Sportas

2021.07.30 05:06

Žinutę jauniems sportininkams pasiuntęs Griškonis nusivylęs tik finalu: man nepavyko savęs realizuoti

Paulius Cubera, LRT.lt iš Tokijo2021.07.30 05:06

Mindaugas Griškonis penktadienio rytą olimpiniame irklavimo finale neaplenkė nė vieno varžovo ir užėmė šeštąją vietą. Pirmą kartą su žiniasklaida šiose žaidynėse po finalo kalbėjęs irkluotojas buvo nusivylęs savo pasirodymu finale, tačiau džiaugėsi jį pasiekęs ir pripažino, kad realizuoti savo galimybių lemiamu metu jam nepavyko.

Mindaugas Griškonis penktadienio rytą olimpiniame irklavimo finale neaplenkė nė vieno varžovo ir užėmė šeštąją vietą. Pirmą kartą su žiniasklaida šiose žaidynėse po finalo kalbėjęs irkluotojas buvo nusivylęs savo pasirodymu finale, tačiau džiaugėsi jį pasiekęs ir pripažino, kad realizuoti savo galimybių lemiamu metu jam nepavyko.

„Plaukiant į startą pasikeitė vėjas. Prieš startą galvojau, kad turiu visai gerą taką, nes vėjas pūtė nuo mano tako į kitą pusę, turėjau vieną geriausių takų. Bet kol apšilau, vėjas pradėjo pūsti iš kitos pusės, pradėjo mane dreifuoti ir aš negalėjau palaikyti tempo kaip kiti. Pradžioje atsilikau ir pasivyti man buvo be šansų“, – po finalo pasakojo M. Griškonis.

Sportininkui šios olimpinės žaidynės buvo jau ketvirtosios. 2008 ir 2012 m. jis vienviečių valčių varžybose iš kovos dėl medalių iškrito pusfinalyje ir bendroje įskaitoje abukart užėmė 8-ąją vietą. 2016 m. žaidynėse jau dvivietėje su Sauliumi Ritteriu iškovojo sidabrą.

Esu konservatyvus žmogus, man labai sunku priprasti prie naujo inventoriaus. Turėjome čia naują valtį, dar neirkluotą, bandžiau reguliuoti, reguliavome, ieškojome, bet neradau to, kaip irkluodavau su savo valtimi Lietuvoje.

Po finalo Tokijuje M. Griškonis papasakojo apie čia nueitą kelią, jam nelabai finale patikusį orą, problemas su inventoriumi, bet dėl Paryžiaus žaidynių nieko nežadėjo.

– Tai jums geriausias rezultatas vienvietėje. Kiek tai guodžia?

– Iš vienos pusės esu labai nepatenkintas. Aš nepadariau to, ką galėjau padaryti, ir man neišėjo savęs realizuoti galbūt techniškai, dar ir oro sąlygos buvo labai nepalankios.

Iš kitos pusės – tai mano geriausias rezultatas vienvietėse olimpinėse žaidynėse. Vienviete pakliūti į finalą yra didelis darbas. Galbūt ir gailiuosi, kad mes su Sauliumi atvykome dviviete, nors pavasarį ruošėmės, bet mums nelabai sekėsi. Dabar labai sunku ką nors galvoti, nes varžybos baigtos, po kovos kumščiais niekas nemosikuoja. Ir džiaugiuosi, ir esu šiek tiek savimi nusivylęs.

– Gal Paryžiuje grįšite į dvivietę?

– Dabar labai sunku ką nors galvoti apie Paryžių, kol emocijos dar nenurimo, reikia krauti valtį, reikia dopingo testų eiti priduoti. Bijau ką nors žadėti, nes nemėgstu prisišnekėti.

– Vis dar sunku kalbėti dėl emocijų?

– Sunku kalbėti, nes man nepavyko padaryti taip, kaip aš norėjau. Galėjau likti ir šeštas, bet man nepavyko irkluoti techniškai, kaip turėjau. Galbūt pamaišė ir oro sąlygos, aišku, visas varžybas ieškojau savęs. Nebuvo, kad buvau garantuotas, nors ir pereidavau etapus.

Esu konservatyvus žmogus, man labai sunku priprasti prie naujo inventoriaus. Turėjome čia naują valtį, dar neirkluotą, bandžiau reguliuoti, reguliavome, ieškojome, bet neradau to, kaip irkluodavau su savo valtimi Lietuvoje. Mes negalėjome atsivežti savų, nes reikėjo prieš tris mėnesius krauti į konteinerį ir jos turėjo išplaukti, mes Lietuvoje treniravomės su kitomis.

Trūko niuansų ir dabar liko tokia nuoskauda viduje. Nežinau, ar tą nuoskaudą kada nors pasistengsiu realizuoti, ar nesistengsiu, dar nežinau, bet ko nors žadėti nenoriu, gyvenimas parodys.

Man prieš varžybas yra labai sunku ką nors pasipasakoti ir prisižadėti, nes paskui galiu neįvykdyti. Aš visada stengiuosi prieš varžybas truputį užsidaryti savyje, pabūti su savimi. Taip elgiuosi visada.

– Kas jus nustebino šiose varžybose?

– Labai nustebino mane graikas (čempionu tapęs Stefanos Ntouskos – LRT). Jis kaip ir mano treniruočių partneris, su juo ne vienerius metus treniravomės kartu Graikijoje pas vieną trenerį, nes mus treniravo tas pats italas. Čia buvo graiko oras, nes Atėnų kanale visada irkluojame tokiu oru, čia buvo jo oras, jo arkliukas, jis išnaudojo viską maksimaliai ir tikrai nustebino.

Aišku, dar labiau nustebino vokietis (Oliveris Zeidleris – LRT), jis buvo viso sezono lyderis, jis buvo visa galva aukštesnis ir esant idealioms oro sąlygoms būtų tikrai laimėjęs olimpines žaidynes. Visi tai žino. Bet jam vakar dėl priešinio vėjo nepavyko patekti į finalą. Ne visada laimi stipriausi, kartais reikia ir sėkmės.

– Ketvirtos žaidynės, kuo jos ypatingos jums pačiam?

– Patirties per tuos metus yra daug, jau žinau, kaip elgtis prieš varžybas, kaip nusiraminti. Aišku, nervų buvo daug, nors rezultatų per gyvenimą yra pasiekta neblogų. Nervų buvo daug, labai daug buvo prieš pusfinalį, neslėpsiu. Atrodo, patirtis didelė, bet nervai išlenda.

Kai pradeda rašyti šimtai žmonių „laimėk medalį“, stengiuosi visko neskaityti, nebendravau ir su žurnalistais, atsiprašau, kad nerodžiau dėmesio. Man prieš varžybas yra labai sunku ką nors pasipasakoti ir prisižadėti, nes paskui galiu neįvykdyti. Aš visada stengiuosi prieš varžybas truputį užsidaryti savyje, pabūti su savimi. Taip elgiuosi visada.

Norėčiau palinkėti visiems jauniesiems sportininkams, ypač važiuojantiems į žaidynes, čempionatus, – prieš varžybas nekalbėkit ir nekabinkit sau medalių patys. Jeigu jums kabina aplinka, draugai, kaimynai, giminės, žurnalistai – nieko, bet jei patys kabinatės – medalių niekada nepamatysite. Savo svajones laikykite sau ir realizuokite patys, o laimėję galėsite dalytis su visais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.