Sportas

2021.08.03 21:28

Trečiadienį Tokijo žaidynėse lietuviai startuos stadione, irklavimo kanale ir dviračių treke

LRT.lt2021.08.03 21:28

Rugpjūčio 4 d. Tokijo olimpinėse žaidynėse varžysis keturi Lietuvos sportininkai – lengvaatletis Edis Matusevičius, baidarininkas Mindaugas Maldonis ir treko dviratininkės Simona Krupeckaitė bei Miglė Marozaitė, rašo LTOK.lt.

Lengvoji atletika. Šalies rekordininkas E.Matusevičius nuo 3 val. 5 min. Lietuvos laiku Tokijo olimpiniame stadione pradės kovą ieties metimo atrankos A grupėje. Iškovoti vieną iš dvylikos bilietų į finalą iš viso bandys 36 sportininkai.

Finalo kvalifikacinis normatyvas – 83 m 50 cm. Tie, kurie jo neįvykdys, į varžybas dėl medalių pratęsiantį dvyliktuką pateks pagal rezultatus.

E.Matusevičiui priklausantis Lietuvos rekordas yra 89 m 17 cm, o geriausias jo šio sezono rezultatas – 83 m 53 cm.

„Tokijuje tikimės geresnių rezultatų, nei jis pasiekė besirengdamas žaidynėms. Edis šį pavasarį patyrė traumų: buvo patempęs raumenis, gydėsi petį“, – LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ kalbėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Be to, liepos pradžioje ieties metikas užsikrėtė COVID-19, nors ir buvo pasiskiepijęs. „Sveikatos būklė dabar gera, tik tiek, kad numečiau 3-4 kg, nors maitinausi tikrai normaliai, reguliariai. Liga pasiruošimui įtakos tikrai turėjo, nes planavome stovykloje Palangoje „uždėti“ krūvio, tačiau susijaukė planai, o saviizoliacijoje buvo sunku kažką uždirbti. Neturėjau normalių sąlygų, tad stengiausi judėti su tokiais įrankiais, kokius turėjau. Pradžioje buvo sunku, energijos nebuvo išvis, bet po kelių dienų pasidarė šiek tiek lengviau. Tikiu, kad dar galiu atsigauti psichologiškai, žiūriu pozityviai į olimpines žaidynes ir manau, kad dar turiu laiko pasiekti geresnę sportinę formą“, – likus apie 10 dienų iki žaidynių sakė E.Matusevičius.

Baidarių irklavimas. Rytoj kovą Jūros miško kanale, kuriame prieš tai Tokijo žaidynėse varžėsi net devyni mūsų šalies akademinio irklavimo atstovai, pradės vienintelis į šias žaidynes prasibrovęs Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo sportininkas M.Maldonis.

3.58 val. Lietuvos laiku jis startuos vienviečių baidarių 200 m rungties penktajame iš penkių pirmo etapo plaukimų. Kartu su dar keturiais varžovais M.Maldonis sieks vieno iš dviejų tiesioginių bilietų į poryt vyksiantį pusfinalį.

Likę kiekvieno plaukimo atstovai rytoj dar kartą stos prie starto linijos ir išsidalins likusius kelialapius į pusfinalį.

Vos atvykęs į Tokiją daugiškis teigė, kad konkrečių tikslų sau nekelia: „Vien tik patekimas į olimpines žaidynes yra didelio tikslo įgyvendinimas. Man svarbiausia – padaryti geriausia, ką galiu šiuo metu, būtent tą dieną. Bet kokiu atveju norisi pakilti kuo aukščiau, o įvardinti konkrečių vietų tikrai neįmanoma. Starto dieną tu matai, kaip atrodo kiti, kaip atrodai pats ir tada jau gali spręsti, kur save gali įdėti.“

Pasak M.Maldonio, nemažai gali lemti ir oro sąlygos: „Akademiniame irklavime sportininkai teko plaukti pavėjui, teko prieš vėją, pūtė ir šoninis vėjas. Todėl sąlygos kanale gali būti nevienodos ir vieni takeliai gali būti geresni nei kiti. Man geriausiai irkluoti prieš vėją. Distancija dėl to pailgėja, o aš galiu kentėti ilgiau nei tikri sprinteriai.“

Dviračių trekas. Komandų sprinto lenktynėse penktąją vietą iškovojusios S.Krupeckaitė ir M.Marozaitė rytoj pradės varžybas asmeninėje keirino rungtyje. Ją 29 sportininkės, suskirstytos į penkias grupeles, pradės nuo pirmo etapo važiavimų. Po dvi greičiausias kiekvieno važiavimo dviratininkes pateks į ketvirtfinalį, o likusios išlikti kovoje dėl medalių bandys taip pat rytoj vyksiančiose paguodos lenktynėse.

Olimpinių žaidynių debiutantė M.Marozaitė pirmame etape lenktyniaus nuo 10.15 val., o S.Krupeckaitė – nuo 10.25 val.

Keirino rungtyje (8 ratai) dviratininkai startuoja paskui elektriniu dviračiu ar motoroleriu važiuojantį lyderį, užimdami burtų tvarka nustatytas pozicijas, ir negali jo lenkti. Kai greitis pasiekia 45 km per val., lyderis pasitraukia ir sportininkės pradeda sprintą.

Jau penktose olimpinėse žaidynėse startuojanti S.Krupeckaitė yra 2010 m. šios rungties pasaulio, 2012 m. Europos ir 2019 m. Europos žaidynių čempionė. 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse ji keirine užėmė septintąją vietą, o 2016 m. Rio de Žaneire buvo dvylikta.

Pasak Lietuvos treko rinktinės trenerio Dmitrijaus Leopoldo, keirino rungtis Japonijoje tiesiog dievinama.

Prieš dešimtmetį pastatytas Idzu velodromas, kuriame vyksta olimpinės treko varžybos, yra pirmasis uždaras olimpinių matmenų (250 m ilgio) trekas Japonijoje. Didžioji dauguma kitų – 333 m, 400 m ir 500 m ilgio ir yra skirti keirinui.

„Idzu mažesnis už Panevėžį, bet ten įsikūrusi pagrindinė Japonijos keirino mokykla. Miestelyje esančią kalvą nuo apačios iki viršaus juosia kelias. Ir prie jo stovi kokie šeši trekai. Visuose treniruojasi sportininkai. O pačiame viršuje, lyg meistriškumo viršūnėje – olimpinis velodromas“, – prieš porą metų jau lankęsis Idzu įspūdžiais dalijosi D.Leopoldas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.