Nuslinkus debesims, kurie kėlė grėsmę irklavimo varžybų finalams, ketvirtadienio rytą Rio de Žaneiro padangę vėl nušvietė saulė. Dienos pradžią dar labiau praskaidrino bronzos medaliai, kurie nutvisko ant Mildos Valčiukaitės ir Donatos Vištartaitės krūtinių.
„Esame labai pavargusios, bet iš to džiaugsmo ir nuovargio nebejaučiame. Iš tikrųjų labai labai faina“, – pirmaisiais įspūdžiais išlipusi iš valties dalijosi D. Vištartaitė.
„Man būtų užtekę bet kokios spalvos medalio. Aišku, visada norisi aukso, bet tikrai padarėme, ką galėjome ir dabar esame labai labai labai laimingos. Dar iš tikrųjų turbūt net nesuvokiame, kas įvyko“, – kolegę papildė M. Valčiukaitė.
Lietuvės moterų duetas dviviečių valčių irklavimo finale startavo sėkmingai ir nuo pirmųjų metrų laikėsi su lyderių grupe: po 500 metrų plaukė ketvirtos, po pusės distancijos jau buvo trečios, bet per likusį nuotolį nebepavijo per toli nurūkusių čempionėmis tapusių Lenkijos sportininkių ir sidabru pasidabinusios bričių poros.
„Buvo priešinis vėjas, kuris nėra mums palankus, todėl jeigu būtų pūtę pavėjui, galbūt galėjome ir kiek kitaip išsidėstyti, bet buvo kaip buvo – padarėme viską, ką galėjome“, – nė kiek nesikrimto M. Valčiukaitė.
Ši bronza buvo pirmasis Lietuvos delegacijos medalis šiose olimpinėse žaidynėse. Bet vos po 20 minučių apdovanojimų kraitį dar papildė ir vyrų dvivietę valtį irkluojantys Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis, tapę olimpiniais vicečempionais.
Pačioms M. Valčiukaitei ir D. Vištartaitei tai pirmasis olimpinis medalis karjeroje – 2012 metais Londone jos liko aštuntos. Šį garbingą apdovanojimą lietuvės galės pasidėti į lentyną šalia Europos čempionato aukso (2013 m.) ir dviejų sidabrų (2014 ir 2015 m.) bei planetos pirmenybių aukščiausios prabos medalio, iškovoto 2013-aisiais Pietų Korėjoje.
