Lietuvių vadovaujama Pasaulio fitneso federacija (WFF) džiaugiasi organizacijos sėkme mūsų šalyje ir užsienyje bei pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pristatė naują projektą – Tarptautinį sporto universitetą (ISU).
Penktadienį Klaipėdoje buvo suorganizuotas WFF tarptautinis kongresas, kurio metu buvo aptarti einamieji klausimai, artimiausios varžybos. Naujus pasiūlymus, kaip vystyti kultūrizmo sportą Vakarų Europoje pateikė Vokietija ir Beniliukso šalys. Šeštadienį ir sekmadienį vyko tarptautinės varžybos – tradicinis „Gintarinio prizo“ turnyras Kretingoje ir Europos mėgėjų čempionatas Kaune.
Kretingoje vyko jau 49-asis „Gintarinio prizo“ turnyras. Tai vienos seniausių WFF varžybų visame pasaulyje. Pirmosios varžybos buvo surengtos dar 1968 metais. 1970 metais sovietų valdžia uždraudė lietuviams rengti varžybas, persekiojo sportininkus ir vadovus. Tai buvo dėl to, kad Sovietų Sąjunga kultūrizmą laikė Vakarų sporto šaka.
„Aš pats vežiau į Maskvą peticiją, tariausi su Sovietų Sąjungos atstovais ir galiausiai mums leido organizuoti varžybas. Du dešimtmečius tai buvo vienintelės tokios varžybos, kurios vyko socialistiniame pasaulyje“, – prisiminė WFF prezidentas Edmundas Daubaras.
„Gintarinio prizo“ varžybose dalyvavo apie 150 sportininkų iš 19 valstybių. Nemažai iš jų dalyvavo ir sekmadienį Kaune vykusiame Europos mėgėjų čempionate. Jame dominavo pajėgūs svečiai iš užsienio, bet pasidžiaugti kuo turėjo ir šeimininkai. Europos čempione tapo Laura Beržanskaitė.
WFF vienija 123 šalis ir kasmet rengia apie 60 renginių.
„Mūsų organizacija turi kelias kryptis – kultūrizmą, fitnesą ir sveikatingumą. Didelį dėmesį skiriame vaikams, jie gali varžytis įvairiuose pratimuose nuo šešerių metų. Turime kategorijas ir neįgaliesiems. Federacijos veikla jau persikėlė už Lietuvos, bet čia nuolat rengiame aukšto lygio renginius“, – teigė E. Daubaras.
WFF taip pat pristatė naują sporto mokymo instituciją – Tarptautinį sporto universitetą (ISU). Jis yra registruotas Europos Sąjungoje. Idėja kurti šį universitetą gimė prieš trejus metus, bendradarbiaujant su Tarptautiniu neolimpinių sporto šakų komitetu (INOC).
Universiteto diplomui gauti reikės užpildyti pagal mokymo programas ir pasirinktą specializaciją studijų knygeles: tam išlaikyti reikiamus egzaminus, susirinkti įskaitas bei atlikti praktinius darbus. Mokytis bus galima „on-line“ ir „off-line“ principais. Pasak E. Daubaro, universitetas savo veiklą turėtų pradėti šių metų rudenį arba kitais metais.
Lietuvoje apsilankęs Azijos fitneso federacijos prezidentas iš Indijos Lalitas Sonis džiaugėsi, kad WFF renginiai jo šalyje susilaukia didelio populiarumo. L. Sonis pabrėžė, kad ISU veiklą pradės ir Indijoje.
Viena garsiausių varžybose Lietuvoje apsilankiusi sportininkė – Jamila Toledo iš Argentinos. Viena pasaulio reitingo lyderių užtikrintai nugalėjo „Gintarinio prizo“ varžybose. Tą ji padarė jau trečią kartą per pastaruosius 10 metų.
„Esu patenkinta pasirodymu Lietuvoje, nes pavyko laimėti. Po sunkios ir ilgos kelionės į Lietuvą mane labai pradžiugino priėmimas ir sąlygos varžybose, – kalbėjo J. Toledo. – Dėl atstumo nėra lengva visur dalyvauti, bet Argentinoje esu vienintelė šio sporto atstovė, iškovojanti prizus tokiose varžybose“.
Viena iš WFF naujovių – fitneso modelio kategorija. Ji skirta mėgėjiškai sportuojantiems žmonėms.
„Mes pirmieji pasaulyje pradėjome tokį projektą, o dabar daug kitų organizacijų tą patį kartoja. Sportininkės, kurios lanko sporto sales, bet nėra labai profesionalios, neturi didelių raumenų, gali varžytis šioje disciplinoje. Teisėjai vertina kūną ir pasirodymą su drabužiais. Ši disciplina populiariausia yra Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Baltarusijoje“, – teigė Europos modelių fitneso padalinio vadovė Valentina Kozlovskaja.
E. Daubaras pripažino, kad WFF turi gerą vardą visame pasaulyje. Nors vien Lietuvoje veikia bent keturios skirtingos kultūrizmo ir fitneso organizacijos, jų bendradarbiavimui trukdo įstatų neturėjimas.
„Stengiamės su visomis organizacijomis palaikyti ryšį, bet mes esame ne komercinė organizacija, o visos kitos varžosi dėl pinigų, dėl geresnių sportininkų. Dauguma federacijų tik apsimeta pasaulinėmis federacijomis, o juridiškai jos yra tik vienos šalies organizacijos arba tiesiog sporto klubai“, – pridūrė E. Daubaras.
