Sportas

2021.06.15 10:11

Kardiologas Šerpytis apie Erikseno atvejį: nuo to neapsaugotas niekas, svarbiausia – kuo greitesnė pagalba

Paulius Cubera, LRT.lt2021.06.15 10:11

„Jei širdies darbas atkuriamas labai greitai, iki trijų minučių, turime labai daug šansų žmogų išgelbėti, toliau su kiekviena minute išgelbėjimo galimybė mažėja“, – sako profesorius habil. dr. Pranas Šerpytis kalbėdamas apie tokius atvejus, koks šeštadienį Europos futbolo čempionate privertė milijonus TV žiūrovų sulaikyti kvėpavimą ir melstis už dano Christiano Erikseno gyvybę. Kardiologas pataria, ką daryti pirmiausia, susidūrus su panašia situacija.

LRT.lt primena, kad šeštadienį per Europos čempionato rungtynes Kopenhagoje likus kiek daugiau nei 5 minutėms iki pirmojo kėlinio tarp Danijos ir Suomijos rinktinių pabaigos aikštėje sukniubo Ch. Eriksenas.

Kaip vėliau paaiškėjo, 29-erių danui buvo sustojusi širdis, tačiau jį dar aikštėje atgaivino medikai, taikę futbolininkui ir elektrošoką. Šiuo metu C. Eriksenas vis dar guli ligoninėje, bet jo gyvybei pavojus nebegresia.

Viso pasaulio futbolo gerbėjai ir paprasti žmonės liaupsina ne tik futbolininkui padėjusius medikus, bet ir jo komandos draugus, kurie labai greitai sureagavo ir patys aikštėje suteikė C. Eriksenui pirmąją pagalbą, kuri kartais gali lemti gyvenimą arba mirtį.

Kaip LRT.lt sakė profesorius P. Šerpytis, nuo tokių staigių širdies sustojimų nėra apsaugotas niekas – nei profesionalūs sportininkai, nei sveiki sportuojantys ir aktyviai gyvenantys žmonės. O tam, kad bet kuris iš mūsų galėtume kritiniu atveju sureaguoti į situaciją ir galbūt išgelbėti žmogui gyvybę, reikia būti pasirengus.

„Pirmas dalykas – pirmoji pagalba. Įvertinti, kad žmogus tikrai yra be sąmonės, kad nėra širdies veiklos, ir pradėti pradinį gaivinimą spaudžiant širdies ląstą atitinkamu dažniu, daugiau kaip 100 kartų per minutę. Jei širdies darbas atkuriamas labai greitai, iki trijų minučių, turime labai daug šansų žmogų išgelbėti, toliau su kiekviena minute išgelbėjimo galimybė mažėja“, – teigė P. Šerpytis.

– Kodėl taip nutinka, kad profesionalūs sportininkai, kuriuos nuolat stebi medikai, patiria tokių širdies sustojimų?

– Jei reikėtų kalbėti apie sporto rūšis ir staigios mirties riziką, daugelyje šaltinių rašoma, kad staigių mirčių daugiausia patiria krepšininkai, apie 33 proc., futbolininkai sudaro apie 20 procentų, bėgikai – 16 proc. Mažiausiai rizikingas – golfas, iki vieno procento. Mes kalbame apie mirtis jauname amžiuje, t. y. iki 35 metų. Žinoma, jei nagrinėsime statistiką, tokios mirtys bendroje populiacijoje ir tarp sportininkų nesiskiria, sportas nėra pavojingas.

Aišku, kiekvienas profesionalus sportininkas yra nuolat prižiūrimas medikų, yra testuojamas, bet ištirti 100 proc. neįmanoma, lieka nežinojimo faktorius. Mes nežinome genetikos, nežinome kitų priežasčių, kurios galėjo tai sukelti. Konkrečiu atveju reikėtų nagrinėti žaidėjo sveikatą, biografiją ir t. t.

Kitas dalykas, dabar turime koronavirusą, bet ne tik jis, visos infekcijos gali pažeisti ir širdies raumenį. Gali atsirasti vadinamasis miokarditas, širdies raumens uždegimas. Gal jis irgi buvo užsikrėtęs kokia nors infekcija? Žmonės, kurie užsikrėtę kokia nors infekcija, neturėtų sportuoti, kol nėra pasveikę.

– Mėgėjiškas sportas vis dar populiarėja, daug kas sportuoja neprofesionaliai, bet tikrai pasiekia gana aukštą lygį. Vyksta triatlonai, maratonai, žmonės šimtus kilometrų važiuoja dviračiu. Kaip išvengti tokių atvejų tiems, kurie nėra nuolat prižiūrimi medikų, kur yra svarbiausi akcentai saugant savo širdį sportuojant?

– Noriu pasveikinti visus sportuojančius žmones, sportas tikrai pagerins gyvenimo kokybę, ar ilgesnis gyvenimas bus – nežinau, bet kokybė tikrai geresnė. Visos treniruotės turi prasidėti palaipsniui, turime tikrai nemažai gerų pasirengusių ir žinių turinčių trenerių, kurie gali patarti, kaip pradėti sportuoti. Tikrai yra nemažai žmonių, kurie, baigę universitetą, 25-erių ar 30-ies metų, sugalvoja pradėti sportuoti.

Pirmas dalykas – pasitarti su treneriu ir mediku. Pirminė apžiūra – šeimos gydytojas, paprasta kardiograma ir tyrimai. Jeigu bus kokių nors nusiskundimų, būsite nusiųstas pas specialistą, atliekama echoskopija, kardiograma krūvio metu ir kiti rimtesni tyrimai. Taip, yra tyrimų, bet niekas negarantuoja visko 100 proc., tai yra kiekvieno apsisprendimas. Vis dėlto tas masinis sporto sąjūdis yra labai geras dalykas, sveikinu visus, pasirinkusius sveiką gyvenimo būdą.

– Ar galite iš savo patirties su pacientais pasakyti, ką žmogus jaučia prieš tokius įvykius, kaip širdies sustojimas? Kaip suprasti, kad tau gal tuoj atsitiks kas nors negero?

– Didelei daliai žmonių nebūna jokių simptomų. Gali prasidėti labai staigus širdies plakimas, kuris pereina į tokią kritinę situaciją. Kitiems gali pasireikšti dusulys, sąmonės trumpalaikių praradimų. Jeigu sportuojame ir patyrėme kokių nors trumpalaikių sąmonės praradimų – būtinas detalesnis sveikatos ištyrimas.

– Sportuojančiam žmogui dabar labai nesunku įsigyti vadinamąjį pulsometrą, kuris rodo pulsą. Ar žiūrint iš mediko pusės jis reikalingas, tikslus, ar galima juo vadovautis?

– Tai yra labai gerai, kad technologijos tobulėja, kad galime stebėti save. Aišku, dalis tų prietaisų yra nesertifikuoti, bet vis vien mes save stebime, analizuojame ir tai jau yra gerai, nes, kilus įtarimui, jau galima žmogų nusiųsti pas specialistą. Kartais būna paklaidų ir netikslumų, bet orientacine prasme tai yra tikrai gerai, sveikinu žmones, kurie naudoja tokias priemones ir seka save sportuodami.

– Žinoma, Europos čempionate dirba puikūs medikai, viskas yra vietoje ir pagalba ateina greitai. Bet jeigu žmogui tai nutinka sportuojant mėgėjišku lygiu – žaidžiant futbolą su draugais, bėgiojant parke, ką reikia daryti pirmiausia? Kas svarbiausia, kad padidintume šansus žmogų išgelbėti?

– Svarbiausias dalykas – pirmoji pagalba. Įvertinti, kad žmogus tikrai yra be sąmonės, kad nėra širdies veiklos, ir pradėti pradinį gaivinimą spaudžiant širdies ląstą atitinkamu dažniu, daugiau kaip 100 kartų per minutę.

Po pirminio gaivinimo svarbu kuo greičiau pritaikyti priemones, defibriliatorių. Jei širdies darbas atkuriamas labai greitai, iki trijų minučių, turime labai daug šansų žmogų išgelbėti, toliau su kiekviena minute išgelbėjimo galimybė mažėja. Mes turėtume kuo daugiau apmokyti žmonių, kad jie galėtų teikti pirminę pagalbą, pirminį gaivinimą.

Džiaugiuosi, kad mokomi moksleiviai, kad vis daugiau žmonių apie tai sužino. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje kone kiekvienas prekybos centras, kur tik yra masinės žmonių susibūrimo vietos, turi automatinius defibriliatorius. Jie patys kalba, duoda komandas.

– Tais prietaisais, kuriuos matome viešose vietose, sugebėtume naudotis kiekvienas?

– Taip, bet pradinį nedidelį instruktažą būtų gerai išeiti, žmogus tada kur kas drąsiau jaustųsi. Tie defibriliatoriai yra kalbantys. Žinoma, visų pirma kviečiame pagalbą ir tada pradedame gaivinimą.

Yra daug atvejų ir man tekę patirti, kai sustojo žmogus tiesiog gatvėje ir pradėjo pradinį gaivinimą, o atvykę medikai atkūrė širdies veiklą. Išgelbėtas žmogus dabar švenčia antrą gimtadienį. Tokių atvejų turime kasmet: žmonos išgelbėja vyrus, turime 16-metį, kuris išgelbėjo savo senelį, nes laiku pradėjo gaivinimą ir atvyko greitoji pagalba. Čia yra vyresni žmonės, bet mes, net ir sportuojantys, negalime būti tikri, kad mums to nenutiks.

– Šeštadienį per mačą matėme, kaip pirmiausia prie C. Erikseno priėję komandos draugai kišo jam į burną pirštus, kad ištrauktų liežuvį. Kas tiksliai daroma ir kodėl tai reikalinga?

– Reikia užtikrinti kvėpavimo takų prieinamumą. Širdis gali nesustoti, bet dar yra ir kvėpavimas. Smegenų sukrėtimo, stipraus smūgio atveju gali atsitikti taip, kad užkrinta liežuvis. Reikia pakelti apatinį žandikaulį taip, kad žmogus galėtų kvėpuoti.

– Esu skaitęs, kad spaudyti krūtinės gaivindamas vienas žmogus negali ilgai, reiktų keistis kas minutę, kas 40 sek., nes tai labai vargina. Kaip yra iš tiesų?

– Tikra tiesa. Tai sunkus darbas, esant tokiai situacijai visada yra ir emocinė įtampa, visada geriau tai daryti keičiantis, kol atvyks medikai ir suteiks profesionalią pagalbą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.