Sportas

2020.11.23 19:20

Iš Budapešto „burbulo“ grįžęs Danas Rapšys: pernai buvau pavargęs – dabar esu išsekęs

Paulius Cubera, LRT.lt2020.11.23 19:20

Danas Rapšys grįžo į Lietuvą po varginančių savaičių Budapešte, kur tarptautinės plaukimo lygos (ISL) varžybose su „Energy Standard“ komanda, kuriai atstovauja ir Andrius Šidlauskas bei Simonas Bilis, iškovojo antrąją vietą. Į Lietuvą grįžęs D. Rapšys teigė esąs ypač pavargęs.

Spalio 16 dieną prasidėjusios varžybos vyko „burbulo“ principu, kai komandos varžėsi kas keletą dienų. Vėliau susumavus visų ekipų surinktus taškus, paaiškėjo 8 stipriausios, kurios dar varžėsi pusfinaliuose ir finale.

D. Rapšys ir kiti lietuviai su savo komanda žengė iki finalo. Reguliariajame sezone „Energy Standard“ užėmė pirmąją vietą, bet pusfinalyje ir finale nusileido amerikiečių „Cali Condors“ su fantastiškai plaukusių Caelebu Dresselu priešakyje.

Kartu su D. Rapšiu vienoje komandoje varžėsi tokios pavardės, kaip švedė Sarah Sjostrom, afrikietis Chadas Le Closas, prancūzas Florent`as Manaudou ar britas Benas Proudas. Lietuvis skynė pergalę po pergalės, tačiau varžybų finiše pora kartų buvo aplenktas brito Domo Deano.

– Kaip jaučiatės grįžęs iš Budapešto?

– Praėjusiais metais po pasaulio taurės buvau pavargęs, šiemet grįžtu išsekęs iš vidaus. Kažkaip visiškai skirtingai. Jeigu galvojau, kad pernai buvo sunku, šiemet buvo dar sunkiau, patirtis labai gera.

Viskas buvo nežinomybė, dėl to buvo sunku įsivažiuoti, sunku pajausti nuotolius, suprasti, kada turi pradėti dirbti, kada patausoti jėgas. Išėjo tokie eksperimentai.

– Ar laukia poilsis, ar iškart vėl treniruotės?

– Turime karantiną, man atrodo, dviejų dienų, turime pasidaryti testus. Po to iškart važiuojame į Klaipėdos burbulą, kur padarytos sąlygos treniruotis.

Ten dar nebuvau, pirmą kartą padarė taip, kad baseinas yra mūsų, su viešbučiu, su maitinimu. Mačiau, kad sportininkams patinka. Jau čia atlaikiau tokį burbulą, kad niekas manęs nenustebins.

– Buvo daug plaukimų, kuris galbūt labiausiai įstrigo ar norėtum pamiršti?

– Pirmi mačai buvo sunkūs, nes po tiek laiko nebežinojau, kaip turiu plaukti, kaip išsidėstyti, koks yra mano pajėgumas ir greitis. Ypač tas nuotolis, kur ties 350 metrų buvau sustojęs. Visi juokėmės, atrodė linksma, bet man tas nuotolis kainavo labai daug.

Aš finišavau likusiuose metruose, atidaviau viską, o tada reikėjo likusius 50 metrų perlipti per visas jėgas. Po šito buvo labai sunku, raumenys jau nebeveikė. Teko sunkiai atsigavinėti, mačai kas dvi dienas. Atrodė, kad juokinga, sustojau ir vis tiek laimėjau, bet po to buvo labai sunku.

Ateina naujas mačas, jaučiu, kad iš raumenyno esu pavargęs. Pradedu labai greitai – nebeišeina pabaigti. Kitą plaukimą pradedu pasitaupydamas, bet pasirodo, kad per lėtai, neužtenka greičio pradžioje. Išėjo toks mėtymasis ir buvo gera pamoka į ateitį.

– Ar tai nebuvo per dideli krūvis, nors ir profesionaliems sportininkams?

– Aš suprantu, kad šios varžybos buvo sukurtos sprinteriams. Jeigu mano nuotolis 400 m laisvu stiliumi visose varžybose, Europos ar pasaulio čempionatuose, vyksta pats pirmas, o dabar jis yra paskutinis pirmą dieną. Dar mane norėjo statyti į estafetes, bet atsiprašiau komandos vadovų, nes nežinau, kaip būčiau patempęs. 400 m nėra tas pats, kas trys plaukimai po 100 metrų kas pusvalandį ir komanda tai suprato. Taip, būtų galima estafetėse pasirinkti pinigų, bet būtų buvę nebeįmanoma plaukti.

– Kaip vertinate galimybes užsidirbti?

– Šiemet atsirado sistema, kai galima vogti taškus iš kitų, negaliu pasakyti, ar tai tikrai pasiteisino. Matėme, kad jeigu esi labai geras sprinteris, gali surinkti tiek taškų, kiek aš nesurinkčiau šešis kartus laimėjęs savo nuotolį. Manau, kad kitais metais daug kas keisis. Pirma komanda, kuri laimėjo, realiai buvo neįmanoma jų pavyti, Dreselas rodė tokius rezultatus...

Aš ir pats stengiausi vogti taškus, iš mūsų reikalavo visada daryti ką galime, o kiti taupėsi pusfinaliui ir finalui. Per juos jau buvo labai sunku, jaučiausi labai išsekęs, nebebuvo stimulo draskytis iš paskutiniųjų. Jei pernai buvau ir du mėnesius išvykęs į pasaulio taurę, bet viskas vyko kas savaitę, turėjome 5–6 dienas atsigauti, čia trys varžybos per šešerias dienas.

– Matėte vieną pavyzdžių, kaip burbule pasaulis prisitaiko prie pandemijos. Ar tai pasiteisino, sąlygos buvo tinkamos?

– Džiaugiuosi, kad sportas nugalėjo koronavirusą, pagaliau vyko varžybos, niekas neužsikrėtė viduryje burbulo. Buvo daug taisyklių, visi privalėjo laikytis, džiaugiuosi, kad visi buvo supratingi, nedarė neleistinų dalykų ir viskas pasisekė.

– Kaip komanda buvo patenkinta jūsų paties pasirodymu?

– Tikrai patenkinta, aš juos pernai šiek tiek pavedžiau, kai nebedalyvavau likus mažai laiko, šiemet mūsų sudėtis tikrai buvo žymiai stipresnė. Išpildžiau visus lūkesčius, sakė, kad viskas buvo puiku. Vis matė, kaip visiems buvo sunku.

– Turėjote progą pamatyti, kiek plaukimui svarbūs žiūrovai?

– Aš kažkaip gal tik trečiame mače supratau, kad nėra žiūrovų. Dažniausiai mūsų komandos nariai būdavo tribūnose ir visi palaikydavo, garsas vis tiek ošia, visi rėkia ir palaiko. Paskui pagalvojau, kad gal žmonių trūksta.