Penktadienio vakarą oficialiai pradėtos 31-osios vasaros olimpinės žaidynės Rio de Žaneire. Jose Lietuvai atstovauja 67 sportininkai iš 15 sporto šakų, tačiau ne visi sportininkai dalyvavo atidarymo ceremonijos eisenoje. Kai kuriems jų į kovą teks stoti jau šeštadienį. Lietuvos vėliavą eisenoje nešė Gintarė Schmeidt.
Atidarymo ceremoniją Marakanos stadione, skaičiuojama, stebėjo apie 70 tūkst. žiūrovų. Dar apie 3 mlrd. žmonių visame pasaulyje šventę stebėjo prie televizijos ekranų.
Buvo planuota, kad iš Graikijos atkeliavusią olimpinę ugnį uždegs legendinis futbolininkas Pelė, tačiau renginio dieną dėl, kaip informuojama, prastos sveikatos būklės, sportininkas pranešė to nedarysiantis. Jis apgailestavo, kad šiuo sprendimu nuvylė brazilus.
Žaidynėse 28-iose sporto šakose varžysis daugiau kaip 10 tūkst. atletų iš daugiau nei 200 valstybių. Pirmą kartą suformuota ir pabėgėlių komanda. Bus išdalinti 306 medalių komplektai. Lietuvai žaidynėse atstovaus 67 sportininkai iš15 sporto šakų. Lietuvos vėliavą eisenoje neš buriuotoja G. Scheidt. Pirmą kartą Pietų Amerikoje rengiamos žaidynės truks 17 dienų.
Tautinio olimpinio komiteto prezidentė mano, kad šios žaidynės gali būti vienos geriausių Lietuvai. Daina Gudzinevičiūtė LRT RADIJUI sako, kad Lietuvos olimpinėje rinktinėje yra ne tik ryškių žvaigždžių, bet ir galinčių nustebinti sportininkų, iš kurių mažiau sportu besidomintys žmonės dar nesitiki aukštų rezultatų.
„Tikrai nevardinsiu sportininkų, bet kas domisi sportu gali pamatyti, kad turime pirmo ryškumo žvaigždžių, mūsų rinktinė labai pajėgi, labai jauna ir perspektyvi. [...] Tie, kurie nėra tikri sporto specialistai, galbūt nežino, kad jau atėjo ta nauja karta, nauji pajėgūs sportininkai. Mano vertinimu, tai gali būti vienos geriausių žaidynių, bet galbūt esu perdėta optimistė“, – tvirtina D. Gudzinevičiūtė.
Pasirengimas Rio de Žaneirui užtruko penkerius metus ir kainavo apie 9 mlrd. eurų. Šventę kiek temdo gili Brazilijos politinė ir ekonominė krizė, prezidentei rengiamas apkaltos procesas, Rio de Žaneirą, kur gausu smurtinių nusikaltimų, valdo narkotikų platintojų gaujos. Tai kelią nerimą ne tik turistams, bet ir sporto delegacijoms. Kai kurios jų jau pranešė nukentėjusios nuo ilgapirščių. Nepaisant to, organizatoriai tikina, jog žaidynės įvyks sklandžiai, o saugumu – pasirūpinta.
Žaidynes užgožia ir Rusijos dopingo skandalas. Kai Rio de Žaneirą lydi toks įvaizdis, organizatorių vėlavimas įrengiant svarbiausius olimpinius objektus, atrodo nereikšmingas. Tačiau Brazilija žada pasistengti, kad pirmą kartą Pietų Amerikoje vykstančios, įspūdingos gamtos apsuptos žaidynės įsimintų ilgai.
Šeštadienio naktį prasidėjusios olimpinės žaidynės truks iki rugpjūčio 21 d.
Atidarymo ceremonijoje itin didelis dėmesys buvo skirtas Brazilijos istorijai, vaizduojant skirtingus Brazilijos istorijos laikotarpius, ir klimato kaitai. Atkreiptas didelis dėmesys į tai, kokios pasekmės laukia pasaulio, jei nebus imtasi veiksmų prieš klimato kaitą. Pagrindinis ceremonijos rengėjų siūlymas, kaip kovoti su šia problema – sodinti medžius.
Po tokio atidarymo į sceną įžengė sportininkų delegacijos. Tradiciškai pirmieji pasirodę susirinkusiems žiūrovams – graikai. Lietuvos delegacija eisenoje pasirodė 115. Kamerų objektyvai buvo nukreipti ir į Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitė, kuri pamojavimu pasveikino šalies delegaciją.
Number 115... Lithuania! Closer and closer:) pic.twitter.com/YpUYLTjLZf
— Mindaugas Kuzminskas (@MKuzminskas) August 6, 2016
Skirtingai nei buvo tikėtasi, Rusijos rinktinės stadione susirinkę žiūrovai nenušvilpė ir netgi palaikė plojimais.
Šalių prisistatymą baigė šeimininkai brazilai.
Ceremonijos pabaigoje buvo atskleista, kas slepiasi urnose, kurias į dėžes sudėjo visi sportininkai, – žaliuojantys olimpiniai žiedai, simbolizuojantys, kad visi penki kontinentai taip pat turi žaliuoti. Taip pat, siekiant atkreipti dėmesį į klimato atšilimą, šiose olimpinėse žaidynėse netgi buvo pasirinkta uždegti mažesnę nei įprastai olimpinę ugnį.
„Didinga šalis, Brazilija, kurią taip mylime, šiandien tapo kitokia. Septynerius metus dirbome kiekvieną dieną. [...] Tie, kas mūsų nepažįsta, turėtų gailėtis, o tie, kas pažįsta, gali džiaugtis. Turiu pasakyti – brazilai niekada nepralaimi. [...] Rio išgražėjęs ir pasikeitęs, nes mes tai pažadėjome ir tesėjome savo pažadą", – sveikinimo kalboje sakė Brazilijos olimpinio komiteto vadovas Carlosas Arturas Nuzmanas.
Jam antrino ir Tarptautinio olimpinio komiteto vadovas Thomas Bachas. „Mes visada jumis tikėjome“, – brazilams sakė jis. T. Bachas nepamiršo paminėti ir Brazilijoje vyraujančių problemų, kurios temdo olimpines žaidynes, tačiau pabrėžė, kad Brazilija sugebėjo padaryti itin didelę pažangą ir kad olimpiniame miestelyje visi yra tvirti, lygūs ir vieningi.
„Kreipiuosi į jus, olimpiečiai. Gerbkite save, kitus, olimpines vertybes, dėl kurių olimpinės žaidynės yra tokios nepakartojamos jums ir visam pasauliui“, – olimpiečiams sakė T. Bachas, pridurdamas, kad visus šiuos žodžius įrodo tai, jog į olimpines gretas buvo priimta pabėgėlių olimpinė komanda.
„Šiame olimpiniame pasaulyje jūs praturtinate mūsų vienybę įvairovėje. Milijonas žmonių visoje planetoje prisideda prie mūsų gerovės kūrimo eksporto. Norėdamas pagerbti šias išskirtines asmenybes, Tarptautinis olimpinis komitetas įsteigė išskirtinį apdovanojimą“, – pranešė T. Bachas.
Už išskirtinius pasiekimus švietime, kultūroje ir sporte olimpinis laurų apdovanojimas pirmą kartą įteiktas Kenijos bėgikui Kipchoge Keino.
K. Keino (kairėje) ir T. Bachas (dešinėje). AFP/Scanpix nuotr.
„Esu nepaprastai pagerbtas, kaip pirmasis gavęs šį apdovanojimo iš savo draugo Tomo [T. Bacho – LRT.lt]. Norėčiau padėkoti savo šeimai, draugams ir visiems, kurie palaikė mane visuose mano darbuose. Prašau visų sportininkų palaikyti žmogiškumą, padėti šviesti vaikus visame pasaulyje, siekti, kad badas nebūtų kasdienio gyvenimo dalis. Švietimas padės vaikams siekti geresnių dalykų ir keisti žmoniją. Švietimas bus motyvacija kurti geresnį gyvenimą pasaulyje, kurį turime šiandien. Ponios ir ponai, į šį pasaulį ateiname tuščiomis ir tuščiomis iš jo išeisime. Turime šviesti ateities visuomenę“, – savo padėkos kalboje sakė K. Keino.
Skambant olimpiniam himnui iškelta olimpinė vėliava. Priesaiką perskaitė G. Scheidt vyras Robertas Scheidtas.
Deglo estafetę, kurioje dalyvavo apie 12 tūkst. žmonių, perėmė legendinis brazilų tenisininkas Gustavo Kuertenas, kuris olimpinį deglą įnešė į stadioną.
Olimpinę ugnį įžiebė Brazilijos maratonininkas Vanderlei de Lima. Sportininkas per 2004 m. Atėnų olimpinį maratono bėgimą pirmavo, tačiau vienas žiūrovas, įbėgęs į trasą, jį sustabdė. Dėl šio incidento V. De Limai atiteko tik bronza, tačiau sportininkas savo užpuolikui atleido ir už parodytą kuklumą nusipelnė pagyrų.
