Sportas

2021.08.04 18:42

Ketvirtadienį žaidynėse – Lietuvos olimpiečių startai ir Tokijuje, ir Sapore

LRT.lt2021.08.04 18:42

Rugpjūčio 5 d. Tokijo olimpinėse žaidynėse varžysis šeši sportininkai iš Lietuvos – baidarininkas Mindaugas Maldonis, lengvaatlečiai Airinė Palšytė ir Marius Žiūkas bei šiuolaikinės penkiakovės atstovai olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė ir Justinas Kinderis, skelbia LTOK.lt.

Baidarių irklavimas. Po žvalgybos vienviečių baidarių 200 m distancijos pirmame etape savo ketvirtfinalio plaukimą laimėjęs M.Maldonis 3.37 val. Lietuvos laiku antrajame pusfinalyje su septyniais varžovais kovos dėl keturių kelialapių į A finalą.

Po keturis greičiausius abiejų pusfinalių dalyvius kovą dėl medalių A finale pradės 5.42 val. Prieš tai, 5.35 val. Lietuvos laiku, už svarbiausių lenktynių borto likę baidarininkai B finale išsidalins 9-16 vietas.

„Pirmame etape dar buvo jauduliuko. Bet man pirmas startas viską sustato į vietas. Ppo pirmo plaukimo pajauti save, pajauti, kaip irklavai, kaip irkluosi toliau, pajauti, kaip atrodai. Tai nuima visas įtampas. Ir antrą kartą stodamas į startą buvau ramus, susikaupęs, žinojau, kas ir kaip bus“, – apie pirmą ąvaržybų dieną kalbėjo olimpietis.

Pirmą varžybų dieną du kartus startavusiam M. Maldoniui svarbiausia užduotis – pailsėti iki pusfinalio mūšio. „Treniruočių jau nebebus, nes šiandien buvo du startai maksimalia jėga, tai jie labai apkrauna organizmą, nieko daugiau nereikia, svarbiausia poilsis ir atsigavimas“, – po pergalės ketvirtfinalyje sakė irkluotojas.

Atgauti jėgas jam padės ir kineziterapeutas Jurijus Vaščenkovas. „Su Jurijumi kiekvieną vakarą patikriname, ar mano visi raumenys laiko, ar nėra probleminių vietų. kurios gali turėti įtakos tiek rezultatui, tiek traumai. Jurijus sugeba izoliuoti atskirus raumenis. Ir tikrina kiekvieną atskirai. O jei kai kurie raumenys būna įsitempę nuo nepatogaus sėdėjimo ar gulėjimo, treniruočių, tai padaro masažą, kad atsileistų iki tam tikro lygo. Kad neprarastų tonuso, bet kad ir nebūtų raumenys įsitempę“, – paaiškino vienintelis Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo atstovas Tokijuje.

Lengvoji atletika. Nuo 3.10 val. Lietuvos laiku Tokijo olimpiniame stadione atrankos A grupėje bilieto į finalą sieks mūsų šalies rekordininkė A.Palšytė.

Jos, kaip ir kitų 30 atrankos dalyvių tikslas – įveiktas 195 cm aukštis, garantuojantis vietą finale, arba ne žemesnis nei 12-tas rezultatas.

A. Palšytei tai jau trečiosios olimpinės žaidynės. Ankstesnėse ji abusyk pateko į finalą – 2012 m. Londone užėmė 11-ąją vietą, o 2016 m. Rio de Žaneire – 13-ąją.

„Airinei praėjusių metų rudenį buvo atlikta atsispiriamosios kojos čiurnos operacija ir visiems buvo neramu, ar ji sugebės atsigauti ir suspės grįžti į ankstesnį lygį, nes po tokių operacijų sudėtinga tai padaryti. Tačiau Europos komandinis ir Lietuvos čempionatas parodė, kad ji artėja prie ankstesnės sportinės formos, atsirado pasitikėjimas savo jėgomis. Olimpinio normatyvo Airinei nepavyko įvykdyti, ji į Tokiją pateko pagal reitingą. Sportininkė yra sukaupusi didelę patirtį, moka susikoncentruoti ir kovoti su stipriomis varžovėmis“, – LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ prieš žaidynes sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos viceprezidentė ir generalinė sekretorė, šalies lengvaatlečių olimpinės komandos vadovė Tokijuje Nijolė Medvedeva.

A. Palšytei priklausantis Lietuvos rekordas yra 201 cm, o geriausias šio sezono rezultatas – 193 cm.

10.30 val. Lietuvos laiku 1972 m. žiemos olimpinių žaidynių sostinėje Sapore prasidės vyrų 20 km sportinio ėjimo varžybos. Jose su 56 konkurentais kovos ir ketvirtose vasaros žaidynėse dalyvaujantis vyriausias šalies lengvaatlečių delegacijos narys 36 m. M. Žiūkas. 2008 m. Pekine jis buvo 35-tas, 2012 m. Londone – 38-tas, o 2016 m. Rio de Žaneire – 26-tas.

Sprendimas perkelti Tokijo žaidynių maratono bėgimo ir sportinio ėjimo varžybas į šiauriausią Japonijos prefektūrą priimtas dėl to, kad ištvermės rungčių sportininkai galėtų lenktyniauti palankesnėmis oro sąlygomis – Sapore vidutinė oro temperatūra šiuo metu būna 5-6 laipsniais žemesnė nei Tokijuje.

Šiuolaikinė penkiakovė. Ketvirtadienį penkiakovininkai bandys jėgas tik vienoje rungtyje – fechtavimo. Kitos – plaukimas, jojimas bei kombinuota bėgimo ir šaudymo rungtys vyks kitomis dienomis. Moterų – penktadienį, vyrų – šeštadienį.

Moterys fechavimo rungtį pradės nuo 7 val. Lietuvos laiku vyrai – nuo 10.30 val.

Fechtavimo rungties pasaulio rekordas – 282 taškai – priklauso latvei Elenai Rublevskai, o bendros įskaitos planetos rekordininkė yra 2012 m. Londono olimpinė čempionė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, 2016 m. surinkusi 1417 taškų.

Olimpinei čempionei tai jau ketvirtosios žaidynės karjeroje. 2008 m. Pekine ji buvo 14-ta, o 2016 m. Rio de Žaneire – 30-ta. G. Venčkauskaitė olimpietės duonos paragavo Londone, kur iškovojo 12-ąją vietą.

Trečią kartą olimpinėse žaidynėse varžysis J. Kinderis. Londone jis užėmė 8-ąją vietą Rio de Žaneire – 34-ąją.

Į Tokiją atvyko ir Atlantos, Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių dalyvis, sidabro ir bronzos medalių laimėtojas Andrejus Zadneprovskis. Penktose savo žaidynėse Rio de Žaneire dirbo treneriu, o Tokijuje šios sporto šakos varžybas stebės kaip Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos Vykdomojo komiteto narys. Esant reikalui jis patars ir savo žmonai Londono olimpinei čempionei L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei.

A. Zadneprovskis LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ trumpai papasakojo apie kiekvieną penkiakovės rungtį: „Šiuolaikinės penkiakovės varžybos vyksta dvi dienas. Olimpinėse žaidynėse dalyvauja po 36 moteris ir vyrus. Pirmą dieną visi dalyviai fechtuojasi špagomis, susitinka kiekvienas su kiekvienu, taigi iš viso turi po 35 kovas. Už pergalę skiriami 6 taškai. Ryte fechtuojasi moterys, po pietų vyrai.

Kitą dieną pirmoji rungtis – 200 m plaukimas laisvuoju stiliumi. Varžybos vyksta ir uždaruose, ir atviruose baseinuose. Pavyzdžiui, anksčiau plaukdavome tik 50 m ilgio baseine. Tokijuje plaukimas vyks atvirame 25 m ilgio baseine. Po plaukimo ant netoliese baseino įrengtos pakylos vyks fechtavimo premijinės varžybos. Jų tvarka tokia: pirmieji susitinka paskutines dvi vietas užimantys sportininkai. Nugalėtojas eina toliau, susirungia su kitu mažiausiai taškų pelniusiu sportininku ir t.t. Už pergalę skiriamas tik vienas taškas.

Sunkiausiai nuspėjama šiuolaikinės penkiakovės rungtis – jojimas. Čia sėkmė priklauso ne tik nuo sportininko meistriškumo, bet ir nuo jam tenkančio žirgo. Jojimo varžyboms reikia 18 žirgų, nes su vienu joja dvi moterys ir du vyrai. Bet organizatoriai visada atsargoje turi dar bent 6–7 žirgus, nes ir gyvūnai gali gauti traumą, sunegaluoti.

Dieną prieš varžybas išrikiuojami visi žirgai. Pirmasis jojimo partnerį burtais pasirenka lyderis. Artimiau su žirgu gali susipažinti tik per apšilimą, likus vos 20 minučių iki starto. Žirgas pavedžiojamas, pasižiūrima, ar jis nešlubuoja. Pasibandai, padarai penkis šuolius – ir į aikštę.

Maršrutą sudaro 12 kliūčių, bet reikia atlikti 15 šuolių. Mažiausiai penkios kliūtys vyrams turi būti 120 cm aukščio. Kitos gali būti ir žemesnės (115–110 cm). Kiekvienas sportininkas prieš jojimą turi po 300 taškų. Tiek jų gali iškovoti, jei nenumes nė vienos kliūties ir neviršys laiko limito. Po 7 taškus atimama už kiekvieną numestą kliūtį, minus 10 – už sustojimą, po 1 tašką – už kiekvieną viršytą jojimui skirto laiko sekundę. Kai užsispyręs žirgas visai nešoka per kliūtį arba numeta raitelį, gali visai be taškų likti. Tada jau baigiasi ir kova daugiakovėje.

Prieš kombinuotą bėgimo ir šaudymo rungtį visi taškai paverčiami sekundėmis. Pirmas startuoja varžybų lyderis, o kiti – tokiu intervalu, kiek sekundžių yra nuo jo atsilikę. Sportininkams reikia įveikti 4 ratus po 800 m ir 4 kartus šaudykloje lazeriniu pistoletu kuo greičiau „užgesinti“ po penkias lemputes. Tiesa, ir nepataikęs į visus taikinius po 50 sek. gali bėgti toliau. Bet kur tu nubėgsi, kai geriausieji šaudo per 7–10 sekundžių.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.