Sportas

2021.01.16 13:19

„Olimpiečių metai“. Nežinioje gyvenusi Lietuvos plaukimo rinktinė – apie treniruotes karantino sąlygomis, estafetės svarbą ir tikslus Tokijuje

Aivaras Katutis, LRT.lt2021.01.16 13:19

2020-aisiais visą pasaulį sukausčiusi pandemija ypač skaudžiai smogė plaukimo sektoriui. Lietuvos plaukimo bendruomenė išgyveno ne tik dėl varžybų, kurios buvo atidėtos, bet ir dėl prarastų galimybių treniruotis baseine.

Pasitikdamas 2021-uosius, olimpinius, metus, portalas LRT.lt pristato straipsnių ciklą „Olimpiečių metai“, kuriame Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvauti besiruošiantys mūsų šalies atletai pasidalija savo įspūdžiais prieš laukiantį didžiausią metų, o galbūt ir gyvenimo startą.

Kai Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas, buvo uždaryti visi baseinai, todėl plaukikams kurį laiką teko pamiršti apie baseino kvapą. Nors sąlygos buvo nepavydėtinos, Lietuvos plaukikai nesustojo ir optimalių rezultatų siekė dirbdami namų sąlygomis.

Tiek plaukikai, tiek juos treniruojantys specialistai sutinka, kad sprendimas dėl pandemijos metams nukelti Tokijo olimpines žaidynes jiems išėjo į naudą. Sunku įsivaizduoti, ar Lietuvos sportininkai, pavasarį net negalėję praverti baseino durų, po kelių mėnesių Tokijuje būtų pasiekę maksimalius rezultatus.

„Pandemija sujaukė visus mūsų planus, nes vis tiek ruošėmės olimpinėms žaidynėms. Tai sujaukė ne tik šių, bet visų ketverių metų planus, visą pasirengimą, kuris vis tiek buvo skirtas olimpinėms žaidynėms“, – LRT.lt kalbinta sakė Lietuvos plaukimo rinktinės trenerė Ina Paipelienė.

„Mes apskritai turėjome tokių savaičių, kai negalėjome plaukti. Dabar džiaugiamės, kad bent jau šiek tiek galime palaikyti tą formą. Ne tai kad gerinti, bet bent jau turime galimybę patekti į baseiną. Pavasarį situacija buvo labai liūdna. Visose šalyse, išskyrus mus, aukščiausio lygio plaukikai turėjo visas sąlygas sportuoti. Mes turbūt buvome vieninteliai Europoje ir pasaulyje, kuriems nebuvo leista eiti į baseiną“, – situaciją praėjusį pavasarį prisiminė žymi trenerė.

Praėjusiais metais pernelyg kuo džiūgauti neturėjo ir antrą kartą kelialapį į olimpines žaidynes užsitikrinęs Andrius Šidlauskas. 100 m plaukimo krūtine olimpinį normatyvą įvykdęs panevėžietis džiaugiasi, kad gavo progą dar metams atidėti neabejotinai svarbiausią sezono startą.

„Asmeniškai aš dėl viruso su kokiomis nors problemomis nesusidūriau. Kalbant iš sportinės pusės, tokie metai man gal net išėjo į naudą, nes galėjau dar metus pasitreniruoti, geriau pasiruošti olimpinėms žaidynėms, susidėlioti visas mintis, pamatyti, kur dar galiu patobulėti. Karantino laikotarpiu dirbau pats su savimi, supratau, ko noriu, atsirado daugiau motyvacijos. Praktiškai tai buvo savęs atradimo laikotarpis“, – LRT.lt sakė 2016-aisiais Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse debiutavęs A. Šidlauskas.

A. Šidlauskas olimpinėse žaidynėse tikrai pasirodys plaukime 100 m krūtine. To paties plaukimo 200 m olimpinis normatyvas vis dar nepakluso panevėžiečiui. Paskutinį kartą laimę tokiame plaukime A. Šidlauskas bandė gruodžio pabaigoje vykusiame Lietuvos čempionate, jame iki užsibrėžto tikslo pritrūko 0,21 sekundės. Pats sportininkas tiki, kad iki pavasario pabaigos pavyks iškovoti olimpinį bilietą ir į šią plaukimo rungtį.

„Forma mano dabar yra visai nebloga. Norėjau, kad būtų dar geresnė, bet ne per daug. Lietuvos čempionate daugiau ar mažiau viskas vyko pagal planą. Aišku, norėjosi įvykdyti 200 m plaukimo krūtine normatyvą. Gaila, šiek tiek pritrūko. Buvo šioks toks nusivylimas, nors iš pradžių ir netikėjau, kad pasieksiu tokį laiką. Po šių varžybų vėl atsirado motyvacija, manau, kad iki olimpinių žaidynių man pavyks pasiekti tą normatyvą ­– ar tai bus Lietuvos, ar Europos čempionate. Pagrindinis akcentas visgi turėtų būti Senojo žemyno čempionate“, – mintimis dalijosi plaukikas.

A. Šidlauskas, kaip ir dar trys plaukikai, turėtų atstovauti Lietuvos rinktinei kombinuotoje estafetėje. Preliminariais duomenimis, rinktinei taip pat turėtų atstovauti Danas Rapšys, Simonas Bilis ir Deividas Margevičius. Tiesa, Lietuvos čempionate olimpinį normatyvą pavyko įvykdyti Giedriui Titeniui, todėl estafetėje dabar gali atsirasti vietos jam, o mažiausiai saugiai turėtų jaustis S. Bilis bei D. Margevičius, jie neturi tiesioginio kelialapio į Tokiją.

A. Šidlauskas džiaugtųsi, jeigu patektų į rinktinės ketvertuką, nors pripažįsta, kad dabar yra daug nežinios: „Neslėpsiu, estafetė man labai patinka. Galbūt čia turiu net daugiau motyvacijos nei individualiame plaukime. Atsiranda azartas, užsivedi ir bandai nenuvilti komandos draugų. Be abejo, tikiuosi, kad plauksiu, bet dabar dar neaišku.“

Trenerė I. Paipelienė taip pat pripažįsta, kad dabartinis rinktinės ketvertukas nėra galutinai patvirtintas. Gali būti, kad estafetėje nepasirodys geriausias šalies plaukikas D. Rapšys, nors pati trenerė teigia, jog patekimas į kombinuotos estafetės plaukimą yra didelis įvertinimas Lietuvai.

„Na, estafetei reikia surinkti keturis vaikinus, kurie būtų pakankamai stiprūs. Dar kol kas nė vienas iš plaukikų nėra garantuotas, kad būtent jis išvažiuos į olimpines žaidynes ir plauks estafetėje. Pastaruoju metu Danas joje neplaukia ­– nutarėme taip, nes jo pakankamai aukšti rezultatai plaukiant laisvu stiliumi ir peteliške.

Kol kas neaišku, ar Danas plauks estafetėje, o jeigu plauks, tai kokiu stiliumi. Tai ypač aktualu S. Biliui ir D. Margevičiui, nes priešingu atveju, norint jiems važiuoti į Tokiją, reikėtų įvykdyti olimpinį normatyvą“, – kalbėjo I. Paipelienė.

„Estafetė yra reikšminga visoms pasaulio valstybėms, nes tai parodo visos valstybės plaukimo lygį. Kombinuota estafetė dažniausiai būna pačią paskutinę varžybų dieną. Visos valstybės stengiasi turėti atstovus tokioje rungtyje, o ypač olimpinėse žaidynėse, į kurias patekti tikrai nėra lengva. Turi būti 12-as pasaulyje, kad patektum į jas. Mums, kaip tokiai mažai valstybei, tai yra didelis pasiekimas“, – rungties svarbą pabrėžė 2018-aisiais geriausia trenere Lietuvoje pripažinta moteris.

Patys plaukikai ir I. Paipelienė 2021-uosius pasitiko Klaipėdoje, čia jiems yra sudarytos „burbulo“ tipo sąlygos treniruotis. A. Šidlauskas džiaugiasi, kad dabar turės galimybę orientuotis tik į treniruotes. Artimiausios varžybos vyks kovo mėnesį, ten geriausi Lietuvos plaukikai vėl varžysis šalies pirmenybėse. Gegužę jie turės progą pasirodyti Europos čempionate, jame ir bus išdalyti paskutiniai kelialapiai į olimpines žaidynes.

„Patys jau norėjome to darbo, nes dabar per visus karantinus nebuvo pastovumo – dvi savaites vyksta treniruotės, kitas dvi savaites dalyvauji varžybose. Dabar norime kokius 2–3 mėnesius dirbti tik treniruotėse“, – artimiausiais planais pasidalijo Lietuvos čempionas.

I. Paipelienė džiaugiasi, kad Klaipėdoje yra sudarytos sąlygos ne tik treniruotis, bet ir sugrįžti savaitgaliais į namus. Sausio pabaigoje jai ir jos auklėtiniams reikės jau kuriam laikui atsisveikinti su šeimomis – rinktinė vyks į stovyklą Ispanijoje.

„Turėsime pasirengimo stovyklą Tenerifėje, paskui bandysime išvažiuoti į kalnus Ispanijoje, į Siera Nevadą. Žinome, kad kalnų bazė jau yra atsidariusi, joje jau yra kitų plaukikų. Kita vertus, galima daug ką planuotis, bet situacija gali pasikeisti bet kada. Bet kokiu atveju bandysime dirbti, norime į olimpines žaidynes išvykti geros formos“, – teigė plaukimo specialistė.