Sportas

2020.12.30 05:30

2020-ųjų Lietuvos sporto skauduliai: nuo krepšinio rinktinės fiasko iki kunkuliuojančių aistrų futbolo federacijoje

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.12.30 05:30

2020-ieji globaliame sporto kontekste paženklinti atšauktų varžybų gausa, sustabdytais sportininkų startais ir, žinoma, į 2021-uosius nukeltomis Tokijo olimpinėmis žaidynėmis.

Lietuvos sporto padangėje tokie neįprasti metai buvo palydėti ir kilusiais skandalais, ir skaudžiomis nesėkmėmis.

Portalas LRT.lt kviečia prisiminti, kokie įvykiai labiausiai drebino mūsų šalies sportą.

Krepšinio rinktinės fiasko metai

Parodoksalu, tačiau 2020-aisiais sporto gerbėjų kritikos taikiklyje dažniau atsidūrė ne Lietuvos vyrų futbolo, o krepšinio rinktinė.

Šiais metais mūsų šalies krepšininkai dėl koronaviruso pandemijos nedalyvavo jokiame stambiame turnyre ir kovojo dviejuose FIBA Europos čempionato atrankos turnyro languose, o vasarą žaidė dvejas draugiškas rungtynes Taline.

Prie rinktinės vyriausiojo trenerio vairo pirmą kartą karjeroje stojusio Dariaus Maskoliūno pirmas blynas stipriai prisvilo – lietuviai vasario 21-ąją pirmose Europos čempionato atrankos turnyro rungtynėse Monse rezultatu 65:86 pralaimėjo belgams.

Po dvikovos su ne pačios stipriausios sudėties varžovais slėgė ne pats pralaimėjimo faktas, o tai, kaip patirta nesėkmė. Po trijų kėlinių mūsų šalies rinktinė buvo triuškinama 37 taškų skirtumu.

Šoką ir pralaimėjimo kartėlį kiek nuplovė po kelių dienų Vilniuje pasiekta pirma pergalė atrankos turnyre, kai rezultatyviame mače buvo įveikti čekai – 97:89.

Liepos pabaigoje krepšininkai vėl užsivilko nacionalinės rinktinės marškinėlius ir dalyvavo draugiškame trijų komandų turnyre Estijoje.

Jau pirmame susitikime D. Maskoliūno auklėtiniai gavo antausį – mūsiškius rezultatu 92:85 įveikė Estijos rinktinė, iki tol negalėjusi pasigirti pergalėmis prieš lietuvius. Tiesa, kitą dieną Lietuvos rinktinė išliejo pyktį sutriuškindama antrąja sudėtimi žaidusius latvius – 82:59.

Lapkričio pabaigoje Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje surengtame Europos čempionato atrankos turnyro antrojo lango „burbule“ lietuviai patyrė vieną skaudžiausių nesėkmių šalies krepšinio istorijoje.

Gerai rungtynes pradėjusius, tačiau antroje pusėje sustojusius lietuvius nugalėjo gilių krepšinio tradicijų neturintys danai – 80:76.

Būtent po šio pralaimėjimo viešojoje erdvėje imta juokauti, kad 2020-aisiais geriau už lietuvius krepšininkus žaidė futbolininkai.

Stiprų spyrį į užpakalį gavusi Lietuvos krepšinio rinktinė po dviejų dienų atsirevanšavo belgams už pralaimėjimą svečiuose – 84:71.

„Nežinau, kodėl mums taip pasitaiko, bet pasitaiko. Mes gaunam į veidą, bet po to keliamės ir su dvigubu pykčiu vožiam atgal“, – pralaimėjimo efektą danams po rungtynių su Belgija įvardijo D. Maskoliūnas.

Lietuvos krepšinio rinktinė 2020-aisiais sužaidė 6 rungtynes ir iškovojo 3 pergales. Nacionalinė futbolo ekipa žaidė 8 rungtynes, iškovojo 4 pergales, dukart sužaidė lygiosiomis ir patyrė du pralaimėjimus.

Netikėtas Vaiciukevičiūtės pasitraukimas iš sporto

Geriausia 2019 metų lengvaatlete išrinkta ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė šių metų birželio mėnesį netikėtai pranešė baigianti profesionalės karjerą.

Vos 24-erių sportininkė turėjo bilietą į Tokijo olimpines žaidynes ir sparčiai brovėsi tarp geriausių Europos sportinio ėjimo rungties atstovių.

Ž. Vaiciukevičiūtė 2017-aisiais Europos jaunimo iki 23 metų čempionate buvo iškovojusi bronzos medalį, 2018-ųjų Europos suaugusiųjų pirmenybėse liko penkta, o 2019 metais Alytuje vykusiose Europos sportinio ėjimo taurės varžybose iškovojo karjeros pergalę – tapo varžybų laimėtoja.

„Neabejoju, kad Živilė būtų turėjusi galimybių laimėti medalių, jei būtų likusi sporte dar bent vieną ar du olimpinius ciklus. Ji tikrai talentinga.

Nesakau, kad būtinai būtų laimėjusi olimpinį medalį Tokijuje, bet tarptautinės varžybos vyksta kasmet ir vien tik likdama sporte kurį laiką didintų šansus iškovoti medalį. Manau, medalį ji tikrai būtų laimėjusi kuriose nors tarptautinėse varžybose, gal net olimpinį“, – portalui LRT.lt teigė Lietuvos 20 km ėjimo rekordininkės Brigitos Virbalytės-Dimšienės treneris australas Brentas Vallance`as.

Sportininkė pirmoje šių metų pusėje buvo persirgusi koronaviruso, tačiau, remiantis Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) išplatintu pranešimu spaudai, tai neturėjo įtakos jos apsisprendimui.

LLAF vadovas Eimantas Skrabulis buvo susitikęs su sportininke, tačiau jos perkalbėti nepavyko.

Išsiaiškinti tikrųjų Ž. Vaiciukevičiūtės pasitraukimo iš sporto priežasčių taip ir nepavyko, nes ji nuo žiniasklaidos atsitvėrė tylos siena. Anot LRT.lt šaltinių, ėjikės ir jos trenerio Viktoro Meškausko santykiai nebuvo geriausi, apie tai netiesiogiai užsiminta ir oficialiai išplatintose jos mintyse, išsakytose LLAF pranešime.

„Kartu su treneriu mes pakeitėme Lietuvos sportinio ėjimo istoriją. Per daug metų buvo ir šilto, ir šalto, kartais to šalto būdavo daugiau, o sunkumai, esantys mintyse, yra sunkesni nei bet koks fizinis darbas. (...)

Kas sunkiausia sportuojant? Sunkiausia buvo būti ilgai toli nuo artimųjų ir šeimos. Šventes praleisti ne su artimaisiais, o kažkur toli, kur net nebūna sniego“, – cituojama sportininkė.

Kibirkštimis pasibaigęs „Ryto“ ir Jaručio išsiskyrimas

Šių metų spalio 9-ąją Vilniaus „Ryto“ klubas išplatino oficialų pranešimą, kad abipusiu sutarimu nutrauktas bendradarbiavimas su buvusiu komandos vadovu Rolandu Jaručiu.

Prie klubo administracijos buvęs krepšininkas R. Jarutis prisidėjo 2019-ųjų birželį, tačiau greitai tarp jo ir dabar jau buvusio „Ryto“ sporto direktoriaus Lino Kleizos perbėgo juoda katė.

Sprendimas atsisveikinti su R. Jaručiu buvo priimtas rugsėjo pabaigoje surengus komandos metinį dalininkų susirinkimą ir pateikus audito išvadas. Iškart po šios susirinkimo buvo nuspręsta atskirti klubo sportinę ir administracinę veiklą, o administracijos direktoriaus poste R. Jarutį pakeitė Justas Jankauskas.

Viešojoje erdvėje dar iki „Ryto“ klubui oficialiai išplatinant pranešimą sklandė versija, kad R. Jarutis nesutarė su pagrindiniu „Ryto“ akcininku Dariumi Gudeliu, kuris Tomo Langvinio prodiusuojamoje laidoje buvo išvardijęs R. Jaručio darbo klube klaidas.

Spalio 14-ąją R. Jarutis sukvietė žurnalistus į spaudos konferenciją viename iš Vilniaus viešbučių ir bandė atremti pagrindinio klubo akcininko viešojoje erdvėje mestus kaltinimus.

„Nekart ir ne du buvau audito iniciatorius klube, – tvirtino R. Jarutis. – Mano iniciatyva per vieną dalininkų posėdžių, kuris vyko lapkričio mėnesį, buvo prašymas atlikti teisinį auditą. Norėjau, kad visuomenei būtų pristatomos buvusios sutartys.

Kaip suprantu, per paskutinį dalininkų susirinkimą teisinis auditas buvo atliktas. Visi nedalininkai buvo priversti palikti patalpą. Pagrindinis dalininkas (LRT.lt – Darius Gudelis) šantažavo agentus.“

Spaudos konferencijos metu R. Jarutis pasakojo, kad konfliktą tarp jo ir L. Kleizos stengėsi kurstyti tas pats D. Gudelis. Jis, anot R. Jaručio, „stumdė šaškes, kad sukirštintų mus su Linu“.

Žurnalistams R. Jarutis taip pat pasakojo, kad neplanavo vasarą išsiskirti su vyriausiuoju treneriu Dainiumi Adomaičiu ir jo pakeisti Donaldu Kairiu.

Vilniaus „Ryto“ ir Utenos „Juventus“ legionierių problemos

Rugpjūčio 19-ąją „Juventus“ klubas pranešė oficialiai sukirtęs rankomis su skandalinguoju NBA patirties turinčiu amerikiečiu Glenu Rice`u jaunesniuoju.

29 metų 198 cm ūgio krepšininkas buvo pagarsėjęs nevaldomu charakteriu, o žaisdamas Izraelyje buvo smogęs komandos draugui į veidą.

„Žinome, kad šis žaidėjas yra skandalistas už aikštelės ribų, tačiau tuo pat metu tai įspūdingo talento žaidėjas aikštelėje. Jo galimybės – milžiniškos.

Daug kalbėjome tiek su krepšininku, tiek su jo agentu. Jie supranta, jog žaidėjui reikia vieno gero sezono, kad vėl grįžtų į didelių arba net labai didelių pinigų lentyną. Žaidėjas pasirengęs dirbti, o mes pasirengę jam suteikti galimybę“, – dar prieš krepšininkui atvykstant į Lietuvą kalbėjo „Juventus“ vadovai.

Atvykęs į Lietuvą G. Rice`as nekeitė savo įpročių: į komandos treniruotę atvyko išgėręs, muštynėms provokavo komandos draugus ir nevengė įžeidinėjimų.

Vos savaitę trukusią amerikiečio viešnagę Lietuvoje vainikavo apsilankymas parduotuvėje – apsaugos vaizdo kameros užfiksavo, kaip jis vartoja alkoholinius gėrimus.

„Šis žmogus yra neprognozuojamas ir gyvenime turi labai daug problemų. Rizikavome – rizika nepasiteisino. Cirkas baigėsi, o dabar turime susirasti žmogų, kuris norės žaisti krepšinį, o ne užsiimti kvailystėmis“, – klubui paskelbus apie išsiskyrimą su legionieriumi kalbėjo „Juventus“ klubo direktorius Eimantas Skersis.

Spalio pradžioje „Ryto“ komanda susprendavo puolėją Chrisą McCulloughą. Nors iš pradžių tiksli suspendavimo priežastis nebuvo skelbiama, netrukus paaiškėjo, kad krepšininkas sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino.

Viešojoje erdvėje pasirodė ir akivaizdžiai apgadinto Ch. McCullough vairuojamo automobilio nuotrauka.

Po savaitės klubas pranešė, kad amerikietis vis dėlto lieka komandoje. Tiesa, dar po mėnesio vilčių nepateisinęs krepšininkas paliko „Ryto“ klubą ir grįžo rungtyniauti į Pietų Korėją.

Brolius Lavrinovičius atsiviję praeities šešėliai

Rugsėjo viduryje portalų antraštėse atsidūrė krepšininkų karjerą vis dar tęsiantys broliai Lavrinovičiai. Bendrovės „Telia Lietuva“ reklamos veidu tapę dvyniai tokiu būdu supykdė dainininkus Jurgį Didžiulį ir Ericą Jennings.

Dainininkus papiktino, kad reklamos veidu buvo pasirinkti asmenys, kurie dar 1999 metais buvo nuteisti dėl grupinio nepilnametės išžaginimo.

Pora viešai atsisakė įmonės „Telia Lietuva“ teikiamų paslaugų. Tai buvo jau antras toks jų žingsnis – anksčiau dėl reklamos su broliais Lavrinovičiais J. Didžiulis ir E. Jennings paliko bendrovę „Bitė“.

Muzikantų poelgis įplieskė diskusiją visuomenėje – ar paskirtą bausmę atlikę ir įstatymų besilaikantys krepšininkai yra verti iki šiol klijuojamų prievartautojų ir nusikaltėlių etikečių.

Lavrinovičiai netruko atsakyti J. Didžiuliui ir E. Jennings ir savo viešame kreipimesi socialinėje erdvėje teigė, kad jau yra „išpirkę kaltę visuomenei“.

„Mums rūpi, mes gailimės, mes atlikome bausmę. Pagal visus Lietuvos Respublikos įstatymus. Ir jų laikomės. Įstatymas sako, kad mes esame išpirkę kaltę visuomenei. Tačiau praėjus beveik 20 metų ši situacija eskaluojama iš naujo, o mes dabar vaizduojami kaip visų smurtą patyrusių moterų kančių priminimas.

Todėl, vadovaudamiesi galiojančiomis teisės aktų normomis, mes turime teisę reikalauti, kad mūsų nevadintų „nuteistais prievartautojais“ ir nebesietų su nusikaltimu, nes, kaip minėta, tai imperatyviai numatyta įstatyme: mes atlikome bausmę ir turime teisę į visavertį visuomeninį gyvenimą“, – rašoma kreipimesi.

Krepšininkai kurį laiką tvirtino savo garbę ir orumą ginsiantys teisme, tačiau vėliau tokio sumanymo atsisakė.

Kinijos technologijų bendrovių parama Lietuvos sportui

Sausio 14-ąją Marijampolės „Sūduvos“ klubas pristatė būsimo 2020 metų sezono biudžetą, naują komandos trenerį bei generalinį rėmėją – juo tapo Kinijos Vyriausybės valdoma didžiausia pasaulyje vaizdo stebėjimo įrangos gamintoja ir tiekėja „Hikvision“.

Šios įmonės vardas atsirado ir Marijampolės futbolo klubo namų stadiono pavadinime.

„Hikvision“ vertinama prieštaringai dėl esą pažeidžiamų žmogaus teisių. Kompanija kaltinama padedanti Kinijos valdžiai sekti, stebėti ir persekioti uigūrus bei disidentus. Šios įmonės kontrolinį akcijų paketą valdo Kinijos valdžia.

Jau sudarius sutartį „Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas teigė, kad klubas pasirašė sutartį su Lietuvoje įsikūrusius kompanijos padaliniu, taip pat skatino atkreipti dėmesį į tai, kad „Hikvision“ remia ir kitas komandas.

„Kadangi jie remia tokius klubus kaip Amsterdamo „Ajax“ Europoje, nematau čia bėdos. Tuo labiau kad mūsų sutartis yra su Lietuvos padaliniu ir jo generaliniu direktoriumi. Aš nematau čia problemų.

„Hikvision“ produkcijos kamerų tikriausiai yra didžiojoje Lietuvos dalyje. Jų produkcija reklamuojama, o reklamuojama ta produkcija, kurią perka, tad nematau čia nieko. Jokių sąsajų su Kinijos valdžia neturiu ir nematau“, – kalbėjo „Sūduvos“ vadovas.

Rugsėjo mėnesį apie sudarytą rėmimo sutartį su Kinijos technologijų milžine „Huawei“ paskelbė Lietuvos krepšinio federacija (LKF).

Vilniaus politikos analizės instituto analitikas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius savo paskyroje feisbuke pirmasis sukritikavo tokį LKF sprendimą.

„Antrąja Lietuvos religija kartais net pavadinamas krepšinis – prieš šalies nacionalinį saugumą? – klausė jis. – Kai visas demokratinis pasaulis pradeda suprasti Kinijos apskritai ir bendrovės „Huawei“ konkrečiai keliamas grėsmes, <...> Lietuvoje pasirašoma tokia sutartis… Kas dedasi Arvydo Sabonio (LKF prezidento – LRT.lt) ir visos Krepšinio federacijos galvose, sunku net įsivaizduoti.“

Portalo LRT.lt kalbinto LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Špoko teigimu, LKF parama yra gyvybiškai svarbi, todėl „Huawei“ logotipas ateityje gali atsirasti ir ant rinktinės marškinėlių.

„Turi būti įrodyta, kad kažkas blogai, ir turime gauti rekomendacijas, kaip nesielgti. Jeigu yra legaliai prieinama prekė, legali įmonė ir siūlomos paslaugos, apie ką mes šnekame? <...> Negavome nė vieno rašto [...], turi būti surašytos kažkokios valstybės gairės, ko negalima“, – M. Špoko teigimu, bendradarbiaudama su „Huawei“, federacija nepakenkė savo valstybei.

Dopingo dėmių visus metus nenusiplovusi Sunkiosios atletikos federacija

2020-aisiais Lietuvos sunkiosios atletikos federaciją supurtė dopingo skandalas. Balandį sunkiaatlečiai Žygimantas Stanulis ir Irmantas Kačinskas už draudžiamų preparatų vartojimą buvo nubausti dvejų metų diskvalifikacija.

Tiriant šių sportininkų bylas dėl bendrininkavimo ir dopingo taisyklių pažeidimų trejų metų diskvalifikacija gegužės pabaigoje nubaustas federacijos generalinis sekretorius Vytautas Stašinskas. Lietuvos antidopingo agentūros atstovės Rūtos Banytės teigimu, buvo nustatyta, kad V. Stašinskas žinojo, kad sportininkai vartoja draudžiamus preparatus, ir sąmoningai tai slėpė.

Šis dopingo skandalas pirmą kartą Lietuvos sporto istorijoje iš posto išvertė vieną iš federacijos vadovų.

Birželio pradžioje buvo toliau skelbiami sprendimai dopingo bylose, o 10 metų diskvalifikacija paskirta federacijos prezidento pareigas ėjusiam žinomam sunkiaatlečių treneriui Bronislavui Vyšniauskui.

73-ejų vyras buvo nubaustas už sportininkams skirtą draudžiamąjį metodą.

Lietuvos dopingo tėvu vadinamą B. Vyšniauską rugsėjį atsivijo dar viena bausmė. Lietuvos antidopingo agentūra jam skyrė dar vieną 10 metų bausmę už draudžiamų preparatų laikymą.

Kadangi bausmės nebuvo sumuojamos, liko galioti viena 10 metų diskvalifikacijos bausmė. B. Vyšniauskas savo tiesos ieškojo Sporto arbitražo teisme (CAS), tačiau teismas atmetė apeliacinį skundą ir nutraukė apeliacinės bylos nagrinėjimą. Bauda B. Vyšniauskui liko galioti.

Lietuvos irklavimo federacijos trenerio flirtas su Rusijos sportininkais

Lapkričio viduryje Rusijos irklavimo federacija savo feisbuko paskyroje paskelbė žinią, kad su jų rinktine treniruočių stovykloje Turkijoje dirba italas Giovanni Postiglione ir lietuvis Mykolas Masilionis.

Tokios naujienos privertė kilstelėti antakius Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) atstovus. Jos vadovas Dainius Pavilionis stebėjosi, kaip sutartį su LIF turintis M. Masilionis galėjo atostogaudamas dirbti su kitos šalies sportininkais.

„Mykolas lapkričio 9 dieną pasiprašė pusantro mėnesio atostogų. Kadangi jo sportininkės traumuotos, laikotarpis dabar toks pereinamasis, jis gyvena Trakuose, mes sutarėme, kad jis padės treniruoti merginų rinktinę. Ši žinia buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – LRT TELEVIZIJAI tuo metu sakė D. Pavilionis.

LRT susisiekus su M. Masilioniu, šis bandė išsisukti iš padėties teisindamasis, kad tiesiogiai su kitos šalies sportininkais nedirba.

„Mes esame (apsistoję) toje pačioje vietoje, kaip ir jie. Kaip pasakyti, aš tiesiog atostogų metu dabar žiūriu, kaip irkluoja kitos šalys. Šiuo metu esu šalia jų (Rusijos irkluotojų), bet kiek aš jiems padedu, nežinau. Žiūriu, matau, kaip žmonės irkluoja. Tiesiog šiuo metu turiu galimybę būti su jais, ir tiek“, – tuo metu tvirtino M. Masilionis.

Tiesa, kilusio skandalo bangos greitai nurimo, o LIF tinklalapyje M. Masilionis ir toliau nurodomas kaip vienas iš mūsų šalies geriausius irkluotojus rengiančių specialistų.

LFF prezidento rinkimų aistros ir A. Pukelio pasitraukimas

Liepos pabaigoje oficialiai patvirtinta, kad dėl Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento posto varžysis du kandidatai – federacijos vadovo pareigas ėjęs Tomas Danilevičius bei Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas Paulius Malžinskas.

Dar prieš rugpjūčio 2-ąją surengtus rinkimus kilo didžiulis ažiotažas, o futbolo gerbėjai iš anksto prognozavo, kad LFF problemas garsiai įvardijęs ir nepatogiu federacijai žmogumi vadinamas P. Malžinskas LFF metinės konferencijos metu surengtuose rinkimuose neturi jokių šansų.

Negana to, savo viziją prieš rinkimų pradžią paskelbęs P. Malžinskas pateko į viešą konferencijos dalyvių skalpavimo ir kritikos strėlių laidymo akciją.

„Norėčiau paklausti man gal net esminio klausimo – kur tavo ženkliukas? Sakei, kad taip myli futbolą, o net ženkliuko neįsisegei eidamas į prezidentus“, – P. Malžinsko klausė Telšių apskrities futbolo federacijos prezidentas Mindaugas Bondauskis.

Pokštai apie į švarko atlapą neįsegtą ženkliuką iškart tavo futbolo gerbėjų taikiniu viešojoje erdvėje.

Kol P. Malžinskas mėgino atremti klausimus, T. Danilevičius ramiai laukė balsavimo pradžios. Netrukus paaiškėjo, kad buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas tęs darbus kaip LFF prezidentas.

Kiek nurimus LFF prezidento rinkimų audroms lapkričio 19-ąją paaiškėjo, kad iš LFF viceprezidento posto traukiasi abejotinos reputacijos Tauragės verslininkas Arūnas Pukelis.

„Nenoriu, kad mano asmens adresu viešai skleidžiama netiesa, kuriamos sąmokslo teorijos trukdytų organizacijos veiklai, galimai sumenkintų futbolo bendruomenės autoritetą“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Pukelis.

Dar spalį A. Pukeliui nepavyko išplėsti savo įtakos Lietuvos sporto pasaulyje – jis nebuvo išrinktas į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomąjį komitetą.

Pragariška Dakaro ralio pabaiga V. Žalos ekipažui

Sausio pradžioje pirmą kartą Saudo Arabijoje surengtą Dakaro ralį įspūdingai pradėjo Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno „Agrorodeo“ ekipažas su automobiliu „Mini“.

Pirmą kartą varžybų istorijoje lietuvių vairuojamas automobilis pirmojo etapo finišo liniją kirto pirmas.

Dar tris etapus V. Žalos ekipažas laikėsi pirmajame bendrosios įskaitos dešimtuke, tačiau lenktynininkui ir jo šturmanui ypač nesėkmingai susiklostė Dakaro ralio pabaiga.

Prieš paskutinį etapą V. Žala bendrojoje įskaitoje buvo 15-as, tačiau paskutinėje varžybų atkarpoje rėžėsi į akmenų krūvą ir pažeidė ratą. Jo savo jėgomis pataisyti jau nebepavyko.

Pagalbos ranką „Agrorodeo“ ekipažui ištiesė „X-Raid“ sunkvežimis. Pašalinus gedimą, lietuvių vairuojamas „Mini“ etapo finišo liniją kirto paskutinis, 62-as. Bendrojoje įskaitoje V. Žala liko 26-as.

Kuriozų vos išvengta ir finiše – pasiekę jį visi ekipažai turi važiuoti podiumu, kad galėtų atsiimti medalius.

Natūralu, kad lietuviai tai padarė paskutiniai iš visų, tačiau dar įdomiau, jog į tam skirtą laiką jie spėjo vos vos – jei būtų atvykę dviem minutėmis vėliau, Dakarą įveikusiems dalyviams skirtų medalių būtų negavę.