Sekmadienio vakarą Lietuvos sporto bendruomenę pasiekė liūdnos žinios – mirė legendinis sporto žurnalistas ir komentatorius Vladas Janiūnas. Jam buvo 79-eri.
V. Janiūnas yra laikomas vienu iš pirmųjų didžiųjų mūsų šalies komentatorių, kuris išgarsėjo komentuodamas legendines Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos krepšinio rinktinės kovas.
Apie V. Janiūną atsiminimais pasidalijo jį pažinojusi LRT sporto žurnalistė Gintarė Grikštaitė.
„Kad Valdas sunkiai serga sužinojau prieš keletą dienų, bet taip ir neišdrįsau paskambinti. Nors labai norėjosi palinkėti stiprybės ir dar kartą padėkoti. Žinojau, kad jis niekada nenorėjo būti silpnas.
Vladas buvo reiklus ne tik sau, bet ir kitiems. Puikiai pamenu vieną pirmųjų savo mėginimų komentuoti krepšinio rungtynes. Buvo 1993 metų sausis – L. Ronchetti taurės atkrintamosios varžybos, kuriose, tuometiniame VPU, Vilniaus „Lietuvos telekomo“ moterų komanda susitiko su Parmos „Basket“ klubu.
Jaučiausi pakankamai drąsiai, nes šalia buvo jau 15 metų visas svarbiausias krepšinio rungtynes komentuojantis Vladas Janiūnas. Nuo pat pirmųjų minučių jis ragino mane kalbėti, vis pabaksnodamas po stalu, kad niekas salėje nepastebėtų. Tačiau atsitiko nenumatytas incidentas. Buvo atlydys ir nuo televizijos lempų gana nedidelėje salėje pasidarė labai tvanku. Per stogą ėmė varvėti vanduo. Žaisti pasidarė pavojinga. Tada Valdas Janiūnas pakilo ir nuėjo prie sekretoriato. Grįžo tik po kokių 15 minučių, kai paaiškėjo, kad rungtynės nutraukiamos. Aš tuo metu eteryje turėjau „maudytis“ viena... Vėliau jis tai pakomentavo labai paprastai: „Bus gera pamoka. Jeigu sugebėjai kalbėti, kai niekas aikštelėje nevyksta, tai komentuoti geras rungtynes bus visai nesunku.“
Paskutinį kartą Vladą Janiūną mačiau prieš ketverius metus, kai jis šventė 75-metį. Mes jį prisiminėme ir parodėme siužetą per „Panoramą“, o kitą rytą sulaukiau skambučio. Vladas labai gražiai padėkojo ir paklausė kada būsiu darbe. Netrukus privažiavo ir atėjo nešinas puokštę gėlių, preciziškai supakuotu porceliano puodeliu ir buteliu gero konjako...
Labai liūdna, kad nebus galimybės atsisveikinti su kolega net per laidotuves. O dar liūdniau, kad nepaskubėjau paskambinti“, – rašė G. Grikštaitė.
