Sportas

2021.07.23 12:09

Tokijuje sprendimus priiminėsiantis bokso teisėjas Šniukšta: olimpinės žaidynės – šventas reikalas

Martynas Nesavas, LRT.lt2021.07.23 12:09

Nors Tokijuje pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo ir nebus Lietuvos boksininkų, tačiau savo atstovą Lietuvos boksas turės. Išskirtinio įvertinimo sulaukė Gintaras Šniukšta, kurio rankose šiose žaidynėse atsidurs boksininkų likimai. G. Šniukšta sutiko su LRT.lt pasikalbėti apie teisėjo darbo ypatumus, žaidynių svarbą ir tai, kaip boksas atsirado jo gyvenime.

Tokijo žaidynėse bokso kovose teisėjaus 36 teisėjų brigada, tad vien patekimas į ją yra sudėtingas ir puikių darbo rezultatų reikalaujantis procesas. O taip pat ir tarp visų teisėjų žaidynėse lietuvių daug tikrai nebus.

„Sudėtingos šįkart tos žaidynės – TOK (Tarptautinis olimpinis komitetas – LRT.lt) bokso turnyro organizavimą žaidynėse patikėjo Tarptautinės gimnastikos prezidentui. Iš visų bokso teisėjų, nepatikslintais duomenimis, jie atrinko iš pradžių apie 80 teisėjų, kurie teisėjavo kontinentinėse atrankose. Vyko keturios kontinentinės atrankos, į jas visas gavau kvietimą, bet pavyko sudalyvauti tik vienose – Afrikos atrankos turnyre. Ten neblogai sekėsi ir, greičiausiai, jau buvome atrinkti ir dėl ankstesnių savo darbų ir turnyrų. Iš tų 80-ies galiausiai į žaidynes pateko 36 – į galutinį sąrašą patekau ir aš“, – apie užsitęsusį atrankos procesą pasakojo G. Šniukšta.

Pats G. Šniukšta, kuris turi aukščiausią teisėjo 3 žvaigždžių kategoriją, yra teisėjavęs aibėje aukščiausio lygio varžybų ir turnyrų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, bet pats teigia, kad niekas negali lygintis su olimpinėmis žaidynėmis.

„Nėra net su kuo palyginti. Pasaulio čempionatas? Taip, didžiulė garbė teisėjauti ir ten, bet olimpinės žaidynės – šventas reikalas. Kiekvieno svajonė tai yra – tiek sportininko, tiek teisėjo. Be atrankos nei vienas žmogus ten nepapuola, patenka žmonės į žaidynes tik pagal atliktus darbus“, – įvertinimu džiaugėsi bokso teisėjas.

Boksas į Tokijo žaidynes keliauja vis dar sudėtingomis sąlygomis. Kaip ir minėjo pats G. Šniukšta, bokso turnyrą žaidynėse organizuos ne AIBA (Tarptautinė bokso asociacija – LRT.lt), o TOK sukurta speciali grupė. Sudėtinga situacija apogėjų pasiekė 2019 metais, kai Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) suspendavo AIBA dėl olimpinių žaidynių, atėmė teisę organizuoti atrankos turnyrus ir patį bokso turnyrą Tokijo olimpinėse žaidynėse. Tuomet kaip pagrindinės AIBA problemos buvo įvardytos skolos, administracinės bėdos ir skandalai dėl teisėjavimo 2016 metų Rio olimpinėse žaidynėse.

Būtent teisėjavimas 2016 m. Rio žaidynėse labiausiai į atmintį galėjo įsirėžti ir Lietuvos bokso aistruoliams – dėl itin prasto teisėjavimo Rio nukentėjo ir Eimantas Stanionis, kuriam tai sutrukdė kovoti dėl medalio, o po to ir paskatino pereiti į profesionalų boksą.

G. Šniukšta, paklaustas, ar nesijaučia papildoma atsakomybė šįkart parodyti geriausią įmanomą bokso veidą, teigė, kad klaidos gali nutikti, bet svarbiausia yra sukaupta patirtis.

„Nuo klaidos niekas nėra apsaugotas. Neturiu jokios įtampos, praktikos jau turiu sukaupęs, kupra jau užauginta. Ar žaidynėse teisėjauti, ar pasaulyje – skiriasi tik pavadinimai, bet profesionalumas nesiskirs. Lipant į ringą žaidynėse jaudulys bus, bet tas jaudulys yra malonus. Žinai, kad su juo susitvarkysi.

Didelis dalykas mums buvo 2018 m. jaunimo olimpinės žaidynės. Po šių žaidynių mus, teisėjų brigadą, labai sveikino, prie bokso teisėjavimo niekas negalėjo niekaip prisikabinti.

Manau, kad iš tų žaidynių didelę patirtį atsivešiu ir į Tokiją“, – kalbėjo G. Šniukšta.

Bokso teisėjo darbo ypatumai ir Šniukštos kelias bokse

Bokso teisėjo darbas iš esmės skirstosi į du segmentus – teisėjavimą ringe ir teisėjavimą ringo šone. Ringo teisėjas yra atsakingas už pačius įvykius ringe – jis stebi, ar nepažeidžiamos taisyklės, prireikus pristabdo ar stabdo kovą, baudžia kovotojus už nusižengimus ir juos įspėja. Šoninis teisėjas būna atsakingas už kovos rezultatą – stebėdamas įvykius ringe sprendžia, kam reikia atiduoti pergalę, o kas tą kartą buvo silpnesnis.

Pats G. Šniukšta mano, kad lengviau yra dirbti šoniniam teisėjui, mat ringo teisėjo darbas reikalauja momentinių sprendimų, o ir klaidą padaryti yra žymiai lengviau.

„Pradėkime nuo lengvesnės temos – šoninis teisėjas. Sėdėdamas šalia neturi atlikti momentinių sprendimų. Kai esi ringe ir pasakai komandą „Stop“, tu jau turi pasakyti teisingą komandą, žinoti, dėl ko sustabdei, galbūt įvyko trauma ar buvo atliktas neleistinas smūgis. Ringe vyksta daug niuansų, kuriuos turi pamatyti.

Sportininkai, kurie išeina į ringą, yra savo darbo profesionalai – jie turi savo triukų. Teisėjas turi tą ringe pamatyti. Jei sportininkui bus prakirstas antakis, tai bus jau didelis pavojus sportininko sveikatai, gali tekti stabdyti kovą. Jei pražiopsojai neleistiną smūgį iš priešininko, po to jau gali nieko ir nepakeisti. Dirbant šalia ringo – atsisėdi, susikoncentruoji ir stebi kovą“, – apie savo darbo subtilybes pasakojo G. Šniukšta.

Stebėti kovą šoniniam teisėjui taip pat nėra taip ir lengva – reikia matyti ir skaičiuoti pataikytus smūgius, vertinti abiejų kovotojų aktyvumą, meistriškumą ir daugelį kitų aspektų.

„Toks pavyzdys. Sportininkai sumušė po penkis smūgius – vienas mušė tik tiesius, o kitas mušė įvairiai, pataikė į korpusą. Yra akcentuojama, kad smūgiai į korpusą yra svarbesni, tai parodo boksininko meistriškumą.

Taip pat vertini sportininko aktyvumą, techniką ir planą. Stebi, ar boksininkas neturi pražangų, ar taisyklingai atlieka smūgius. Visa tai tampa faktoriumi, kodėl galima skirti pergalę sportininkui“, – apie teisėjavimą pasakojo G. Šniukšta.

Pats bokso teisėjas yra buvęs abejose fronto pusėse – ilgus metus boksavosi, yra pasiekęs ir aukštumų.

„Boksavausi 11 metų. Kovojau 168 kovose, iš kurių 135 laimėjau. Buvau ir Lietuvos jaunių, jaunimo čempionas, Darbo rezervų draugijos čempionas, SSRS ginkluotųjų pajėgų čempionate buvau antras. Esu dalyvavęs daugelyje turnyrų, susižėręs ir kitų medalių“, – savo pasiekimus vardino bokso teisėjas.

Baigęs boksininko karjerą G. Šniukšta nesiveržė teisėjauti varžybose. Tik brolio dėka, kuris nesustojo įkalbinėti buvusio boksininko, ir kolegos Viliaus Bobino pastūmėtas G. Šniukšta galiausiai pasirinko šį darbą.

„Mano amžiną atilsį brolis buvo treneris ir teisėjas. Dirbo daugiausiai varžybų sekretoriaus darbą, turėjo tarptautinę kategoriją.

Pagrindinis mano pasirinkimo kaltininkas buvo mano brolis. Visos šeimos šventės baigdavosi jo kalbinimu, kad pradėčiau teisėjauti. O taip pat ir kolega iš Kėdainių Vilius Bobinas Kalėdų proga padovanojo baltas teisėjo kelnes. Tai jau buvo paskutinis ženklas, nuo to tas teisėjo darbas pamažu ir prasidėjo.

Brolis mane suvedė ir su Gediminu Malinausku, kuris, manau, yra vienas geriausių visų laikų Lietuvos teisėju, kuris man davė daug patarimų ir padėjo pradžioje. Jis visada padėdavo.

Kiti teisėjai priėmė į savo būrį, nebuvo jokio „stumdymo“, o po to pradėjo padėti ir patirtis. Teko iki žaidynių dirbti 20 metų“, – savo teisėjo darbo kelionę papasakojo G. Šniukšta.

Tokijo olimpinės žaidynės oficialiai prasidės liepos 23 d. ir tęsis iki pat rugpjūčio 8 d.

Bokso turnyras Tokijuje prasidės liepos 24 d. ir baigsis rugpjūčio 8 d.

Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija liepos 23 dieną Tokijo olimpiniame stadione vyks 14 val. Lietuvos laiku.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.