Sportas

2021.07.21 11:07

Paskutinę akimirką į olimpinį traukinį įšokę Lietuvos irkluotojai: bus labai didelis iššūkis

Brigita Virbalytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.07.21 11:07

Simboliška, kad paskutinis olimpiečių rubrikos reportažas apie vos prieš kelias dienas kvietimo dalyvauti olimpinėse žaidynėse sulaukusią Lietuvos vyrų porinę keturvietę.

Olimpinės atrankos varžybose per plauką nuo kelialapio į Tokiją likę irkluotojai neseniai sužinojo, kad juos aplenkusios Rusijos komandos dviejų narių organizmuose jau po varžybų rasta draudžiamų preparatų. Sekmadienį Lietuvą pasiekė žinia, kad ne pirmą kartą susitepusi komanda išbraukiama iš Rusijos irklavimo rinktinės, o jų vietą Tokijuje užimti kviečiama Lietuvos keturvietė.

Paskutinę minutę kelialapį į olimpines žaidynes gavę irkluotojai: istorija – lyg amerikietiški kalneliai

Lietuvos vyrų porinės keturvietės penkerių metų istorija lyg amerikietiški kalneliai, sako labiausiai patyręs komandos narys Martynas Džiaugys. Debiutas olimpinėse žaidynėse 2016-aisiais, dar po metų auksinis triumfas pasaulio čempionate, Europos pirmenybių aukso ir sidabro medaliai. Tačiau vėliau prasidėjo juodasis periodas – komandos narių į vieną valtį nuspręsta nebesodinti, ne kartą keista sudėtis, smuko rezultatai. Praėjusių metų rudenį įsižiebė viltis, kad auksinė 2017-ųjų keturvietė gali būti atgaivinta – Europos čempionate iškovoti bronzos medaliai.

Deja, olimpinis kelialapis gegužę išsprūdo. Sekmadienį – likus mažiau nei savaitei iki starto olimpinėse žaidynėse – paaiškėjo, kad lietuvius atrankoje aplenkę, tačiau vėliau dėl dopingo įkliuvę Rusijos irkluotojai nebetenka teisės varžytis Tokijuje. Skubiai – vos vakar – į Japoniją išsiųsta Lietuvos keturvietė. Nors lietuviai neatitinka griežtų Japonijos COVID-19 reikalavimų, tikimasi, penktadienį juos išvysti prie starto linijos.

„Kaip šitos olimpinės žaidynės kaip amerikietiškai kalneliai, tai ir mano tie penkeri metai – su traumomis, bet, nežinau, kažkokia sėkmė lydi, važiuosime, bandysime padaryti, ką galime geriausio šioje situacijoje ir viskas“, – pasakojo M. Džiaugys

Vienas keturvietės narių – Dovydas Nemeravičius – jau daugiau nei savaitę Tokijuje. Jis į olimpines žaidynes išvyko kaip atsarginis vyrų porinėje dvivietėje. Pasak irkluotojo, sužinojus, kad keturvietė pakviesta dalyvauti olimpinėse žaidynėse, užplūdo ir pyktis, ir džiaugsmas.

„Tokioms varžyboms norisi pasiruošti optimaliai, mes neturime nei inventoriaus, nei pasirengimo, buvome atskirai, kažkas iš komandos jau atostogavo ir paskutinėmis dienomis susirinkti be aklimatizacijos ir turėti vieną dieną treniruočių prieš startą. Tai bus labai didelis iššūkis ir laukia įdomus ateinantis laikas“, – kalbėjo D. Nemaravičius.

Lietuvos keturvietei Tokijuje teks verstis be itin svarbaus šios komandos nario – yrininko Aurimo Adomavičiaus. Jis kartu su Sauliumi Riterriu dalyvaus porinių dviviečių varžybose. Keturvietės yrininko vaidmens teko imtis Dominykui Jančioniui.

„Dabar mane kaip tik pasodino ant yrio ir šį sezoną per „Gintarinius irklus“ padarėme geriausią Lietuvos rezultatą, tai tikrai geras jausmas ir kol kas man to užtenka, žiūrėsime, kaip bus olimpinėse“, – sakė D. Jančionis.

Tokijas turėtų tapti antrosiomis olimpinėmis žaidynėmis keturvietės nariams – M. Džiaugiui, D. Nemeravičiui, D. Jančioniui ir Armandui Kelmeliui. Kaip atsarginis narys į Japoniją išvyko Giedrius Bieliauskas. A. Kelmelis jau antrąkart paskutiniu momentu įšoka į olimpinį traukinį – 2016-aisiais jam teko vienvietėje valtyje pakeisti Mindaugą Griškonį, kuris dėl Rolando Maščinsko traumos prieš pat žaidynes sėdo į dvivietę su Sauliumi Riteriu. A. Kelmelis po Rio de Žaneiro daugiau nei dvejiems metams buvo pasitraukęs iš profesionalaus sporto, tačiau be irklavimo jautėsi ne savimi.

„Pavyko ir visus laikus pasigerinti r geresnė forma gerokai, nei buvo prieš Rio ir dabar dar komandoje. Galvojau, kad reikės praleisti vienas olimpines žaidynes, bet dabar jau antros iš eilės. Džiugu“, – teigė A Kelmelis.

Net septynerių metų pertrauką nuo irklavimo turėjo ir kitas keturvietės narys – M. Džiaugys. Dėl sveikatos problemų vos dvidešimties iš sporto pasitraukusį sportininką vis kankino mintis, kad su irklavimu turi nesuvestų sąskaitų.

„Ties septyneri metai be sporto buvo galvojimo metai, kada galvojau, kad visgi reikia grįžti, kad noriu irkluoti ir vis nedrįsdavau. Galiausiai atėjo laikas, kai reikėjo pasirinkti, arba dabar, arba niekada, nes būsiu per senas ir įšokau į tą traukinį ir buvo atsirinkta po dvejų metų po grįžimo į Rio olimpines žaidynes, o dabar tas atsirinkimas labai keistas, bet tiesiog džiaugiuosi“, – atskleidė irkluotojas.

Irkluotojai per savo karjeras išbando įvairias valčių klases, tačiau auksinėje 2017-ųjų keturvietėję sėdėjusiems – būtent ši klasė mieliausia.

„Man iš tiesų ta keturvietė kaip vaikas, nes mačiau, kai ji gimė, aš visą laiką buvau prie jos ir visada svajojau joje irkluoti ir joje praleidau didžiąją dalį. Todėl po pirmųjų olimpinių žaidynių Rio de Žaneire tvirtai tikėjau, kad atsirinksime į šias olimpines žaidynes ir tikrai padarysime geresnį rezultatą. Tačiau negaliu nieko spėlioti, kaip bus dabar“, – pasakojo D. Nemeravičius.

Savo kolegoms mintims pritarė ir M. Džiaugys: „Tikrai tik keturvietė, nežinau, tiesiog daugiausiai laiko yra praleista šioje valtyje, daugiausiai yra pasiekimų. Ir širdyje ir jam. Aš keturvietės žmogus, man sunkiai kažkur kitur.“

Teisę varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse yra iškovojusios 10 pasaulio keturviečių.

„Tokijuje gali būti arba labai gerai, arba labai blogai. Pamatysime, kai nuvažiuosime ten“, – pokalbį užbaigė D. Jančionis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.
Robertas Tvorogalas
LRT IŠ TOKIJO 11
Richardas Carapazas
LRT IŠ TOKIJO 12