Sportas

2021.04.19 16:07

Europos futbolo revoliucija: Danilevičius įžvelgia žalą futbolui, „Žalgirio“ vadovė – politines ambicijas

Paulius Cubera, LRT.lt2021.04.19 16:07

Europos ir pasaulio futbole vyksta kelis dešimtmečius nematyta revoliucija arbe bent jau randasi jos užuomazgų: sekmadienį dvylika klubų paskelbė apie naujo uždaro formato Superlygos įkūrimą. Pirmadienį dvylika maištininkų išstojo iš Europos klubų asociacijos (ECA), o tai iš esmės reiškia atsisakymą dalyvauti UEFA turnyruose, visų pirma – Čempionų lygoje. Portalas LRT.lt paklausė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento Tomo Danilevičiaus ir Vilniaus „Žalgirio“ vadovės Vilmos Venslovaitienės, ką šių dienų įvykiai reiškia Lietuvai bei kokia galima revoliucijos baigtis.

LFF vadovą T. Danilevičių LRT.lt sugavo tik nusileidusį Šveicarijoje, kur jis rengiasi dalyvauti UEFA kongrese pirmadienį. Buvęs futbolininkas teigė, kad planuojamas ir organizacijos Vykdomojo komiteto posėdis, tiesa, jam lietuvis nepriklauso.

Įdomu, kad pirmadienį visi dvylika apie Superlygos įkūrimą paskelbę klubai išstojo iš organizacijos ECA. Jos vadovo pareigas ėjo vieno revoliucionierių Turino „Juventus“ prezidentas Andrea Agnelli. Taigi ECA liko ne tik be vadovo, bet ir be kelių Vykdomojo komiteto narių.

Tarp ECA narių yra ir trys Lietuvos klubai – Vilniaus „Žalgiris“, Marijampolės „Sūduva“ ir Vilniaus „Riteriai“.

Lietuvos čempiono „Žalgirio“ vadovė Vilma Venslovaitienė, paklausta apie galimas pasekmes iškasus karo kirvį, teigė, kad kalbėti dar kiek anksti, bet mano, kad labai daug lems sankcijos, kurias UEFA skirs atsiskyrusiems klubams.

„Visi laukia, kokios bus sankcijos. Jeigu nebus galima žaidėjų transferuoti, ten papuolę žaidėjai galės judėti tik tarp tų klubų... Jeigu valstybės pasakys tos lygos rėmėjams, kad jūsų verslo nelaukiame savo šalyse... Kad tai turės įtakos – faktas, bet kuo tai baigsis, bus matyti. Viskas priklauso, kaip pasirengė FIFA ir UEFA, kokį darbą nudirbo su didžiojo penketo vyriausybėmis. Viskas priklausys nuo paruoštų sankcijų, o jos tikrai paruoštos“, – teigė V. Venslovaitienė.

UEFA kartu su FIFA jau pareiškė, kad visiems Superlygos klubuose rungtyniaujantiems žaidėjams bus uždrausta dalyvauti šių organizacijų turnyruose, o tai reiškia ir nacionalines rinktines Europos bei pasaulio čempionatuose.

„Jeigu neklystu, sausio 21 dieną buvo pasirašytas memorandumas. Jį pasirašė visos šešios konfederacijos, vadinasi, visas pasaulis aiškiai pasakė, kad atsiradus Superlygai klubai ir žaidėjai, kurie dalyvaus tokioje lygoje, negalės dalyvauti nacionaliniuose čempionatuose ir kituose turnyruose. Tai yra ne tik Europos ir pasaulio, bet ir Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos čempionatuose. Aiški žinia ir pozicija.

Jeigu žiūrėtume iš žaidėjų pozicijos, nežinau, ar jie visada pasirinktų tik pinigus. Tai dideli pinigai, bet yra ir sportinis principas, kiek tu žaisi savo kieme. Juk norisi ir Europos, pasaulio čempionate žaisti, norisi ir savo rinktinei atstovauti. Ne vien pinigai viską lemia šiame pasaulyje“, – sakė LFF prezidentas T. Danilevičius.

Paklaustas, ar UEFA galėtų reaguoti jau dabar ir išmesti klubus iš šio sezono Čempionų lygos, D. Danilevičius teigė nežinantis, ar tokia galimybė įmanoma: „Sunku pakomentuoti, ar tai įmanoma, ar ne. Nežinau, ar yra tai reguliuojančios taisyklės, kad UEFA tai galėtų padaryti. Nežinau.“

Šio sezono Čempionų lygoje jau aiškios keturios stipriausios komandos, o trys iš jų yra būtent iš maištautojų stovyklos – Londono „Chelsea“, „Manchester City“ ir Madrido „Real“.

T. Danilevičiaus teigimu, didžiųjų futbolo klubų noras pasiimti didžiąją dalį Čempionų lygos generuojamų pinigų ir sumažinti mažesniesiems tenkančias solidarumo lėšas yra nesąžiningas.

„Tai laužo solidarumo principus, sportinius principus, nemanau, kad tai futbolui būtų geras dalykas. Tai yra lyg uždaras klubas, kurio generuojami pinigai nebūtų nukreipiami į žemesnį lygį, žemesnio lygio klubus, kaip daro UEFA dabar. Šiuo metu iš Čempionų lygos gyvena ne tik didieji klubai, bet ir daugybė mažesniųjų pagal solidarumo principus.

Šiuo metu sportiniai principai egzistuoja, į lygas patenkama iš nacionalinių čempionatų, pyragas dalijamas visiems. Nemanyčiau, kad būtų teisinga atiduoti visus pinigus stipriausiesiems. Jie sako, kad uždirba jie, bet futbolo piramidė be apačios – ne piramidė. Čia toks bandymas sukurti uždarą lygą kaip NBA, kur klubai dalijasi pinigus, žaidžia tik geriausi žaidėjai, bet ar tai gerai pačiam krepšiniui? Manau, kad ne, žiūrint į sporto šaką, į rinktines. Manau, futbolui tai būtų didžiulis praradimas“, – sakė LFF prezidentas.

Šiuo metu UEFA lėšos, kurias organizacija uždirba iš Čempionų ir Europos lygų TV teisių pardavimo, reklamos ir t. t., dalijamos ne tik komandoms, kurios žaidžia tuose turnyruose, bet ir klubams, nepatekusiems į juos, bet dalyvavusiems atrankos varžybose.

Šiuo metu, anot T. Danilevičiaus, UEFA derasi dėl naujų komercinių sutarčių, kurios įsigaliotų nuo 2024 metų. Būtent iki to laiko sudaryti futbolo lygų kalendoriai, o nuo tada turėtų kiek kisti ir Čempionų lygos formatas, jame atsirastų daugiau komandų.

„Dabar UEFA derasi dėl naujos sutarties su medija, transliuotojais. Čia tikriausiai naujos sutarties derybinis klausimas, tam tikra derybinė pozicija, klubai nori atsirėžti didesnį gabalą ir sako: neduosite mums daugiau pinigų – mes išeisime.

Po 2024 metų tikriausiai keisis ir Čempionų lygos formatas. Klubai dabar užsiima derybinę poziciją dėl naujų sutarčių, aš įsivaizduoju, čia jų tokia geležinė ranka prieš pasirašant sutartį. Manau, čia yra esmė. Kas gali būti toliau? Jei nesusitars, kils tikrai didelis konfliktas, futbolui jis tikrai nebus į naudą“, – teigė T. Danilevičius.

„Žalgirio“ vadovė V. Venslovaitienė mano, kad bandymas įkurti Superlygą yra ne tiek pinigų, kiek galios ir politikos klausimas.

„Ar tai blefas? Nežinau, bet nemanau, kad su jų biudžetais, su jų problemomis jau metus neturint žiūrovų, kad papildomi 3,5 mlrd. eurų juos išgelbės. Čia daugiau kova dėl valdžios ir įtakos, o ne dėl pinigų.

Manau, tai lėmė pandemija. Visiems yra labai sunku, ypač tiems didiesiems klubams. UEFA jau padarė naują formatą, buvo ruošiamas dar vienas, atsižvelgiant į jų poreikius ir norus daugiau uždirbti. Buvo einama į tai, bet nelaužant bendro konstrukto. Kuo daugiau šalių dalyvauja tuose turnyruose, tuo futbolas yra stipresnis, nes apima daugiau žiūrovų“, – kalbėjo „Žalgirio“ vadovė.

Daugybė futbolo gerbėjų visame pasaulyje jau pasmerkė tokius klubų norus, pasisakė ir tų dvylikos Superlygos kūrėjų sirgaliai. Londono „Chelsea“ ir „Arsenal“ sirgaliai klubų siekį kurti uždarą turnyrą pavadino gėdingu.

„Jie būtų labai trumparegiai, jeigu į tai (sirgalių nuomonę, – LRT.lt) neatsižvelgtų. Jų pranešime labai aiškiai parašyta, kad „mes vienijame tokį ir tokį skaičių sirgalių“. Sirgaliai gali juos atmesti. Klubai sirgalius skaičiuoja pasauliniu mastu, bet tie sirgaliai turi vietinius čempionatus, tu gali žiūrėti dėl malonumo tuos klubus, būti sirgaliumi, nes jie žaidžia gražų futbolą, gal esi žaidėjų gerbėjas. Bet tu taip pat esi vietinio čempionato gerbėjas ir supranti, kad futbolui gėrio iš to daug nėra. Galų gale penkiolikos klubų lyga – suprantate, kaip jie patys sau nusibos? Norėti ir galėti yra du skirtingi dalykai. Aš čia labiau įžvelgiu penkiolikos turtingų žmonių ambicijas“, – sakė V. Venslovaitienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt