Ar Jono Kazlausko darbas rinktinėje baigtas? Po pralaimėjimo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje australams (64:90), treneris dar nepaskelbė savo ateities planų Lietuvos nacionalinėje komandoje.
„Viskas bus atsakyta. Klauskite federacijos, paskui sau atsakysiu. Nenoriu, kad viskas būtų vienoje krūvoje. Atidirbau, kaip manęs prašė pagalbos, ketverius metus. Neskubėkime su išvadomis. Nesuplakime šiandien visko“.
J. Kazlauskas per ketverius metus du kartus su rinktine iškovojo Europos čempionato sidabrą, o 2014-aisiais pasaulio čempionate atvedė komandą į ketvirtąją vietą.
„Tuos ketverius metus vertinu gerai“, – sakė J. Kazlauskas.
61-erių specialistas jau anksčiau buvo netiesiogiai užsiminęs, kad pasibaigus olimpiniam ketverių metų ciklui, ko gero, pasitrauks iš rinktinės.
„Noriu pasikartoti, kad labai liūdna, kaip finišavome. Visi gali pralaimėti. Visko nutinka. Bet pralaimėti tokiais skirtumais trejas rungtynes... Mums labai skaudu. Dar labiau skaudėjo dėl pralaimėjimo ispanams. Po to buvome nebe ta komanda, kokia buvome anksčiau“, – pasirodymą olimpinėse žaidynėse vertino Jonas Kazlauskas.
– Kas nutiko rinktinei po pralaimėjimo ispanams?
– Mūsų didžiausia problema, kaip ir buvo, išliko visai neatsiradęs rezervas Kalniečiui. Pakeitimų turime, bet kad žaistų tą patį krepšinį... Kuo rungtynės eina sunkyn, tai vis labiau išryškėja. Ką padarė mūsų varžovai, pradedant nuo ispanų?
Ispanai turi labai aukštą Gasolį su labai ilgomis rankomis, kuris laukia prasiveržimų po krepšiu ir sumažina atakas. Ir jie dar turi NBA lygio žaidėjus prie perimetro. Keisdamiesi jie verčia mesti iš po driblingo, blogiausius metimus.
Tie keturi žaidėjai gaudo Mantą kaip šunys įsikandę. O daugiau tokių perimetro žaidėjų... Tik Seibutis dar gali kurti, o daugiau baigiasi.
Po krepšiu yra sudėtinga. Jei peržvelgsime visas rungtynes, ypatingai sumažėjo mūsų baudų metimų skaičius, nes pradėjome vengti veržtis.
Gaila, kad tos rungtynės paliko tokį kartėlį. Ta agresija nebebuvo tokia su kroatais. Šiandien žaidimas irgi... Trečią kartą iš eilės nebesiklijavo.
– Komandai lemiamu metu pristigo charakterio?
– Kai viena komanda išanalizuoja kitą, lemia charakteris. O mes bijojome Dellavedovos metimų. Ir sakėme, kad pagrindinis taškų darytojas yra Millsas. Mums geriau išsikeisti, kad jis nemestų. O iki pertraukos 7 tritaškius įmetė būtent tie žaidėjai.
Kai išeina žaisti tokiame lygyje, tau nepasiseka, yra jauduliukas, iškart varžo tavo judesius, greitį. O australai žaidę aukščiausiame, NBA lygyje. Ir jie aikštėje elgiasi visai kitaip.
Pasikeisdami jie kankino Mantą, Seibutį. Tikėtis, kad išėjęs mūsų jaunimas Kariniauskas arba Grigonis perlauš žaidimą, būtų naivu. Aišku, jie gali padėti, bet ne perlaužti.
– Olimpinis ciklas užsidarė. Kaip vertinate ketverių metų Lietuvos rinktinės rezultatus?
– Įvertinčiau tikrai gerai. Duok Dieve, kad ateityje mūsų komandos užimtų tokias vietas. Ir linkiu užimti aukštesnes.
Tik blogai, kaip mes pabaigėme. Net jei būtume pralaimėję, kovoje, ne su daužymu, vertinčiau visiškai gerai. O dabar gavome gerą pamoką. Jaunimas turi pamatyti, kur jie esa, koks čia lygis.
Ateityje linkiu jiems sėkmės ir kad po ketverių metų jie duotų grąžos.
Visada sakiau nepervertinti rinktinės. Treneris negali kalbėti, kad jūs pervertinate mus, nes sakysite, kad treneris nepasitiki savo komanda. Bet kai laimi tris kartus ir pradeda kalbėti, kad jie jau pasiruošę primušti tuos ir anuos... Jauni žmonės su tuo nesusitvarko.
Jie galvoja, kad taip yra iš tikrųjų. Ir kai sakai kažką, tai išbėga. Nebėra koncentracijos. Tai yra didelė klaida. Tik nežinau, kaip juos nuo to apsaugoti. Tie telefonai, internetas, visa kita. Reikia geresnio psichologo nei aš.
