Sportas

2021.02.23 11:47

Akimirka iki tragedijos: Kalniečio šuolis, danų užsitarnauta pagarba ir Baltijos šalių košmarai

Rokas Suslavičius, LRT.lt2021.02.23 11:47

Mantas Kalnietis pirštų galais pasiekia danų gynėjo Adamos Darboe paskutinėmis rungtynių sekundėmis mestą kamuolį, varžovai atkovoti jo nespėja ir lietuviai laimi 77:76. Šalia aikštės buvęs Lietuvos krepšinio vadas Arvydas Sabonis kiek lengviau atsidūsta – šalies rinktinė patenka į 2022 metais vyksiantį Europos čempionatą.

Tačiau Dariaus Maskoliūno auklėtiniai vaikščiojo itin plonu ledu, kuris visos atrankos metu trūkinėjo ir aižėjo. Nepatekimas į Europos čempionatą, kuomet atrankos grupėje esi su belgais, danais ir turnyro šeimininkais čekais, būtų visiška katastrofa.

Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos krepšinio rinktinė tik kartą buvo likusi už Europos krepšinio čempionato borto. Tai įvyko 1993 metais, kuomet trijų komandų grupėje į priekį teko užleisti Lenkiją ir Baltarusiją.

LRT.lt siūlo prisiminti ne patį linksmiausią, tačiau tikrai įsimintiną pirmadienio vakarą.

Intriga išliko iki paskutinės sekundės

Trečiąjį atrankos langą D. Maskoliūno kariauna pasitiko gana kėblioje situacijoje. Per 4 rungtynes Lietuva buvo iškovojusi tik 2 pergales ir virtualiai tuo metu rikiavosi 3 vietoje, lenkdama tik Čekiją. Tačiau pastaroji atrankoje žaidė be konkurencijos, mat yra turnyro šeimininkė ir bilietą jau turėjo savo kišenėje.

Jei būtų įvykusi kokia koronaviruso pandemijos krizė ir atranka būtų sustabdyta po 4 turų, Lietuvos būtume neišvydę Europos čempionate. Į jį būtų nuvykę belgai ir danai. Tad lietuviams atsipalaiduoti nebuvo galima.

Šeštadienį D. Maskoliūno auklėtiniai buvo susikaupę, žaidė užtikrintai ir 95:75 susitvarkė su Čekija. Savo ruožtu danai 65:88 pralaimėjo Belgijai. Po šių rungtynių tapo aišku, kad Lietuvos ir Danijos dvikovos nugalėtojas nugvelbs paskutinį kelialapį į Europos čempionatą.

Veikiausiai galima pritarti rinktinės treneriui, kad jei rinktinė būtų žaidusi bent kiek panašiai, kaip su Čekija, problemų nugalėti danus nekiltų.

„Atrodo, įveikiame čekus ir užtenka gal 60 proc. to paties parodyti rungtynėse su danais, kad pasiektume užtikrintą pergalę.

Nežinau, kodėl taip nutinka. Reikia žiūrėti, analizuoti mūsų bėdas“, – jau po pergalės savo įžvalgomis dalinosi D. Maskoliūnas.

Danai Vilniuje jau buvo sensacingai nugalėję Lietuvos rinktinę, kuomet lapkričio mėnesį laimėjo 80:76, tačiau tuomet jiems dar padėjo Gabrielis Lundbergas. Pastarasis prieš šį atrankos langą persikėlė į Maskvos CSKA komandą ir padėti rinktinei nebegalėjo.

Atrodytų danai nebeturėjo jokių kozirių, jokių ginklų, kuriais galėtų įkasti lietuviams. Tačiau realybėje viskas buvo kitaip.

Lietuviai didžiąją rungtynių dalį pirmavo, tačiau persvara buvo labai trapi. Galiausiai trečiajame kėlinyje danų aukštaūgis Kevinas Larsenas ėmė metyti tritaškius vienas po kito ir svečių komanda išsiveržė į priekį 55:50. Lietuviai kiek atsitokėjo po patirto šoko ir išlygino rezultatą, tačiau kėlinio pabaigoje danai su sirena vėl susigrąžino persvarą – 60:58.

„Kiek kartų subaudavome ant tritaškio, kiek leidome įmesti 2+1 situacijoje, kiek jų didelių žmonių metimų įkrito, kur rizikavome“, – trečio kėlinio košmarus prisiminęs pasakojo D. Maskoliūnas.

Tačiau ketvirtąjį kėlinį lietuviai pradėjo žaisdami žemu penketu su Jonu Mačiuliu penktoje pozicijoje. Tai leido surankinti danų puolimą ir varžovai gana ilgai negalėjo pelnyti taškų.

Likus žaisti iki susitikimo pabaigos kiek daugiau nei 3 minutes Gytis Masiulis sudrebino varžovų lanką galingu dėjimu ir lietuviai įgijo 9 taškų pranašumą. Atrodė, kad intrigos rungtynėse nebeliko. Tačiau Danija atrodo naują lyderį. Philipas Hertzas sumetė 7 taškus iš eilės savo komandai, o lietuviai per tą laiką galėjo pasidžiaugti tik Vaido Kariniausko dvitaškiu. Tas dvitaškis buvo įmestas likus žaisti 2 min. 42 sek. iki rungtynių pabaigos ir tai buvo paskutinieji lietuvių pelnyti taškai dvikovoje.

Danai vėliau pataikė tritaškį ir prasidėjo tikras nervų karas. Lietuviai užpulti nesugebėjo ir lemiamomis sekundėmis kamuolį savo rankose turėjo danai. A. Darboe spėjo aplenkti M. Kalnietį besiverždamas link krepšio, tačiau patyręs gynėjas galiausiai lietė mestą kamuolį ir tokiu būdu išgelbėjo Lietuvos rinktinę.

„Praradau poziciją, treneris ryte sakė man nešokinėti, jau per senas, bet va, pašokau – nieko“, – juokaudamas apie tą epizodą kalbėjo rinktinės senbuvis.

Tiesa, kitas rinktinės veteranas Jonas Mačiulis šią pergalę apibūdino vos vienu žodžiu – sėkmė.

Pagarba danams

Atsižvelgiant į tai, kad Danijoje krepšinis toli gražu nėra populiariausia sporto šaka, o jų rinktinės krepšininkų lygis, objektyviai vertinant, yra gerokai žemesnis nei lietuvių, tai toks jų pasirodymas atrankoje vertas mažų mažiausiai pagarbos.

Apie tai po rungtynių kalbėjo ir D. Maskoliūnas.

„Jie šaunuoliai, respektas jiems. Į rungtynes jie ateina ramūs, nes jau pasirodė gerai, ant jų nekabo Damoklo kardas, jiems rankos nėra surištos. Be savo pagrindinio žaidėjo jie atrado kitus, vertė viską per priekinę liniją, kur ne visada apsigynėme.

Bet priėmėme taktiką rizikuoti ir neatidaryti jų snaiperių, kas kiek pavyko, bet kiek rizikavome aukštų tritaškius – viskas sukrito. Rizikavome vidutinius metimus – viskas sukrito. Nebuvo ta rizika šiaip sugalvota, bet iš analizių, iš žiūrėtų rungtynių atrankoje – buvo viskas kitaip“, – teigė Lietuvos rinktinės treneris.

Tuo tarpu Danijos nacionalinės komandos strategas Erezas Bittmanas po finalinės rungtynių sirenos dar ilgai liejo priekaištus teisėjams ir sekretoriatui, tačiau emocijoms nuslūgus neslėpė pasididžiavimo savo auklėtinių pasiekimais.

„Aš tikiuosi, kad šis mūsų pasirodymas paskatins mažus vaikus Danijoje ateiti į krepšinį. Tikiuosi, kad mes gausime daugiau palaikymo, kad klubai sustiprės. Manau, kad turime tikrai daug talentingų vaikų. Tikiuosi, kad šis mūsų pasirodymas parodys, kokį potencialą mes iš tiesių turime. Turime kuo įmanoma geresniu būdu pasinaudoti tuo, ką pasiekėme.

Tikiuosi, kad žaidėme dėl Danijos krepšinio ateities. Kiekvienas atkovotas kamuolys – vienas naujas klubas Danijos lygoje. Kiekviena pergalė – 100 naujų sirgalių. Mes tikrai didžiuojamės savimi, bet iš kitos pusės – tai mums didžiulis nusivylimas“, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo danų strategas.

FIBA langų sistema sunkiai perkandama Baltijos šalims

FIBA įvedus taisykles, kad į didžiuosius turnyrus rinktinės patenka per atranką, o rungtynės būna žaidžiamos per vadinamuosius langus, netikėtumų nebuvo išvengta.

Verta prisiminti, kad 2017 metais Europos čempionate triumfavusi Slovėnija vėliau žaisdama atrankos languose be savo Eurolygos ir NBA žvaigždių liko už pasaulio čempionato borto. Tiesa, slovėnai pamoką išmoko ir daugiau tokios klaidos nebekartojo.

Ši 2022 metų Europos čempionato atranka galėjo tiesiog tragiškai baigtis visoms trims Baltijos šalims. Turbūt galima sutikti, kad Lietuvą nuo nepatekimo skyrė milimetrai.

Estija reikalus dėl kelialapio taip pat sprendė paskutinėse rungtynėse. Pirmąją dvikovą prieš Šiaurės Makedoniją jie buvo laimėję 81:72, tad vasario 22 dieną jiems užteko nepralaimėti didesniu taškų skirtumu. Vis tik estai savo sirgaliams patampė nervus: pralaimėjo 84:86, bet pateko į Europos čempionatą.

Tačiau latviams iš balos sausiems išlipti nepavyko. Keblioje situacijoje buvę Roberto Štelmaherio auklėtiniai paskutiniam atrankos langui pasikvietė kelis Eurolygos žaidėjus, tačiau tai jų neišgelbėjo. Šeštadienį jie apmaudžiai 65:66 nusileido Bulgarijai ir taip liko be Europos čempionato. Pirmadienį jie dar 94:97 pralaimėjomo graikams ir savo atrankos grupėje su viena pergale liko paskutiniai.

Žinant kokią stiprią rinktinę latviai galėtų surinkti pasitelkus visus NBA ir Eurolygos žaidėjus, tai neabejotinai bus didžiausias artėjančio Europos čempionato praradimas. Po šio Latvijos fiasko iš rinktinės stratego posto R. Štelmaheris atsistatydino.