Sportas

2020.12.13 11:11

Lengvaatlečių vadas Skrabulis – apie pandemiją, nukeltas olimpines žaidynes, tikslus ir koją kišančią korupciją

Paulius Cubera, LRT RADIJO laida „Čempionų pietūs“, LRT.lt2020.12.13 11:11

Lietuvos lengvajai atletikai koronaviruso pandemija smogė skaudžiai, tačiau vasarą geriausi šalies sportininkai turėjo daug progų pasirodyti varžybose gimtinėje. LLAF surengė daug varžybų Lietuvoje, o iš to laimėjo tiek sirgaliai, tiek sportininkai – taip mano organizacijos prezidentas Eimantas Skrabulis. LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“ viešėjęs E. Skrabulis papasakojo apie pandemijos iššūkius sportui, viltis, siejamas su Tokijo žaidynėmis, ir tokius sporto skaudulius kaip Vilniaus maniežas.

Olimpinės viltys

Lietuvoje lengvoji atletika tradiciškai yra prie pačių stipriausių ir turtingiausių sporto šakų ne tik federacijos biudžetu, bet ir į olimpines žaidynes siunčiamais sportininkais. Kaip sakė E. Skrabulis, vidutiniškai 25 proc. olimpinės rinktinės įprastai sudaro lengvaatlečiai.

Lengvaatlečiai olimpinėse žaidynėse yra iškovoję 6 medalius iš visų 25, o žiūrint į aukso medalių įskaitą – net tris iš šešių.

Šie metai turėjo būti olimpiniai, o Tokijuje turėjo varžytis apie 16 mūsų šalies lengvaatlečių – penki buvo iškovoję kelialapius įvykdydami normatyvą, dar bent 11, anot E. Skrabulio, į Tokiją būtų patekę pagal reitingus.

Pandemija iš lengvosios atletikos bus atėmusi bent vieną olimpietę – sportinio ėjimo atstovė Živilė Vaiciukevičiūtė baigė karjerą, nes buvo atidėtos žaidynės. Kaip viešai sakė sportininkė ir federacija, toks žingsnis buvo suplanuotas anksčiau, o žaidynių nukėlimas privertė jį žengti jau dabar.

„Turime iškovoję penkis olimpinius kelialapius, vieną jų, deja, galime braukti. Aišku, durys Ž. Vaiciukevičiūtei sugrįžti visada atviros. Be jos, turime keturis normatyvus – juos įvykdė Andrius Gudžius, Brigita Virbalytė-Dimšienė, Diana Zagainova ir Edis Matusevičius.

Labai džiaugiamės dėl Brigitos starto Alytuje, kai ji ne tik laimėjo, bet ir iškovojo olimpinį kelialapį. Džiugu, nes tai labai darbšti, pareiginga, atsakinga sportininkė. Ją po Europos čempionato ilgą laiką persekiojo trauma, buvo skaudu žiūrėti, kai žmogus daro viską, kas jos valioje, o sėkmės trūksta. Džiugu, kad Brigita galės ramiai ruoštis žaidynėms.

Kiti sportininkai – Airinė Palšytė, Liveta Jasiūnaitė, Dovilė Kilty, keli maratonininkai, Ieva Zarankaitė, ėjikai – tikrai gali iškovoti kelialapius tiek per normatyvą, tiek per reitingą. Kiek jų bus? Tikiu, kad bus daugiau nei pirmose žaidynėse Amsterdame. Daugiausia yra buvę Londone – 20, Rio buvo 16, manau, kad tarp 12 ir 15 yra realu. Aišku, svarbu ne tik skaičius, bet ir kokybė, bet patekimas į olimpines žaidynes negali nedžiuginti“, – teigė E. Skrabulis.

Pagal dabar įšaldytus kai kurių sporto šakų reitingus vienuolika lietuvių būtų galėję startuoti Tokijuje, jeigu žaidynės būtų vykusios šiemet. Anot E. Skrabulio, reitingo sistema smarkiai sustiprino nacionalinius šalių čempionatus, nes jų nugalėtojai dabar gauna papildomų taškų.

Vos prieš keletą dienų lengvosios atletikos pasaulį pasiekė prasta žinia – po Tokijo žaidynių olimpinėje programoje nebeliks vyrų 50 km sportinio ėjimo rungties, kurioje Lietuva turėjo bent po vieną atstovą kiekvienose žaidynėse nuo 1996-ųjų. Arturas Mastianica šioje rungtyje praėjusių metų pasaulio čempionate užėmė aukštą 15-ą vietą.

„Ieškoma sprendimų, kurie padarytų lengvąją atletiką patrauklesnę tiek transliacijų, tiek komercine prasme. Ši rungtis yra labai sudėtinga, labai ilgai trunkanti, geriausi nueina tik per tris su puse valandos.

Ar sugebės A. Mastianica, Tadas Šuškevičius persikvalifikuoti? Du variantai – arba sugebės, arba darys ką nors kita. Labai gaila, bet toks yra sprendimas, tokia realybė ir daugelis, kurie nėra ėjikai, sakytų, kad sprendimas teisingas. Ėjikų bendruomenė, mes kaip bendruomenė sakome – gaila. Bet gyvenimas vietoje nestovi“, – situaciją dėl šios rungties komentavo E. Skrabulis.

Paklaustas nuomonės apie naujas olimpinių žaidynių sporto šakas – breiką, riedlenčių sportą, laipiojimą uolomis, E. Skrabulis stengėsi nebūti kategoriškas, bet leido suprasti, kad jam tai nepatinka: „Aš turbūt nebūsiu objektyvus, bet esu daugiau prieš. Manau, didžiajai daliai žmonių sportas yra klasikinis sportas, kur yra aiškios taisyklės, kova, objektyvumas. Ten, kur atsiranda patinka nepatinka... Tai gal daugiau menas, laisvalaikio forma, bet pažiūrėsime. Aš esu labiau už klasikinį sportą.“

Turininga lengvaatlečių vasara po pavasario bangos

„Vasario ir kovo mėnesiais mums kaip federacijai buvo pirmiausia užduotis, kaip saugiau pargabenti, ko gero, šimtą sportininkų ir trenerių iš įvairių pasaulio šalių, kur jie rengė stovyklas. Ispanija, Turkija, Portugalija, Italija, Lenkija, Slovakija, gal dar kokia šalis. Mes klausėme, ar jie nori likti ten, ar grįžti. Su maža išimtimi visi nusprendė grįžti į Lietuvą. Kelios savaitės buvo tikras išbandymas. Kelios sportininkės prabuvo Ispanijoje, ten jų antri namai, o Simas Bertašius buvo kalnuose Slovakijoje ir grįžo tik birželio viduryje, kai baigėsi karantinas“, – apie LLAF tekusius iššūkius pasakoja E. Skrabulis.

Nors pavasarinė koronaviruso banga Lietuvoje nei susirgimų, nei mirčių skaičiumi neprilygsta dabartinei, anuomet buvo uždaryta viskas. Sporto bazės ir stadionai nebuvo atviri net ir profesionalams, sportininkai skundėsi, kad žlugdomos jų svajonės ir tikslai, mat karantino pradžioje dar nebuvo aišku, jog olimpinių žaidynių 2020-aisiais nebus.

„Mes, federacijų vadovai, tikrai būtume ėmęsi kitokių sprendimų, jei būtume galėję. Dabar bazės ne mūsų, daryk, ką tik nori. Įsakymas yra toks. Atsiminkime, kad kovą ir balandį visuomenėje buvo daug baimės ir nežinomybės. Jei kas nors ne taip, vos ne nusikaltėlis. Kai kurie sprendimai buvo nelogiški. Pažiūrėkite, Vingio parko stadionas uždarytas, o už jo šimtai, tūkstančiai žmonių juda parke. Gerai, kad jie juda, sako, reikia ne miško ar parko bijoti, o žmonių vengti. Bet vis tiek paradoksas – už tvoros žmonės bėgioja, juda, važiuoja dviračiu, o stadionas tuščias, sportininkų neleidžia“, – stebėjosi pašnekovas.

Vis dėlto vasarą sumažėjus apribojimų Lietuvoje surengta nemažai aukšto rango varžybų, lengvosios atletikos gerbėjai galėjo savo šalyje pamatyti geriausius atletus. Vien pasaulio čempionas A. Gudžius per vasarą Lietuvoje dalyvavo net šešeriose varžybose, triskart jį buvo galima pamatyti Vilniuje.

Rugpjūčio 7–8 dienomis Palangoje vykęs Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas tapo labai skania uoga ant vasaros sezono torto. Puikiomis oro sąlygomis pilname sirgalių Palangos stadione pasiektas ne vienas aukštas rezultatas.

„Ankstyvą pavasarį dar tikėjomės, kad žaidynės bus, bet nusprendėme, kad jei jos bus atšauktos, bet Lietuvoje situacija pagerės, bus varžybų. Sportininkai, treneriai tikrai buvo jų pasiilgę. Lengvaatlečiams ypač sunku treniruotis be varžybų – krinta motyvacija, tai sunki ir kartais nematoma sporto šaka. Visuomenė dažniausiai mato tik 10–20 sekundžių, keletą metimų, o sportininkai toliau treniruojasi.

Planavome organizuoti kuo daugiau varžybų, jei tik bus įmanoma, dėjome į antrą vasaros pusę ir tai pavyko. Visos svarbiausios varžybos įvyko, sportininkai džiaugėsi ir mielai startavo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitur. Buvo daug startų, daug gerų rezultatų: A. Gudžiaus metimai puikūs, Agnė Šerkšnienė grįžo po traumos, S. Bertašius kelis rekordus pagerino, Remigijus Kančys pagerino pusės maratono rekordą.

Svarbiausios metų varžybos – Lietuvos čempionatas. Tradiciškai jau keletą metų jį organizuojame Palangoje. Ten yra gera bazė, o vasarą Kaunas ir Vilnius, jeigu geras oras, bėga prie jūros. Jeigu mūsų potencialūs žiūrovai yra prie jūros, turime ir mes eiti ten. Tas triukas yra pavykęs, atmosfera būna gera. Šiemet buvo geras oras, daug gerų rezultatų – lyg atgaivos gūsis. Mes suprantame, kad nukeltų olimpinių žaidynių, atšaukto Europos čempionato ar kitų amžiaus grupių čempionatų Lietuvos čempionatu tu nepakeisi. Kai kurie sportininkai dalyvavo tarptautinėse varžybose, turėjo komercinių startų“, – apie vasaros varžybas pasakojo E. Skrabulis.

Maniežas Vilniuje – skaudus klausimas

Be pandemijos sugadintų metų, lengvaatlečių pasaulyje 2020-aisiais buvo dar viena karti tema – užstrigę Vilniaus maniežo renovavimo darbai.

Maniežo remontas pagal pirminį planą turėjo būti baigtas 2019-ųjų spalį, vėliau pabaiga nukelta į metų pabaigą, o galiausiai sportininkai į jį įleisti tik šių metų lapkritį. Tiesa, jis ir dabar nėra visiškai užbaigtas, tačiau sportuoti jau galima.

„Didelė problema, gėda prieš sportininkus, prieš kitas šalis. Mūsų bendruomenė, ne tik sportininkai, nusipelnė gyventi geriau. Mes šalta šalis – maniežų reikia. Vilniuje yra tik vienas lengvosios atletikos stadionas, reikia penkių. Vasarą mes turime kur dėtis. O žiemą – koks tėvas leis savo vaiką į šaltą, dulkiną maniežą? Dabar jau švarus, bet vis tiek morališkai pasenęs – 20 metų atsiliekame“, – teigė E. Skrabulis.

Paklaustas, kas kaltas, kad maniežo renovacija truko taip ilgai, E. Skrabulis įvardijo bėdą, kuri, jo manymu, Lietuvoje kiša koja daug kam, – korupciją.

„O kieno kaltė, kad nuo 1988 metų Vilniuje nepastatytas stadionas? Korupcija mūsų šalyje yra didžiausia problema. Kas tik nagus prikiša, kas gali, be naudos sau nieko nepadaro. Kaltė yra valdininkų.

Galiu pasakyti, kad federacija su kai kuriais žmonėmis buvo paruošę fantastišką planą, pasinaudojant ES parama pagal energetinio efektyvumo programą, kur maniežas būtų mažiausiai dukart geresnis ir funkcionalesnis, ne brangesnis, tačiau viskas užstrigo valdininkų koridoriuose, Energetikos ministerijoje. Ten gyventi reikia – reikia gąsdinti, prašyti, siūlyti kyšius ar dar ką nors, kad pajudėtų. Baisi problema, pikta, kad matant neteisybę, blogybes ir išėjus kokiam straipsniui karavanas vis tiek eina“, – piktinosi pašnekovas.

Jis su viltimi žiūri į maniežo Žirmūnuose statybas ir tikisi, kad Vilniaus miesto savivaldybė jį pastatys greičiau, nei buvo renovuotas dabartinis.

„Tikiuosi, Vilniaus maniežas bus žymiai geresnis. Tikiuosi, kad statybos bus žymiai greitesnės. Mes konsultuojame, klausosi ir įsiklauso į mūsų nuomonę. Duok Dieve, kad planai būtų įgyvendinti“, – viltingai pokalbį baigė E. Skrabulis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt