Sportas

2021.04.18 12:00

Tiksinti bomba A lygoje: lietuvių žaidimo minutės tirpsta legionierių sąskaita

Rokas Suslavičius, LRT.lt2021.04.18 12:00

Lietuvos futbolo A lygoje rungtyniauja arba bent jau yra registruoti apie 250 žaidėjų, tačiau daugiau nei trečdalis iš jų yra užsieniečiai. Vis tik tai nereiškia, kad panašia proporcija būna pasiskirsčiusios ir futbolininkų sužaistos minutės.

Balandžio 12 dienos dvikovoje tarp Marijampolės „Sūduvos“ ir Telšių „Džiugo“ ekipų buvo užfiksuotas retas ir jau senokai nematytas reiškinys. Traumą patyrus „Sūduvos“ gynėjui Vaidui Slavickui antrojo kėlinio pradžioje į kovą buvo mestas Romainas Habranas.

Toks keitimas reiškė, kad Lietuvos vicečempionų gretose iki pat 90 minutės, kuomet aikštėje pasirodė Giedrius Matulevičius, žaidė vien tik žaidėjai iš užsienio.

Penktadienį tarpusavyje susikovė Vilniaus „Žalgiris“ ir „Sūduva“, o tarp rungtynes pradėjusių 22 žaidėjų tik 6 buvo lietuviai. Po keitimų abi komandos į aikštę leido tik užsieniečius, tad tarp visų dvikovos metu žaidusių 27 futbolininkų lietuvių skaičius išliko tas pats – 6.

Tokios tendencijos stipriausioje šalies futbolo lygoje turėtų kelti galvos skausmą Lietuvos rinktinės treneriui Valdui Urbonui. Pastaruoju metu nėra tiek daug užsienyje aukštame lygyje žaidžiančių lietuvių, tad A lygos futbolininkai rinktinės sudėtyje sudaro ženklų skaičių.

LRT.lt nusprendė pažiūrėti ir panagrinėti keturių stipriausių Lietuvos futbolo klubų, kurie šį sezoną varžysis Europos turnyruose, sužaistų minučių statistiką.

Vilniaus „Žalgiris“

Žaidėjų skaičius: 25

Legionierių skaičius: 13 (52 proc.)

Daugiausiai minučių A lygoje sužaidęs žaidėjas: Edvinas Gertmonas ir Nemanja Ljubisavljevičius (po 540 min.)

Lietuvos čempionai savo gretose A lygoje turi įrašę 24 žaidėjus. Tiesa, kol kas dėl užstrigusių dokumentų tvarkymo oficialiai dar nėra užregistruoras atsarginis vartininkas iš Kroatijos Tomislavas Duka.

Pastarajame A lygos ture sostinės komanda startinėje sudėtyje turėjo 4 lietuvius, panaši situacija būdavo ir praėjusiame sezone.

Vilniečiai A lygoje yra sužaidę 6 turus, o per juos daugiausiai laiko aikštėje praleido Edvinas Gertmonas ir Nemanja Ljubisavljevičius. Lietuvis ir serbas rungtyniavo be keitimų, tad pražaidė po 540 minučių.

Į daugiausiai minučių sužaidusį „Žalgirio“ vienuoliktuką iš viso patenka 3 lietuviai.

Šalia pirmojo vienuoliktuko liko Ovidijus Verbickas, o kiek daugiau nei 100 minučių yra sužaidęs ir pastaruoju metu į rinktinę nebekviečiamas Mantas Kuklys.

Teoriškai dar vienas „Žalgirio“ lietuvis yra sužaidęs A lygoje daugiau nei 500 minučių. Tą padarė 17-metis Motiejus Burba, kuris šiam sezonui buvo išnomuotas Kėdainių „Nevėžio“ klubui.

Marijampolės „Sūduva“

Žaidėjų skaičius: 25

Legionierių skaičius: 15 (60 proc.)

Daugiausiai minučių A lygoje sužaidęs žaidėjas: Makis Giannikoglou ir Semiras Kerla (po 630 min.)

Lietuvos vicečempionai A lygoje yra ta komanda, kuri savo gretose turi daugiausiai užsienio šalių atstovų – 15. Nieko keisto, kad būtent „Sūduva“ tapo ta ekipa, kuri vienu metu aikštėje rėmėsi tik legionieriais.

„Sūduva“ yra sužaidusi 7 A lygos turus, o juose be keitimų žaidė du futbolininkai – Makis Giannikoglou ir Semiras Kerla. Į daugiausiai minučių sužaidusį „Sūduvos“ vienuoliktuką patenka taip pat 3 lietuviai.

Tiesa, skirtingai nuo „Žalgirio“, Marijampolės klube daugiau lietuvių į rimtesnes minutes nepretenduoja. Povilas Leimonas, Mantas Miškinis, Saulius Vikertas ir Modestas Vainikaitis kartu sudėjus neturi surinkę nė 90 minučių.

„Kauno Žalgiris“

Žaidėjų skaičius: 25

Legionierių skaičius: 9 (36 proc.)

Daugiausiai minučių A lygoje sužaidęs žaidėjas: Deividas Mikelionis (630 min.)

„Kauno Žalgirį“ iš pirmo ketverto klubų galima vadinti lietuviškiausiu. Laikinosios sostinės komandos A lygoje registruotų žaidėjų sąraše užsieniečiai sudaro 36 procentus, tačiau ne visi žaidžia daug minučių.

Nieko keisto, kad pastaruoju metu iš „Kauno Žalgirio“ į rinktinę buvo kviečiamas itin gausus būrys žaidėjų. Į ekipos daugiausiai minučių sužaidusį vienuoliktuką patenka net 7 lietuviai.

O tokiam žaidėjui, kaip Linui Pilibaičiui, iki patekimo į vienuoliktuką pritrūko vos kelių minučių.

„Kauno „Žalgiris“ A lygoje kol kas yra sužaidęs 7 turus.

„Panevėžys“

Žaidėjų skaičius: 28

Legionierių skaičius: 10 (35,7 proc.)

Daugiausiai minučių A lygoje sužaidęs žaidėjas: Justinas Januševskis (540 min.)

„Panevėžys“ kol kas yra daugiausiai žaidėjų registravęs A lygoje klubas, tačiau jų tarpe yra nemažai nė vienos minutės nesužaidusio jaunimo. LFF Supertaurę laimėjusi „Panevėžio“ ekipa yra sužaidusi A lygoje 6 turus, o visuose susitikimuose be keitimų gynyboje dirbo Justinas Januševskis.

Į daugiausiai minučių sužaidusį „Panevėžio“ vienuoliktuką patenka 5 lietuviai. Tiesa, šis skaičiaus veikiausiai būtų mažesnis, jei traumos nebūtų patyręs pagrindinis vartininkas iš Brazilijos Rafaelis Broetto. Jo vietą sėkmingai užėmė 18-metis Danas Šimkevičius.

LFF norai – ir vilkas sotus, ir avis sveika

Sudėjus visų pirmaujančių A lygos klubu žaidėjų minutes lietuviams atitenka tik kiek daug nei trečdalis viso žaidimo laiko. Žinoma, žemesnėse pozicijose esančios komandos tikrai gerokai pakels bendrą A lygos lietuvių procentą, tačiau akivaizdu, kad Europos turnyruose žaidžiantys klubui be svaraus legionierių indėlio paprasčiausiai neišsiverstų.

Pirmiausiai, tai pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą negalima riboti ES piliečių skaičiaus, tad A lyga šiai dienai yra įvedusi limitą tik ne ES žaidėjams. Pagal šio sezono A lygos nuostatus, aikštėje vienos komandos sudėtyje gali būti ne daugiau nei 4 keturi ne ES piliečiai. A lygoje iš viso galima registruoti iki 30 žaidėjų, tačiau bent 5 turi būti lietuviai ir ne vyresni, nei 21 metų amžiaus.

Už kiekvieną legionierių klubas moka 1000 eurų registracijos mokestį. Vėliau surinkti pinigai dalinami klubams pagal specialią programą, kur didžiausią įtaką turi jaunų lietuvių sužaistos minutės. Tačiau net ir tokios priemonės pajėgiausių klubų nevilioja, nes uždarbis Europos turnyruose yra kur kas didesnis.

Tačiau klubų vadovai tikrai neslepia, kad norėtų turėti savo sudėtyse kuo daugiau lietuvių, bet susiduria su tomis pačiomis bėdomis – vieni tautiečiai neįperkami, kitų tokiame lygyje tinkančių žaisti paprasčiausiai nėra.

Pasaulio čempionato atrankos rungtynėse su Šveicarija ir Italija V. Urbonas turėjo 15 žaidėjų iš užsienio. Jei atmesime tokius žaidėjus, kaip Arvydas Novikovas, Fiodoras Černychas, Vykintas Slivka ir dar keli kiti, kurie šiuo metu tikrai nepersikels žaisti į A lygą, tuomet 4 pirmaujientiems klubams, geriausiu atveju, liktų vos po 2 rinktinės lygio lietuvius.

Apie nerimą keliančią tendenciją LRT.lt pasikalbėjo su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generaliniu sekretoriumi Edgaru Stankevičiumi, kuris pripažino, kad idealiausiu atveju norėtųsi išlaikyti balansą tarp rinktinės ir klubų interesų.

– Matėme balandžio mėnesį „Sūduvos“ rungtynėse vienu metu žaidžiančius vien tik legionierius. Ar šiai dienai klubai vis dar gali gauti pinigų už jaunųjų lietuvių sužaistas minutes?

– Taip, turime tą pačią jaunimo integracijos programą. Yra skaičiuojamas minutės, pagal visus koeficientus dėliojami taškai ir pagal kvotas trys A lygos klubai gali pretenduoti gauti pinigus. Tačiau pagal praėjusių metų statistiką minimalius kriterijus atitiko vos du klubai, o likę keturi net nepraėjo.

Šiais metais taip pat patvirtinome, kad gauti pinigus galės trys klubai iš 10-ies. Su ta mintimi buvo palikti legionierių mokesčiai, o surinkti pinigai vėliau per fondą atitenka klubams.

– Ar nėra per mažas finansinis paskatinimas tuomet, jei net neatsirado trijų klubų A lygoje, kurie būtų atitikę minimalius kriterijus?

– Yra mintis ir tiek mano pačio asmeninis noras, tiek ir LFF Vykdomojo komiteto, kad klasifikuoti pagal kiekinę išraišką, kaip yra kitose sporto šakose, pavyzdžiui LKL pirmenybėse. Sistema iš esmės tokia, kad kuo didesnis legionierių skaičius, tuo ir didesnis registracijos mokestis.

Manau, kad jau greitu metu, turbūt kitame sezone už tuos papildomus legionierius nuo tam tikro skaičiaus bus mokama daugiau.

– Apskritai, kiek LFF rūpi ir kiek yra skaudu, kad, pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje iš tuometinių čempionų „Sūduvos“ komandos V. Urbonas neturėjo ką pakviesti į rinktinę?

– Skaudi ta tema ir realybė tikrai nedžiugina. Kada iš tokio klubo nėra kviečiami žaidėjai, tas vietas užima legionieriai. Matėme puikų pavyzdį prieš dvejus metus su Pauliumi Golubicku, kuomet Marijampolės klubas tuo pačiu metu sugebėjo ir tapti čempionais, ir sėkmingai pasirodyti Europos turnyruose, ir toje jaunimo integracijos programoje užėmė pirmąją vietą.

Matome, kad įmanoma suderinti visus šiuos dalykus.

– Bet žvelgiant ir iš klubų pusės, ir apskritai, ar nebus peržengiama ta riba, kuomet jaunas lietuvis gaus vietą startinėje sudėtyje vien dėl to, kad yra lietuvis, o ne dėl to, ką sugeba aikštėje?

– Čia ir atsiranda ta bėda, kurią vadinu labai kompleksiška. Yra labai daug dedamųjų dalių ir išlaviruoti šioje situacijoje, kad būtų visi nugalėtojai yra sudėtinga. Matėme klubų motyvus dėl siūlymo, kad vienuoliktuke būtų privaloma laikyti jauną lietuvį. Vėl gi atsirado bėda, kad tokiu atveju būtų dirbtinai keliama vietinių žaidėjų kaina, konkuravimas dėl tų jaunų žaidėjų ir tai išpūs rinką, atlyginimus.

Pasikartosiu, kad čia daug dedamųjų dalykų, kur ir vieni, ir kiti turi savo argumentus. LFF noras yra bandyti kompleksiškai spręsti šią bėdą, tačiau nuo greitų sprendimų susilaikome.

– Sakykime taip – ant vienos svarstyklių lėkštutės gula klubų rezultatai ir jų norai, ant kitos rinktinės reikalai. Į kurią pusę LFF bandytų nusverti šias svarstykles, ar vis tik bandytų išlaikyti pusiausvyrą?

– Norėtųsi, žinoma, išlaikyti tą bendrą pusiausvyrą. Suprantame ir klubus, jų norą, siekį pasirodyti kuo sėkmingiau Europos turnyruose, užsidirbti pardavus žaidėjus, legionierius. Šiuo atveju „Riterių“ pavyzdys su Teremu Moffi, tai yra pajamų šaltinis, kuomet žaidžiama be žiūrovų, susitraukė rėmėjų skiriami pinigai.

Federacijos reikalas viską spręsti kompleksiškai, bet tuo pačiu norisi, kad nenukentėtų ir nacionalinių rinktinių interesai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt