Sportas

2021.07.24 08:06

Švedijos olimpiečio lietuvis tėvas – apie ryšį su Lietuva, gimnastikos populiarumą ir sūnaus viltis Tokijuje

Paulius Cubera, LRT.lt iš Tokijo2021.07.24 08:06

Tokijo olimpinėse žaidynėse kartu su mūsų olimpiečiu Robertu Tvorogalu gimnastikos varžybose skambės ir dar viena lietuviška pavardė. Švedas Davidas Rumbutis bus vienintelis šios šalies atstovas gimnastikos varžybose, bet galėjo nutikti ir taip, kad jis būtų atstovavęs ne savo gimtinei Švedijai, o tėvo gimtinei – Lietuvai. Prieš Tokijo olimpines žaidynes LRT.lt kalbėjosi su garsiu buvusiu gimnastu Sergejumi Rumbučiu, atstovavusiu Lietuvai pasaulio čempionate ir net turinčiu du gimnastikos veiksmus, pavadintus jo garbei.

S. Rumbutis atsimena, kaip 1981 m. Kaune laimėjo moksleivių Spartakiados varžybas, o kiek vėliau jau 11-metis pateko į SSRS jaunimo rinktinę. Nors Švedijoje jau daugiau nei 20-metų gyvenantis lietuvis sako, kad gimtąją kalbą po truputį užmiršta, tačiau jokių kliūčių susikalbėti su treneriu dirbančiu Sergejumi nėra.

Paklaustas, kaip atsidūrė Švedijoje, S. Rumbutis papasakoja trumpą istoriją: „1993 m. buvo varžybos Taline, kurios vadinosi Baltijos šalių čempionatu, ten dalyvavo ir Švedija bei Suomija. Po varžybų prie manęs priėjo po vieną atstovą iš šių šalių, pasiūlė pasitreniruoti pas juos. Sakiau, kad važiuosiu pas tuos, kurie man pirmieji dokumentus sutvarkys, tada dar buvo vizos. Švedai buvo pirmi ir rugpjūčio mėnesį jau buvau Švedijoje. Vizą turėjau metams, taip išėjo, kad susiradau merginą, 1995 m. susituokėme ir taip ir likau, užkliuvau čia.“

1992 m. S. Rumbutis pasaulio čempionate buvo užėmęs devintąją vietą, vėliau dar su Lietuvos vėliava dalyvavo 1994 metų Europos ir 1995 metų pasaulio čempionatuose, o sportinę karjerą baigė tik 2000 metais.

Tiek pats Sergejus, tiek jo žmona švedė Sara dirba gimnastikos treneriais jos įkurtame klube Stokholme – „All Star Gymnastics“. Šia sporto šaka alsuoja visa buvusio sportininko šeima – dukra Julia anksčiau irgi buvo profesionalė, yra Europos čempionate atstovavusi Gruzijai, tačiau jos karjerą sugadino traumos. Sūnus Davidas atstovaus Švedijai olimpinėse žaidynėse.

Tiesa, Sergejus atskleidžia, kad sūnus, nors ir yra gimęs Švedijoje, neturi nieko bendro su Lietuva ir net nekalba lietuviškai, galėjo atstovauti ir tėvo gimtinei.

„Buvo visokių minčių, anksčiau esame kalbėję su treneriu iš Vilniaus, jie norėjo sukurti stiprią lietuvių komandą, bet problema yra pilietybės – Lietuva neleidžia turėti dvigubos pilietybės. Dėl to tuo keliu ir nebėjome, nes Švedijos pilietybės atsisakyti nenorėjome“, – pasakoja S. Rumbutis.

21 metų Davido stipriosios rungtys – atraminiai šuoliai ir laisvieji pratimai, neblogai jis jaučiasi ir daugiakovėje, kur šiemet užėmė 13-ąją vietą Europos čempionate.

„Kaip jis pats yra sakęs, pirmiausia nori kuo geriau sudalyvauti, patekti į daugiakovės finalą (tarp 24 sportininkų – LRT) ir jeigu pasisektų, patekti bent į vieną atskiros rungties finalą (patenka tik po 8 atletus – LRT) – atraminį šuolį arba laisvuosius pratimus. Tai yra jo stipriosios rungtys, bet taip pat yra ir geras daugiakovininkas“, – teigė S. Rumbutis.

SSRS laikais sportavusiam ir augusiam Sergejui, atvykus į Švediją, pirmiausia reikėjo priprasti, kad į gimnastiką čia žiūrima kaip į laisvalaikio užsiėmimą, retai tai kam nors tampa sportu, kuriame siekiama profesionalumo.

„Gimnastika Švedijoje yra mėgėjiškas sportas, čia niekas nenori mokėti pinigų, o federacija jų neturi. Konkurencija nėra labai didelė, mano sūnus 3 ar 4 metus iš eilės Švedijos čempionatą laimėjo gana dideliu skirtumu nuo kitų. Žemesniame lygyje taip pat. Švedijoje niekas nespaudžia vaikų, kad reikia dirbti, reikia siekti tikslų, kad tu esi labai gabus. Čia viskas atvirkščiai – iš jų pačių turi išeiti tas noras, tada mes jiems ir padedame. Švedijoje pirmoje vietoje yra mokslas, jie nori baigti mokyklą, universitetą, gimnastika yra kaip užsiėmimas šalia. Taip gali būti ir plaukimas, lengvoji atletika ar kitas sportas.

Bet tai kelio į profesionalumą neužkerta, turime ir savo klube kelias merginas, kurios labai užsispyrusios, turi noro, vaikšto į visas treniruotes, nepraleidžia jų, eina tik pirmyn“, – teigė S. Rumbutis.

Pats Sergejus savo vardą į gimnastikos istoriją yra įrašęs labai ryškiai, nors ir nėra laimėjęs medalių Europos ar pasaulio čempionatuose. Jo vardu yra pavadinti net du gimnastikos pratimai, vienas kurių laikomas tarp pačių sunkiausių nušokimų nuo skersinio.

Gimnastikoje kažkoks veiksmas pavadinimas atleto garbei tada, kai tas sportininkas tampa pirmuoju, užfiksavusiu veiksmą oficialiose varžybose.

1992 m. pasaulio čempionate S. Rumbutis nuo skersinio nušoko atlikdamas trigubą salto ir toks veiksmas buvo pavadintas tiesiog „Rumbutis“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.