Sportas

2021.07.13 15:02

Viltis išvykti į Tokiją palaidojusi Lietuvos lengvaatletė pasidalino jautria žinute: nesu tik sportininkė, esu ir moteris

LRT.lt2021.07.13 15:02

32-ejų metų Lietuvos bėgikė Eglė Balčiūnaitė dėl traumos praleis Tokijo olimpines žaidynes. Sportininkė savo socialinėje paskyroje pasidalino itin skaudžia patirtimi ir išgyvenimais.

E. Balčiūnaitė dalyvavo 2008-ųjų Pekino ir 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Ji planavo pasirodyti ir Tokijuje, tačiau svajonę į šipulius sudaužė atsinaujinusi trauma.

Ji savo įraše teigia, kad nepasiduos net ir po šio išbandymo.

„Nekenčiu skųstis, bet velniop, mane tai padarys dar stipresne.

Ne vieną mėnesį mane kankina sveikatos problemos. Nuo praėjusių metų jaučiausi vis geriau, sugrįžusi į savo vėžes. Buvau laiminga, džiaugiausi kiekvienu savo žingsniu, kurį padėjau bėgdama, kiekvienu prakaito lašu, net tuo sunkiu kvėpavimo po finišo, kai kluptelėjau ant kelių, nes jaučiausi, kad darbas, kurį atlieku, artina mane prie tikslo.

Prieš kelias savaites nuostabią saulėtą dieną Šveicarijoje bėgau 150 metrų su komanda ir turėjau finišuoti, bet to padaryti negalėjau... Mano sena trauma sugrįžo ir sustabdė mane viduryje mėgstamiausios treniruotės. Kaip? Kodėl?! Iškėliau daug klausimų ir dar labiau liūdėjau.

Vėliau turėjau priimti skausmingą sprendimą – susitaikyti su tuo, kad negalėsiu kovoti dėl trečiųjų savo olimpinių žaidynių. Taip, draugai, trečiųjų... Įspūdinga, ar ne? Traumai reikėjo laiko, nebuvo šansų, kad pasveiksiu ir galėsiu bėgti pakankamai greitai iki normatyvų pabaigos. Neslėpsiu: Tokijas buvo mano svajonė. Atidaviau visą savo energiją, laiką, pastangas ir pinigus, kad tai pasiekčiau. Tačiau visi žinome, kad profesionalus sportas be traumų praktiškai neegzistuoja. Niekas nėra apsaugotas.

Nesu tik sportininkė. Esu ir moteris. Sveikata yra svarbesnį už bet kurį medalį. Jeigu mano kūnas prašo daugiau laiko, sulėtinti, tą ir padarysiu, jog pasiekčiau svarbiausius tikslus.

Girdėjau žmonių, kurie sakė, rašė ir šaukė man: „Egle, tu esi per sena, per lėta, nepakankamai gera, tavo laikas baigėsi, esi per stora, turėtum galvoti apie vaikus, esi apgailėtina, geriau pasitrauk ir t.t“

Tačiau su visa pagarba atsakysiu taip: „Aš nesu jūs, aš Eglė ir darysiu tai savo būdu. Nešvaistykite energijos bandydami parodyti, ką aš turėčiau daryti, jeigu aš to neprašau, nes manęs nepažįstate.“

Tikiu svajonių galia. Tikiu žmoniškumu. Nebus pabaigos tol, kol aš to nenuspręsiu. Gali būti, kad man reikės eiti į mūšį daugiau nei kartą, kad laimėčiau.

Kurį laiką nesitreniruosiu, kad įsitikinčiau, jog atsigausiu psichologiškai ir fiziškai po visų išbandymų. Manęs laukia pokyčiai.

Ačiū visiems, kurie mane palaiko, padeda ir tiki manimi! Tai neįkainojama! Esu daugiau nei laiminga turėdama jus. Nekantrauju, kada atversiu naują puslapį ir pasidalinsiu juo su jumis. Taigi, iki susitikimo takelyje, nes mes tai galime!“, ­– savo laiške rašė E. Balčiūnaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.