Sportas

2020.11.26 22:53

Jankūnas po pralaimėjimo vėl bedė į gynybą: kažko tiesiog nepadarome

LRT.lt2020.11.26 22:53

Kauno „Žalgirio“ komanda lapkričio mėnesį Eurolygoje baigė „sausai“ – buvo pralaimėtos visos žaistos rungtynės, o paskutinės iš jų – ketvirtadienį namuose 75:83 neprilygus Sankt Peterburgo „Zenit“.

Startinėje sudėtyje rungtynes vėl pradėjo komandos kapitonas Paulius Jankūnas. Šiame mače jis žaidė kiek daugiau nei 13 minučių, įmetė 6 taškus, atkovojo 5 kamuolius ir susitikimą baigė su 7 naudingumo balais.

Po nesėkmės P. Jankūnas bendravo su žiniasklaida ir išskyrė esmines pralaimėjimo priežastis.

„Rungtynės vėl nepasisekė. Kaip ir paskutinės trys turbūt, kai tos pačios klaidos, kai jau atsilikome dvidešimt taškų. Tai čia yra didžiausia problema, kad šlubuoja, nežinau, gynyba, nes dar jei šiandien vienas prieš vieną kažkur atstovėjome, bet komandinė gynyba, kai reikia vienas kitam padėti ir pirma, antra pagalba tai šiandien to išvis nebuvo.

Mano atžvilgiu, tai trūksta to dalyko. O po to gale, kai prisivijome, nemanau, kad kažką daug ką reiškia, kai pradedame trečią kėlinį su trimis tritaškiais. Buvo planas visur keistis, kur jie negalėjo tokių metimų išsimesti. Bet kaip dažnai būna šitame sezone – taip nutinka“, – po pralaimėjimo komentavo Paulius Jankūnas.

– Kaip galvojate, kokios yra tos komandinės gynybos pagalbų nesusišnekėjimų šaknys?

– Nežinau. Yra žaidėjų iš praeito sezono, yra kurie dabar prisijungė į Eurolygą – visi yra profesionalai, manau, kad aukšto meistriškumo žaidėjai ir galbūt ne visą laiką eina viską užakcentuoti, numatyti. Bet tas komandinis susikalbėjimas paprasčiausiai turi būti. Nežinau – susikaupimo, atsakomybių gal kažkam trūksta. Nežinau. Kažko trūksta. Man atrodo, kad komandinė gynyba – tai nėra vienas prieš vieną. Ta prasme, kur tu vienas atsakai už tai. Jeigu tu esi kažkoks silpnesnis – tave apžais.

Bet komandinė gynyba – tai yra visų penkių darbas, kai vienas kitam padeda. Ir ypač, kai tiek rungtynių pralošus, tai turi būti, kaip… nežinau. Puolimu gali laimėti vienas ar kitas rungtynes, bet gynyba laimėsi daug daugiau rungtynių ir ta gynyba turi būti. Kuo daugiau praloši, kuo komandai labiau nesiseka gynyba, tuo stipresnė turi būti. Kažkaip mes to nedarome.

– „Žalgiris“ per pirmus du kėlinius metė vos du baudų metimus, dar trūko agresyvumo puolime jūsų atžvilgiu?

– Jeigu du metėme, tai turbūt trūko. Galbūt prasiveržimų daugiau, nežinau, kažkokių situacijų, kur būtume agresyvesni ir būtume mes išprovokavę daugiau pražangų.

– Po trijų kėlinių turėjote pastabų treneriams. Gal galite pasidalinti, kokios ten buvo per pastabos iš paties?

– Ne, tai nebuvo pastabos. Tiesiog po vieno, antro, trečio tokio pačio epizodo norėjome gal truputėlį suaktyvinti gynybą, nes tas rezultatas blogėjo su kiekviena ataka. Reikėjo agresyviau, manau, pradėti gintis, o po to lyg tai po truputį tą padarėme. Kažkur geriau susigynėme, kažkur kažkam padėjome. Paprasčiausiai, kai toks rezultatas, tai turi aktyvinti gynybą, aktyvinti visus tuos dalykus. Ne puolimu mėginti prisivyti varžovus.

– Kartojasi ta pati istorija, tą patį kalbame, klausimai tie patys. Bet visgi – jeigu paieškojus priežasčių – kodėl žaidėjai neišgirsta ar kažkas kažko nepadaro, kodėl kartojasi tokį ilgą laiką ta pati istorija?

– Nežinau. Jeigu mes žinotume ta problemą – iškart išspręstumėme. Sakau, gal atsakomybių trūkumas? Gal kažkas bijo išsibauduoti, gal kažkas, nežinau, kad jo žaidėjas jam primes, jeigu jis nueis į pagalbą. Toks dalykas, kur mes turime dirbti, kaip laikrodis, ir manau, kad mes tikrai galime tą gynybą agresyvesnę turėti ir agresyviau gintis. Bet mes kažkur kažko nepadarome, kažkur kažkas bijo, nemanau, kad kažkas kažko nesupranta, bet tiesiog nepadarome.