Sportas

2021.07.15 05:30

Statybininkų vagonėliai regbio rinktinei ir elektros taupymas dviračių treke – rekordiškai negausią Tokijo delegaciją galima buvo prognozuoti

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2021.07.15 05:30

„Tai, kas įvyko, yra katastrofa“, – apie mažiausią atkurtosios nepriklausomybės laikų olimpinę delegaciją pasisakė Daina Gudzinevičiūtė netrukus po to, kai paaiškėjo, jog žaidynėse šįkart nebus ir krepšininkų. Kritika adresuojama ir pačiai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovei, tačiau ji išsigina. Sporto organizacijų ir ministerijos atstovai sutinka dėl vieno – sportininkų rengimo padėtis tokia prasta, jog Europoje turime maža konkurentų.


Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo 67 sportininkai, Tokijuje jų turėsime tik 37. Skambiu žodžiu nesėkmę įvertinusi D. Gudzinevičiūtė įvardijo ir, pasak jos, problemos priežastį – 2018-aisiais įvykdytą reformą, per kurią buvo išardyta centralizuota sportininkų rengimo sistema ir iš Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) atimtos medicininio ir mokslinio aptarnavimo funkcijos.

„Kaip po Europos žaidynių sakė mūsų olimpinės rinktinės gydytojas, mūsų dauguma sportininkų yra mediciniškai apleisti. Manau, tai buvo viena pagrindinių priežasčių“, – LRT RADIJO laidai „Aktualijų studija“ pirmadienį sakė LTOK prezidentė.

Pertvarką įgyvendinti tuomet apsiėmusio Kūno kultūros ir sporto departamento buvęs vadovas Edis Urbanavičius teigia, kad kaltinimai „neturi pagrindo ir neatitinka tikrovės“.

„Galiu drąsiai tai pasakyti, nes pati ponia Gudzinevičiūtė, galima cituoti jos žodžius interviu po Rio olimpinių žaidynių, dėl rezultatų kaltino federacijas ir tą patį Olimpinį sporto centrą, kurie, anot jos, turėjo prisiimti atsakomybę. Atitinkamai ir buvo pasižiūrėta į problematiką, kuri yra ne šių 4–5 metų, ji užprogramuota iš dar anksčiau – Lietuvoje vėluojame su sporto reforma maždaug 10 metų“, – laidoje sakė jis.

Permainų jis sako nė nelinkęs vadinti reforma, nes numatyti žingsniai nebuvo baigti, pritrūko tam ir LTOK palaikymo, daugiausia likusio nuošalyje, teigia E. Urbanavičius.

„Galiu tik apgailestauti, kad ponia Gudzinevičiūtė su savo kolegomis kategoriškai atsisakė dalyvauti sprendimuose, kurie turėjo po to eiti, bet, iš kitos pusės, dalyvavo dalyje reformos, atsiuntė į darbo grupę savo asmenį, jis dalyvavo kuriant finansavimo kriterijus“, – savo poziciją dėstė jis.

Užsitęsę vaidai tarp sporto organizacijų tapo problemos dalimi, dėl to nekyla abejonių situaciją matantiems iš šalies. Sporto žurnalistų federacijos prezidentas Tautvydas Vencevičius primena, kad nesutariama jau nebe pirmus metus, o akivaizdžiausiai tai matoma tuomet, kai prabylama apie pinigų dalybas.

„Tai tęsiasi jau nebežinau kiek metų. Prisiminkime Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę, norėjusią pakelti finansavimą sportui. Anksčiau dauguma buvo finansuojama iš Sporto rėmimo fondo, norėta pakelti iki 3 proc., bet tai neįvyko dar prieš gerą dešimtmetį vien dėl to, kad tarp sporto organizacijų buvo nesutarimų, vieni sakė „duokite mums pinigus, mes valdysim“, kiti sakė „duokite mums“. Ir buvęs premjeras pasakė, kad reikėtų pirma susitarti tarpusavyje, tada darysime reformas. Matome, kad to sutarimo tikrai nėra“, – sakė T. Vencevičius.

Kad olimpinė rinktinė pasmerkta mažėti, pasak jo, sporto žurnalistams taip pat buvo matyti, ypač pamažu traukiantis vyresniajai sportininkų kartai.

Nusiskundimų LTOK turi ir kai kurios federacijos, teigia Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas, tačiau D. Gudzinevičiūtė sako, kad ir su pastarąja komitetas dirba konstruktyviai per generalinį sekretorių.

„Deja, su olimpiniu komitetu mes nesišnekame, paprasčiausiai jokio pokalbio nėra – ir tai ne tik mūsų, bet ir kitų pagrindinių federacijų problema. (...) Turbūt vienintelė vieta, kur galime normaliai šnekėtis, yra studija“, – teigė T. Kučinskas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad politinės valios imtis veiksmų iš jos pusės netrūksta, net ir lėšos, kuomet kalbama apie medicininį ir mokslinį sportininkų rengimo pagrindą, pasak viceministro Lino Obcarsko, nėra didžiausia problema – reikalinga susitarti, „kaip jas racionaliau ir geriau skirstyti“.

„Politinės valios yra pakankamai, nes aukštojo meistriškumo sportui finansavimas ženkliai padidintas, bet tai negali būti primityvus įrankis duoti daugiau pinigų. Jeigu yra, matome, problema su medicina, reiškia, kad tie pinigai turi išspręsti medicininio aprūpinimo klausimus, kaip tai padaryti – reikia kalbėtis, reikia bendrauti. O valios tikrai turime daug, dabartinėje Sporto įstatymo redakcijoje įteisinama daugybė punktų, kur bus keliami griežtesni reikalavimai federacijų kompetencijoms, jų valdymo principams“, – „Aktualijų studijoje“ sakė viceministras.

Pagal esamą modelį didžiausia atsakomybė už sportininkų pasirengimą tenka federacijoms, bet vienaip ar kitaip procese dalyvauja ir sporto mokyklos, savivaldybės. L. Obcarsko teigimu, federacijos ir turėtų likti pagrindinės veikėjos šiame procese, tačiau trūksta jo „sinchronizavimo“.

E. Urbanavičius sako, kad, panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą, atsivėrė centralizuoto sporto politikos įgyvendintojo vakuumas – jo paprasčiausiai esą nėra. „Panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą, nesukurta viešojo administravimo sporto valdymo struktūra. Mes jau dvejus metus neturime sporto politiką įgyvendinančios institucijos, tai yra nenormali situacija“, – sako buvęs likviduoto departamento vadovas.

L. Obcarskas sutinka, kad ministerija dabar iš dalies atlieka įgyvendintojo funkcijas, ko daryti tarsi neturėtų, nes ji yra sporto politikos formuotoja – „daugybės lentelių peržiūra, pildymas tikrai neturėtų būti ministerijoje“, sako jis.

Sporto funkcionieriams nesunku sutarti, rodos, dėl vieno – aukšto meistriškumo sportininkų rengimas yra duobėje ir rekordiškai maža olimpinė rinktinė yra to ilgalaikis padarinys. Jį galima buvo numanyti.

Plaukimo federacijos prezidentas sako, kad baseinų Lietuvoje yra beveik 4 kartus mažiau negu vidutiniškai ES, nors plaukikai yra tarp solidžiausių ir neretai rezultatais nudžiuginančių Lietuvos sportininkų. T. Vencevičus atkreipia dėmesį, kad sporto bazių trūkumas matomas net sostinėje Vilniuje, čia užsitęsė Lazdynų baseino rekonstrukcija, naujo lengvosios atletikos maniežo planai vis dar nevirto darbais, o senuoju sportininkai skundėsi ir po remonto, socialiniuose tinkluose dalydamiesi jo nuotraukomis ir vaizdo įrašais.

„Absoliučiai visų sporto bazių Lietuvoje trūksta, esame labiausiai atsilikusi Europos Sąjungos šalis tai tikrai, o galbūt ir visos Europos šalis. Pradedama kalbėti, kiek skyrė Olimpinis komitetas, kiek neskyrė pinigų, tas nesutarimas tarp sporto organizacijų trukdo pasiekti, kad tų bazių būtų“, – sakė sporto žurnalistų federacijos prezidentas.

„Prieš kelerius metus nacionalinė regbio rinktinė prieš oficialias rungtynes rengdavosi statybininkų vagonėliuose prie Vingio stadiono. Ir tokių pavyzdžių pilna. Nuvažiuoji filmuoti Simonos Krupeckaitės, kuri yra viena tituluočiausių dviratininkių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ir ji sako, kad negali filmuotis su varžybiniu šalmu, nes dviračių trekas yra išjungęs šviesas kraštuose, ten vos matosi, kur važiuoti“, – apie Lietuvos sporto skaudulius pasakojo T. Vencevičius.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt