Sportas

2021.08.03 11:09

Lyčių lygybė Tokijo olimpinėse žaidynėse – už bikinių slepiasi rimtesni iššūkiai

Dovilė Šeduikytė, LRT.lt iš Tokijo2021.08.03 11:09

Tarptautinis olimpinis komitetas akcentuoja, kad Tokijo olimpinės žaidynės yra pirmosios, kuriose įtvirtinta lyčių lygybė. Ir iš tiesų, nueitas ilgas kelias. Pirmose olimpinėse žaidynėse 1896 metais moterims dalyvauti buvo uždrausta. Jų išradėjas Pjeras de Coubertinas teigė, kad moterų sportas yra neįdomus, nepraktiškas, neestetiškas ir nederamas. Šiandien jau nieko nebestebina moterys sportininkės, tačiau iššūkių sporto pasaulyje joms vis dar netrūksta.

Norvegijos paplūdimio rankininkės Europos čempionate žaidė dėvėdamos šortus, o ne bikinius ir sulaukė 1500 eurų baudos. Ją sumokėti greitai pasisiūlė dainininkė Pink. Vokietijos gimnastės Tokijuje pasirinko visą kūną dengiančius kostiumus, o ne gimnastikoje įprastas glaustinukes, nes nenori būti seksualizuojamos sporte, kurį Jungtinėse Valstijose sukrėtė seksualinio išnaudojimo skandalas.

Moterų grožio kulto sporte šaknys gilios. Net ir leidus moterims varžytis olimpinėse žaidynėse iš pradžių buvo išrinktos penkios „moteriškiausios“ sporto šakos, kuriose jos gali dalyvauti – tenisas, buriavimas, kroketas, jojimas ir golfas.

Statistiškai visiška lygybė dar nepasiekta ir Tokijuje – čia varžosi 48,8 proc. moterų. Tai beveik keturiais procentais geresnis rezultatas nei Rio de Žaneire. Visišką lygybę tikimasi pasiekti po trejų metų Paryžiuje.

Tokijuje buvo pridėta moterų 1500 metrų laisvuoju stiliumi distancija plaukime. Pirmąją olimpine čempione šioje rungtyje tapo amerikietė Katie Ledecky, iš viso Tokijuje iškovojusi keturis medalius. Iki šiol ilgiausia distancija moterims buvo 800 metrų.

Tačiau bene geriausias sprendimas – didinti mišrių komandų rungtis. Jų Tokijuje net 18-a. Nėra geresnio pavyzdžio lygybei nei vyrai ir moterys besivaržantys kartu dėl bendro tikslo, o jas stebėti tikrai įdomu. Lengvojoje atletikoje pirmaisiais mišrios estafetės 4 po 400 metrų olimpiniais čempionais tapo Lenkijos bėgikai.

Kitas žingsnis – geriausiu televizijos laiku rodyti daugiau moterų varžybų. Dažniausiai būtent vyrų startai sulaukia išskirtinio dėmesio, tačiau, kad augtų naujoji moterų atlečių karta mergaitės turi matyti besivaržančias moteris. Šiose žaidynėse tai padaryti turėtų būti lengviau.

Apskritai, per olimpines žaidynes moterų sportas sulaukia daug didesnio žiniasklaidosdėmesio. Paprastai jas stipriai gožia vyrų varžybos, bet olimpinėse žaidynėse namuose likę tautiečiai vienodai entuziastingai serga už savo šalių atstovus – vyrus ir moteris.

Šį straipsnį rašau iš Tokijo olimpinių žaidynių spaudos centro. Didžiulėje salėje, kur žurnalistų vietos atskirtos specialiomis sienelėmis, kur užmato akys – besidarbuojantys vyrai. Šiek tiek pasižvalgius matau žurnalistę iš Estijos, bet absoliuti dauguma – vyrai. Rio de Žaneire dirbo tik 20 proc. žurnalisčių moterų. Greičiausiai Tokijuje statistika drastiškai nesikeis. Tai lemia ir moterų sportininkių atvaizdavimą žiniasklaidoje.

Moterys sportininkės ne visada būna išgirstos. 20 proc. dažniau už moteris sportininkes pasisako jų treneriai vyrai. Net 67 proc. straipsniuose vyrų rezultatai aprašomi pradžioje, o aprašant moteris dažniausi epitetai yra „senesnė“ ir „ištekėjusi“, o vyrams – „stiprus“ ir „greitas“.

Lietuvos sporto komentatoriai jau pasižymėjo ir šiose olimpinėse žaidynėse. Iš futbolo stadionų į baseiną įmestas komentatorius Nerijus Kesminas labai aiškiai parodė, kad ne tik nėra matęs atlečių, besivaržančių olimpinėse žaidynės, bet ir juokėsi iš jų sudėjimo. Lengvojoje atletikoje neapseinama be komentarų, kad čia svarbus ir moterų sportininkių manikiūras.

Už žaidynių transliacijas atsakingi Tarptautinio olimpinio komiteto vadovai davė pažadą, kad šiose olimpinėse žaidynėse nebus akcentuojamas ir seksualizuojamas moterų kūnas ar apranga, bet čia didesnė atsakomybė krenta komentatoriams, kurie ne visada išmanydami sporto šakas griebiasi lengviausio kelio komentuoti tai, ką mato.

O iš tikrųjų prieš mūsų akis – labai stiprios moterys. Donata Karalienė jau buvo baigusi karjerą, susilaukė dvynukų, bet sugrįžo į sportą ir per mažiau nei metus pasirengė olimpinėms žaidynėms, kuriose su Milda Valčiukaitė užėmė ketvirtą vietą. Tai vis dar geriausias lietuvių pasiekimas Tokijuje. Kur moteris rado laiko auginti dvynukus ir skirti bent penkias valandas per dieną treniruotėms – didžiausia paslaptis.

Kol lietuvių duetas iki paskutinių metrų kovojo dėl medalio Lietuvai, mažą pergalę švenčiau ir aš – irklavimo bazės spaudos centro moterų tualete buvo padėti higieniniai įklotai. Tai nedidelis, bet simbolinis žingsnis rodantis, kad olimpinėse žaidynėse ir varžosi, ir dirba moterys.

Jau penktose olimpinėse žaidynėse dalyvaus JAV bėgikė Allison Felix. Devynis olimpinius medalius jau iškovojusi atletė paskelbė, kad tai tikrai bus paskutinės jos olimpinės žaidynės, bet ji nori įrodyti, kad mamos irgi gali laimėti. Net ir sugrįžusios po sudėtingo gimdymo.

„Manau, kad mums visuomenė per daug dažnai sako, kad jeigu turi vaikų, tavo geriausi momentai jau praeityje. Tai visiška netiesa. Yra labai daug moterų įvairiose srityse, kurios pasiekia labai daug. Tikiuosi, kad jos mane matys ir supras, kad tai yra įmanoma. Mes visuomet kovosime“, – teigė lengvaatletė, Tokijuje bėgsianti 400 metrų.

Šioje distancijoje varžysis ir dėl motinystės Rio de Žaneiro žaidynes praleidusi Lietuvos bėgikė Agnė Šerkšnienė. Ji ne kartą pabrėžė, kad suderinti profesionalų sportą ir motinystę įmanoma tik turint stiprų šeimos užnugarį.

A.Felix iškėlė ir kitą svarbią problemą – rėmėjai nusisuka nuo sportininkių, kurios nusprendžia turėti vaikų. NIKE 70 proc. sumažino skiriamą paramą A.Felix, kai ši pastojo. Sportininkės dažnai rizikuoja finansine parama, jeigu nori kurti šeimą. Jeigu kitose srityse, motinystės atostogos yra savaime suprantamos ir apmokamos, sporto sritis dar tik kuria sistemą, kuri veiktų.

Tarptautinis olimpinis komitetas susilaukė kritikos iš sportininkių mamų, kurioms buvo uždrausta į žaidynes atsivežti savo naujagimius. Vėliau šis sprendimas pakeistas.

Lietuvai Tokijuje atstovauja 15 moterų ir 26 vyrai. Tačiau kol kas geriausius rezultatus pasiekė būtent moterys. Ketvirtą vietą iškovojo D.Karalienė ir M.Valčiukaitė, penktą – treko dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė.

Šių žaidynių didžiausios žvaigždės taip pat moterys. Gimnastė Simone Biles ir tenisininkė Naomi Osaka turėjo Tokijuje griežti pirmaisiais smuikais, tačiau kartais kai į tave nukreiptos viso pasaulio akys, o praeitis slepia psichologines žaizdas, parodyti geriausią savo formą – labai sunku. Apie kovą su depresiją prabilusi N.Osaka įžiebė olimpinę ugnį, bet neįveikė aštuntfinalio barjero. S.Biles jau atsisakė varžytis daugelyje rungčių, nes „kūnas ir mintys tiesiog neveikia kartu“.

Tai taip pat svarbi tema, kuria pirmosios pradėjo kalbėti moterys, bet vyrai taip pat netyli. NBA krepšininkai vis dažniau prabyla apie emocinę sveikatą, kurios tikrai nelemia banko sąskaitų turinys.

2021 metais moterims vis dar reikia mokėti baudas dėl teisės dėvėti šortus, kai išeičių reikia ieškoti daug rimtesniems iššūkiams – bent kiek lygesniam atlygiui, sąlygų būti mamomis ir emocinei sveikatai gerinti.

Tačiau Tokijuje iš tiesų žengtas gana rimtas žingsnis lyčių lygybės link.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.