Sportas

2021.07.28 18:00

Didžiulis karštis ir sporto varžybos: ar gali sportininkai prisitaikyti prie fizinei veiklai pavojingos temperatūros?

Aivaras Dočkus, Rokas Suslavičius, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.07.28 18:00

Šiuo metu Tokijuje, kur vyksta vasaros olimpinės žaidynės, temperatūra dažnu atveju dienomis perkopia 30 laipsnių ribą. Sportininkams tai yra dar vienas papildomas veiksnys, su kuriuo reikia kovoti varžybose, o prie karščio nepripratęs kūnas gali tapti nesėkmingo rezultato priežastimi.

Lietuvos dviratininkas Evaldas Šiškevičius buvo vienas pirmųjų šalies olimpiečių, kuris grupinėse plento lenktynėse stojo į kovą ne tik su dar 129 sportininkais, bet ir didžiuliu karščiu. Varžybų dieną buvo 34 laipsniai karčio, o jutiminė temperatūra siekė 38 laipsnius.

Vyrams teko įveikti 234 kilometrų trasą, besidriekiančią ir kalnuotomis Japonijos vietovėmis. Didžioji dalis trasos vinguriavo aukščiau nei 500 metrų virš jūros lygio, o vyrams teko pakilti ir į beveik 1,5 kilometro aukštį.

Sudėtingos trasos ir didelio karščio kombinacija buvo negailestinga – prastai pasijutęs lietuvis iš lenktynių pasitraukė likus važiuoti 122 kilometrus. Be lietuvio, nefinišavo dar 44 sportininkai. Tiesa, Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse 2016 metais nebaigusių trasos dviratininkų skaičius buvo kone dvigubai didesnis. Ten dviratininkus taip pat alino dideli karščiai ir sudėtinga trasa.

LRT RADIJO kalbintas Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Marius Brazaitis pabrėžė, kad nepasiruošus varžytis esant didelei temperatūrai tikėtis aukštų rezultatų būtų sunku.

„Tai yra vienas svarbiausių veiksnių žaidynėse. Kaip ir buvo galima tikėtis, pagal visas pačių mokslininkų prognozes, žaidynėse bus pati didžiausia temperatūra, kuri siekia 30–35 laipsnius karščio, esant 70–75 procentų santykiniam drėgnumui.

Tokia temperatūra pagal visas normas yra rizikinga sportui, fizinei veiklai, nes kūnas tiesiog negali kompensuoti sukauptos šilumos ir atiduoti jos į aplinką. Šiluma kaupiasi ir dėl to kūne apribojama fizinė veikla. Jeigu sportininkai prieš tokias varžybas specialiai nesirengė, tai labai tikėtina, kad daugelis jų arba pasirodys labai prastai, arba nebaigs rungčių. Prie visų šitų sąlygų dviratininkams prisidėjo ir aukštikalnių veiksnys, nes teko varžytis ten, kur dėl jų poveikio jaučiamas deguonies trūkumas“, – pasakojo M. Brazaitis.


Tiesa, E. Šiškevičius prieš žaidynes plušėjo aukštikalnėse ir pratino organizmą prie karščio, tačiau varžybų dieną Tokijuje nesijautė gerai.

„Prieš šias varžybas buvau aukštikalnėse, specialiai eidavau į pirtį, kad pajusčiau tą karštį ir drėgmę. Italijoje dalyvavau varžybose, kur taip pat buvo labai karšta, todėl viskas turėjo būti gerai, bet mane nuvylė savijauta. Tikėkimės, kad čia tiesiog šiaip silpnumas. Bloga diena“, – po varžybų apmaudo neslėpė E. Šiškevičius.

Pirmą savo varžybų dieną apie aukštą temperatūrą Tokijuje kalbėjo ir irklavimo rinktinės treneris Kęstutis Keblys. Jo teigimu, Tokijuje sportininkams labiausiai trukdo svilinantis karštis.

„Sunkus oras, nes sunku kvėpuoti. Realiai mes to ir tikėjomės dėl didelės drėgmės ir didelio karščio. Sunku lyginti su Rio, nes ten buvo apie 25 laipsnius, artimiau mums, čia yra 34–35 laipsniai, tikrai sunkiau.

Esant aukštai temperatūrai kaukės greit sudrėksta, darosi sunku kvėpuoti, bet niekur mes nedingsime, situacija visur vienoda, nėra čia kuo skųstis“, – kalbėjo K. Keblys.

Anot trenerio, specialaus pasirengimo karščiui lietuviai neturėjo: „Mokslinėje literatūroje rašo skirtingai – vieni, kad reikėtų kuo daugiau laiko praleisti karštyje, kiti – priešingai, kad kuo mažiau laiko karštyje praleisti ir kuo mažiau mineralų prarasti. Paprastai mes to nedarome.“

M. Brazaitis pasidalino pastaruoju metu vyraujančiomis rekomendacijomis ruošiantis startuoti dideliame karštyje.

„Pasiruošimo būdų yra gana nemažai. Pastaruosius metus tos srities geriausi mokslininkai keitėsi rekomendacijomis, kaip reikėtų tokiomis sąlygomis ruoštis. Viena iš sąlygų – adaptuotis. Tai galima padaryti pusantro mėnesio iki varžybų. Ta adaptacija įprastai trunka iki dviejų savaičių ir vėliau galima treniruotis įprastomis sąlygomis. Likus porai savaičių iki varžybų galima dar kartą gauti karščio stimulą ir įgauti atsparumą. Rezultatai rodo, kad tuomet karštis visiškai nevargina sportininko.

Yra aiški rekomendacija, kad kuo daugiau laiko sportininkai praleistų vėsioje aplinkoje. Gali dvi ar tris valandas sportuoti esant karščiui, o visą likusį laiką turi būti įprastomis temperatūros sąlygomis.

Galima pastebėti, kad kuo lietuvių startai toliau nuo žaidynių pradžios, tuo jie labiau adaptuosis prie šių sąlygų“, – dėstė LSU mokslininkas.

Bene labiausiai su karščiu dirbantys Lietuvos sportininkai – sportinio ėjimo atstovai. Brigita Virbalytė-Dimšienė kartu su kolegomis Mariumi Žiūku ir Tadu Šuškevičiumi yra dalyvavusi specialiose stovyklose Australijoje, kur šios šalies mokslininkai tiria, kaip padidinti sportininkų atsparumą karščiui.

„Project X“ dalyviai, tarp kurių buvo ir Australijos jaunųjų atletų, ir aukšto meistriškumo sportininkų iš viso pasaulio, buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji buvo kontrolinė grupė, o antroji – vadinamoji karščio grupė, kuriai aš priklausiau. Buvome tiriami įvairiais metodais ir būdais, buvo žiūrima, kiek mes lengviau adaptuosimės prie karščio sąlygų nei kontrolinė grupė.

Pavyzdžiui, buvo matuojama kūno temperatūra prieš, per ir po treniruotės, 3–4 kartus per savaitę po antrųjų treniruočių eidavome po 40 minučių į karštą SPA vonią. Ėjome į karščio kambarį, kuriame galima nustatyti kokią nori temperatūrą, oro drėgnumą, stoti ant bėgimo tako ir treniruotis. Tos šalys, kurios gali leisti savo sportininkams sudaryti tokias treniruočių sąlygas, jau savaime turi pranašumą prieš kitų valstybių atletus.

Niekada nesusimąstydavau, kad mano kūno temperatūra per varžybas gali pasiekti 40 laipsnių. 40 laipsnių – dar viskas gerai, bet šią ribą peržengti gali būti pavojinga. Vienas šio tyrimo tikslų – padėti sportininkui, kad jis, dalyvaudamas varžybose karštomis oro sąlygomis, šios ribos neperžengtų“, – prieš porą metų apie savo patirtį Australijoje pasakojo B. Virbalytė-Dimšienė.

Sportas. Orai. Link Tokijo artėja taifūnas: sportininkai nerimauja

Kol kas artimiausios orų prognozės Tokijuje nieko gero nežada. Temperatūra dienomis neketina vėsti ir termometro stulpeliai gali šoktelti aukščiau 30 laipsnių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.