Sportas

2020.12.04 05:30

Pirmą sezono trečdalį įvertinęs Schilleris – apie tuščią areną, „Žalgirio“ trūkumus ir didžiausius sudėties klausimus

Paulius Cubera, LRT.lt2020.12.04 05:30

Kauno „Žalgirio“ treneriui Martinui Schilleriui po euforiškai sėkmingos sezono Eurolygoje pradžios pastarosiomis savaitėmis galvos skausmo yra apsčiai. Penkių pralaimėjimų seriją patyrę kauniečiai penktadienį namie priima buvusio trenerio Šarūno Jasikevičiaus vedamą „Barcelona“, o ta proga portalas LRT.lt išskirtiniame interviu kalbėjosi su M. Schilleriu apie pirmą Eurolygos reguliariojo sezono trečdalį.

„Žalgiris“ naują sezoną, o M. Schilleris naują karjeros etapą pradėjo penkiomis pergalėmis per šešerias rungtynes ir nustebino ne tik krepšinio specialistus, bet ir pačius kauniečių sirgalius. Žinoma, minusų kauniečių žaidime buvo, ypač gynyboje, bet viską pavyko kompensuoti uraganiniu puolimu, žaidimo laisve, kurios dažnai trūko prie Š. Jasikevičiaus, ir tiesiog gražiu žaidimu.

Kauno „Žalgirio“ treneris Martinas Schilleris – apie įveiktą pirmąjį sezono trečdalį

Vis dėlto problemos gynyboje koją kišo vis labiau, komandų treneriai ir analitikai vis geriau supranta į Europą M. Schillerio atsivežtas naujoves. Pastaruoju metu „Žalgiris“ įkrito į penkių iš eilės nesėkmių duobę.

Per visą lapkričio mėnesį „Žalgiris“ neiškovojo pergalių, Tel Avive buvo sutriuškintas net 28 taškų skirtumu, tiesa, pozityviai nuteikė kova su Madrido „Real“ ir Maskvos CSKA, įveikta duobė rungtynėse su Milano „AX Armani“.

„Mums tikrai pakanka talento, kad būtume geresni“, – tikina M. Schilleris, pažymintis, kad labiausiai jo komandai trūksta pastovumo.

Kauniečiai jau ne kartą šį sezoną išlipo iš gilių duobių, tačiau rungtynių pabaigoje vis pritrūkdavo jėgų, tad pergalių ir pralaimėjimų santykis šiuo metu yra minusinis.

Su M. Schilleriu LRT.lt kalbėjo ir apie komandos žaidimą, didžiausias problemas, opiausius sudėties klausimus, galimą naujokų įsigijimą bei artėjančias šventes ir Lietuvą, kokią ją pamatė austras.

Su komandos vadovais esame apsibrėžę, kiek pergalių norime pasiekti, kad įvykdytume tam tikrus savo tikslus. Tačiau ir čia galime sugrįžti prie proceso – turime gerinti žaidimą, tada ateis ir pergalės.

– Praėjo trečdalis Eurolygos sezono, kas jums iki šiol buvo didžiausias iššūkis?

– Didžiausias iššūkis buvo pats krepšinis. Suspaustas tvarkaraštis, ypač stiprūs varžovai, aukštas krepšinio lygis. Aš sakyčiau, kad iššūkis dirbti Eurolygoje ir buvo didžiausias iššūkis.

Tam tikri taktiniai, techniniai dalykai eina kartu su aukštu žaidimo lygiu. Yra daug detalių, tačiau aš daug ko išmokau taktiškai ir techniškai.

– Kai „Žalgiris“ jus pasamdė, situacija pasaulyje buvo visai kitokia – buvo manoma, kad rungtynes galės stebėti pilna žmonių arena. Kaip tuščios tribūnos veikia jus ir žaidėjus? Galbūt tai yra priežastis, kodėl išvykose turite daugiau pergalių?

– Žinoma, aš žinau, kad mūsų arena yra garsi sirgaliais ir suteikia mums panašumą. Mes tai jautėme, kai sirgaliai dar buvo arenoje per ikisezonines rungtynes ir tas kelerias rungtynes sezono pradžioje. Nepasakyčiau, kad mūsų namų aikštės pranašumas visai dingo, tačiau, žinoma, jis sumažėjo, kai tribūnose nėra sirgalių.

– Jūs dar nepajutote pilnos arenos spaudimo. Kaip manote, jums būtų lengviau ar sunkiau dirbti žmonių pilnoje arenoje?

– Lengviau. Tas šeštasis žaidėjas tribūnose suteiktų mums pranašumą, pastumtų į priekį. Tai puikiai jautėme rungtynėse su „Anadolu Efes“. Tad tikrai būtų lengviau, tai suteiktų papildą postūmį.

– Kaip sėkminga sezono pradžia padeda komandai dabar, kai esate penkių iš eilės pralaimėjimų duobėje?

– Dviem būdais. Pirma – pats faktas, kad mes pasiekėme tas pergales ir jas turime. Jų niekas iš mūsų neatims. Faktas, kad mes laimėjome tas rungtynes, padeda.

Antra – dabar mums tai padeda tuo, jog žinome, kad galime nuveikti gerų dalykų. Mes galime laimėti nuolat, tą mes anksčiau jau parodėme.

– Pradžioje matėme jus kaip labai ramų, pozityvų trenerį, tačiau pastarosiose keleriose rungtynėse buvote piktesnis, momentais įsiutęs, užsidirbote ir pirmą techninę pražangą. Kuris yra tikresnis jūsų veidas? Kokį jus mes pamatysime ateityje?

– Abu veidai, abu esu aš. Tai visiškai priklauso nuo situacijos, nuo to, ko reikia komandai konkrečiu momentu. Abu veidai esu aš. Negaliu atsakyti į klausimą, nes tai priklausys nuo situacijų.

– Per pastarąsias trejas rungtynes, kaip pats sakėte, „Žalgiris“ išsikasdavo gilią duobę. Ar tai susiję su tuo, kad žaidėjai dar mokosi keistis gynyboje, ar tai labiau susitelkimo dalykas?

– Nuoseklumo stoka. Mums užtenka žaidėjų talento, kad iškoptume iš savo duobių, mums pakanka gebėjimų gerai sužaisti tam tikrus epizodus, tam tikras atkarpas. Pavyzdžiui, pastarosiose rungtynėse gerai žaidėme pirmas 5–7 minutes ir paskutines 15–16 minučių.

Pastovumas visas 40 minučių yra be galo svarbus. Turi nuolat priimti gerus sprendimus. Už klaidas ir neišprovokuotas klaidas labai greitai baudžiama. Tad pastovumas yra pagrindinis dalykas, ko mums trūksta. Turime išvengti neišprovokuotų klaidų abiejose aikštės pusėse, tai labai svarbu. Kuo labiau to išvengsime, tuo geresnis bus mūsų žaidimas.

– Kaip manote, kodėl turite tiek daug problemų stabdydami varžovų gynėjus?

– Duosiu jums pavyzdį. Antroje rungtynių dalyje su Madrido „Real“ prieš labai gerą metiką iš už užtvarų Carrollą mes atlikome puikų darbą. Pirmoje dalyje – nelabai gerą. Pastarosiose rungtynėse su „Zenit“ vėl kentėjome tose pačiose situacijose dengdami Hollinsą. Tad ir vėl galime grįžti prie to paties pastovumo.

Mes kai ką darome labai gerai 20 minučių, tačiau turime susikoncentruoti ir daryti tai gerai visas 40 minučių. Tai mums labai padės pagerinti žaidimą abiejose aikštės pusėse.

– Kokiu būdu ugdomas pastovumas?

– Daugiausia nurodant žaidėjų daromas klaidas. Taip pat ir treniruotėse, o žinant mūsų įtemptą tvarkaraštį – nuolat kreipiant dėmesį į dalykus, vykstančius aikštėje. Tai svarbiausi dalykai siekiant progresuoti.

– Kiek sunku treniruoti komandą, kuri surinkta ne jūsų paties?

– Taip, tai yra iššūkis, natūralu. Tačiau tai yra iššūkis, kurį aš priėmiau, tad tikrai nesiskundžiu. Be to, žaidėjų charakteriai yra nuostabūs, surinkta tikrai labai gera komanda.

Žinoma, tam tikrose situacijose, kalbant apie tam tikras kai kurių pozicijų žaidėjų savybes, galbūt galėtų būti kitokių dalykų, būtų galima padaryti nedidelių pakeitimų, jeigu būčiau dalyvavęs komandos formavimo procese. Tačiau pasikartosiu – atvykdamas tai žinojau. Komandos vadovai su manimi kalbėjo atvirai ir sąžiningai, aš tikrai niekuo nesiskundžiu.

– Jeigu kalbėtume konkrečiai apie tam tikrus žaidėjus, kodėl nusprendėte išnuomoti Tomą Dimšą ir pasilikti Steve`ą Vasturią? Ar galėtumėte paaiškinti tokio pasirinkimo priežastis?

– Tai vidiniai dalykai, nieko negatyvaus, tačiau negaliu komentuoti. Tai nebuvo žaidėjo talentingumo priežastys, rinkausi tarp dviejų puikių krepšininkų žiūrėdamas, ko reikia komandai, kuris labiau tinka. Tad tai tikrai nebuvo talentingumo klausimas.

– „Žalgiriui“ trūksta trečiosios pozicijos žaidėjo, nes negali rungtyniauti Patricio Garino. Įsivaizduokime, kad jam viskas gerai, – ką toks žaidėjas duotų jūsų komandai?

– Tai buvo pirmas dalykas, kurį po rungtynių Milane man pasakė Ettore Messina: jums labai trūksta Garino. Ką jis mums duotų? Jis įsigytas kaip puikus perimetro gynybos specialistas. Tai žaidėjas, kurį statytume prie geriausio varžovų puolančio žaidėjo. Jis puikiai dėl to žinomas. Tai labai didelis praradimas.

– Ar norėtumėte komandą papildyti kitu žaidėju? Ar buvo apie tai kalbų su klubo vadovais?

– Šiuo metu tokių kalbų nėra. Mes neturime piniginių problemų, tačiau ko tikrai neturime – tai sirgalių tribūnose. Jie suneša daug pinigų į klubo biudžetą. Pandemija neleidžia jiems būti tribūnose, tad neturime papildomų pinigų, kurie leistų ką nors keisti ar papildyti sudėtį.

– Vienas skaudžiausių klausimų sirgaliams – kodėl žaidimo laiko negauna jaunasis Marekas Blaževičius? Kokios priežastys lemia, kad Martinas Gebenas rotacijoje yra svarbesnis už Mareką?

– Pirma priežastis, kodėl Marekas žaidžia tiek mažai, yra koronavirusas. Lietuvos krepšinio lygos rungtynės buvo nukeltos, sezono pradžioje jis tikrai būtų jose žaidęs. Tikrai skaudu, kad taip yra, mes norime, kad jauni žaidėjai gautų laiko.

Antras dalykas, Martinas yra vienas geriausiai besiginančių mūsų žaidėjų, jis vienas geriausių, jei ne geriausias kovotojas dėl atšokusių kamuolių. Šie argumentai ir lemia, kad žaidžia jis.

– S. Vasturia žaidžia pirmą sezoną Eurolygoje, Rokas Jokubaitis yra jaunas žaidėjas, bet jie abu yra labai svarbūs. Ar galime sakyti, kad ši komanda turės daug potencialo ateityje, galbūt kitą sezoną?

– Aš absoliučiai įsitikinęs, kad komanda turi potencialo ir ne tik kitam ar dar kitam sezonui. Šiam taip pat. Sezonas yra ilgas, tai procesas, o mes esame to proceso viduryje. Manau, turime daug potencialo.

– Kokiu pergalių skaičiumi per artimiausias keletą rungtynių būtumėte patenkintas? Ar kalbėjote su komandos vadovais, kiek pergalių sezono pabaigoje būtų geras rezultatas?

– Jeigu kalbame apie artėjančias rungtynes, mums svarbiausia – procesas. Mes žiūrime į rungtynes, į savo žaidimo kokybę. Jeigu mes žaisime gerai ir darysime tai nuolat gerai, pergalės ateis. Tiek Eurolygoje, tiek LKL.

Dėl antros klausimo dalies – tai irgi vidinis dalykas. Su komandos vadovais esame apsibrėžę, kiek pergalių norime pasiekti, kad įvykdytume tam tikrus savo tikslus. Tačiau ir čia galime sugrįžti prie proceso – turime gerinti žaidimą, tada ateis ir pergalės.

– Šarūnas Jasikevičius į „Barcelona“ išsivedė ir didžiąją dalį trenerių štabo, tačiau liko Evaldas Beržininkaitis. Kiek jums svarbu turėti žmogų, kuris pažįsta komandą ir žaidėjus?

– Tai man labai padeda būtent dėl tų priežasčių, kurias pasakėte. Jis buvo lygoje ir buvo čia ilgą laiką. Tai didžiulė pagalba. Jis pažįsta žaidėjus, žino tam tikras detales, pažįsta varžovų trenerius.

– Žinoma, daug laiko neturėjote, bet ar jums patinka Kaune, Lietuvoje?

– Per tą trumpą laiką pamačiau nemažai vien keliaudamas į rungtynes, mums važiuojant į užmiestį. Prieš sezoną treniravomės Palangoje, buvau Nidoje, pažįstu Kauną. Man patinka ši šalis.

Tai šalis, apie kurią gali susidaryti nuomonę gana greitai, nes ji nėra didelė. Man labai patinka, kad jūs turite pajūrį. Nors mes esame šalies viduryje, į pajūrį galima nuvykti gana greitai. Tai graži šalis. Ji plokščia, jei lygintume su Austrija arba Jutos valstija, kurioje gyvenau pastaruosius trejus metus, tačiau labai panaši į šiaurinę Vokietiją, kur užaugau. Pajūris yra labai panašus, jausmas panašus, oras labai panašus. Man nėra nieko labai naujo.

– Ką mėgstate veikti laisvu laiku, kaip atsipalaiduojate?

– Pagrindinė veikla – laikas su šeima. Laiko neturiu daug, sezono metu svarbiausi dalykai yra darbas ir laikas šeimai.

– Ar Kalėdas su šeima leisite Lietuvoje?

– Žinoma, mes rungtyniausime per šventes. Net nėra galimybės kur nors išvykti, o jei ir būtų, nevyktume. Dabar čia yra mūsų namai, čia mums patinka, tad nėra reikalo kur nors važiuoti.