Sportas

2020.11.28 19:40

Didysis Europos futbolo projektas: spyris į nugarą UEFA ir prizinis fondas iš fantastikos srities

Aivaras Katutis, LRT.lt2020.11.28 19:40

19-ojo amžiaus 8-ajame dešimtmetyje Didžiąją Britaniją užkariavo sporto šaka, kurioje 22 vyrai bėgioja paskui kamuolį ir siekia jį įmušti į vartų stačiakampį. Dabar ši sporto šaka yra žinoma kaip futbolas – sportas numeris vienas pasaulyje. Iš pradžių tai buvo vadinamųjų Anglijos džentelmenų sporto šaka, čia nebuvo vietos darbininkams. Tačiau šis stereotipas buvo sulaužytas ir paprastų darbininkų įsiveržimas į futbolą visiems laikams pakeitė žaidimo eigą ir jo istoriją.

Panašu, kad futbolas gali sugrįžti į praeitį – turtingieji klubai rezga grandiozinį projektą, kuris gali iš esmės pakeisti Europos futbolo istoriją. Tai projektas, kuriame dalyvaus tik finansiškai pajėgiausi ir didžiulį pasitikėjimo kreditą turintys klubai, o tokie futbolo romantikai kaip Bergamo „Atalanta“, „Sevilla“ ar Amsterdamo „Ajax“ liks užribyje.

Maždaug dvejus metus įtakingiausių futbolo veikėjų paslapčia kuriamas planas į dienos šviesą pradėjo lįsti šių metų pradžioje, o apie tai, kad toks projektas iš tikrųjų egzistuoja ir jau artimiausiu metu gali užkariauti Senąjį žemyną, pasitraukdamas iš „Barcelona“ klubo prezidento pareigų atskleidė Josepas Maria Bartomeu.

„Galiu pranešti, kad įvykdėme visus reikalavimus, kad būtume Europos superlygos dalimi, – spalio pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje netikėtai paskelbė buvęs vieno didžiausių planetos klubų prezidentas. – Dalyvavimas šiame projekte užtikrins finansinę klubo ateitį. Sprendimas dėl dalyvavimo turnyre dabar turės būti patvirtintas ateinančioje klubo asamblėjoje.“

Toks J. Bartomeu pareiškimas šokiravo visus projekto „Europos superlyga“ iniciatoriaus, tarp kurių – ir Madrido „Real“ vadą Florentino Perezą, kuris yra bene didžiausias šio projekto variklis. Projektas dar nėra užbaigtas, jį įgyvendinti prireiks ne tik laiko, bet ir pritarimo iš bent vieno gyvybiškai svarbaus futbolo organo – UEFA arba FIFA.

Būtent UEFA yra didžiausias šio privataus turnyro šalininkas, nes tai tiesiogiai palies Čempionų lygos turnyro prestižą bei ateitį, mat visi didžiausi šio turnyro klubai ir yra Europos superlygos, Anglijoje dar vadinamos Europos „Premier“ lyga, taikinyje. UEFA prezidentas Aleksandras Čeferinas yra kategoriškas šiuo klausimu – jo įsitikinimu, tokiam projektui šių dienų futbole vietos nėra. Kur kas palankiau į galimai būsimo turnyro formatą žiūri FIFA, už kurios vairo sėdi Gianni Infantino, tačiau ši organizacija savo tikrosios pozicijos dar iki galo neatskleidžia.

Portalas LRT.lt atidžiau pažvelgė į Europos futbolo grandų projektą bei pasikalbėjo su vyriausiuoju „The Independent“ futbolo žurnalistu Migueliu Delaney, kuris vienas iš pirmųjų pradėjo kalbėti ir rašyti apie Europos futbolą naujomis spalvomis nudažyti galinčią lygą.

Jūsų dėmesiui – atsakymai į pagrindinius penkis Superlygos projekto klausimus.

Kada ir dėl kokių priežasčių Europos klubai pradėjo kurti Superlygos projektą?

Futbolas, kaip ir dauguma sporto šakų, dar net neprasidėjus pandemijai, gyveno iš transliacijų teisių. Klubai, į savo stadionus galintys sutalpinti nuo 60 iki 90 tūkst. žiūrovų, žinoma, didžiąją dalį biudžeto surinkdavo iš parduotų bilietų, tačiau transliacijų teisės pastaruoju metu ėmė viršyti visus lūkesčius. „Premier“ lyga 2019-aisiais pasirašė trejų metų televizijos transliacijų teisių sutartį, kurios bendra vertė siekia maždaug 10,2 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad vidutiniškai vienam klubui per sezoną atitenka po 137 mln. eurų, nors Ispanijos „La Liga“ pirmenybėse vidutinė suma klubui už transliacijų teises siekia 62,5 mln. eurų, o Vokietijoje ir Italijoje – 58 mln. eurų.

Anglijos „Premier“ lyga yra išimtis Europos futbole. Ispanijos, Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos lygos savo dalyviams, konkrečiai – klubams, tokių pačių sąlygų sudaryti negali ir greičiausiai negalės dar bent dešimtmetį. Nuo to ypač kenčia tokie futbolo grandai, kaip Miuncheno „Bayern“ ar Turino „Juventus“, kurie, nepriklausomai nuo savo statuso pasaulyje, iš televizijos transliacijų teisių vietinėje lygoje uždirba mažiau nei „Premier“ lygos vidutiniokai.

Nemaža dalis garsių Europos klubų, įskaitant Madrido „Real“, „Barcelona“, Paryžiaus „Saint-Germain“ ar Turino „Juventus“, mano, kad vietinių lygų rungtynės pamažu ima prarasti susidomėjimą ir žiūrimumą, o tai savaime reiškia mažėjančius finansus bei ne tokias patrauklias sutartis su potencialiais partneriais. Akivaizdu, kad didžioji dalis futbolo sirgalių mieliau stebėtų rungtynes, kuriose žaidžia Madrido „Real“ su „Bayern“, nei mačą, kuriame Ispanijos sostinės klubas susitinka su Valensijos „Levante“.

UEFA čempionų lyga taip pat nėra finansinis garantas Europos grandams – praėjusio sezono nugalėtojas Miuncheno „Bayern“, skaičiuojant tiek prizinį fondą, tiek transliacijų teises ir kt., užsidirbo 82 mln. eurų.

Taigi, idėja, kad Superlygoje žaistų vien tik stipriausios Europos komandos, o tai tęstųsi savaitė po savaitės, leidžia daryti prielaidą, kad lygos vadovybė, kurią iš dalies ir sudarytų klubų vadovai, galėtų tikėtis didžiulio populiarumo ir naujų rėmėjų pritraukimo.

Dabartinis Superlygos projektas vystosi jau daugiau nei dvejus metus, tačiau „The Independent“ žurnalistas M. Delaney teigia, kad idėja sukurti uždarą lygą, kurioje rungtyniautų tik stipriausi klubai, pirmą kartą pasigirdo dar praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje.

„Nors ir apie tokį modelį pradėta kalbėti dar 1970-aisiais, pirmasis savo planus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje atskleidė Silvio Berlusconis (Italijos politinis veikėjas ir buvęs „AC Milan“ savininkas – LRT.lt). Jis pastūmėjo „M&C Saatchi“ agentūrą imtis šio plano, o tai turėjo netiesioginę įtaką Čempionų lygos (tuometinės Europos taurės – LRT.lt) transformacijai. Tokia idėja visada spaudė šį turnyrą“, – LRT.lt portalui sakė M. Delaney.

Dėl kokios priežasties Europos futbolo grandai nori šios lygos?

Akivaizdu, kad pagrindinė šio projekto idėja yra tai, kad didžiausi Europos klubai nebūtų finansiškai priklausomi nuo tarptautinių federacijų bei šalies lygų. Privati lyga leistų patiems klubams kontroliuoti gautas pajamas ir jas išsidalyti. Taigi, finansinis nepriklausomumas kol kas yra pagrindinė priežastis, kodėl yra norima Europos futbolo rinkoje įgyvendinti šį projektą.

Superlygos idėjai kol kas nėra pritarę visi didieji Europos klubai. Užsienio žiniasklaidos teigimu, kiek kritiškai į tai žiūri Vokietijos futbolo milžinai ir kai kurie „Premier“ lygos klubai, kurie iš esmės yra patenkinti situacija Anglijoje, mažiau – Čempionų lygoje.

„Be jokios abejonės, pagrindinis šios lygos interesas yra finansai ir augančios pajamos. Į šį projektą įtraukti klubai kol kas labiau klausosi, nei stumią pačią idėją į priekį. Nors, aišku, žinome, kad už šio projekto yra ir konkrečių klubų atstovų.

Kai kurie klubai – „Bayern“, PSG ar „Juventus“ – finansine prasme jau yra peraugę savo lygas. Taigi, finansinis faktorius yra labai svarbus šios lygos variklis“, – vieną iš pagrindinių priežasčių įvardijo M. Delaney.

Britų „Sky Sports“ teigimu, jau pirmajame sezone bendras Superlygos biudžetas gali siekti sunkiai suvokiamą sumą – 6 milijardus eurų. Neatmetama, kad vien turnyro nugalėtojui atitektų apie milijardą eurų. Savo ruožtu ispanų dienraštis AS priduria, kad turnyro biudžeto planus padės įgyvendinti šimtmečius skaičiuojantis JAV bankas „JPMorgan Chase & Co“.

Finansinis garantas, žinoma, yra svarbiausias šio turnyro faktorius, tačiau nereikia atmesti ir sportinio principo – idėja, kad, pavyzdžiui, šeštadienį Madrido „Real“ žaidžia su Miuncheno „Bayern“, o sekmadienį „Barcelona“ susitinka su „Liverpool“, yra itin patraukli ne tik verslo atstovams, bet ir sirgaliams, žiūrovams, tai garantuoja augantį transliacijų poreikį ir potencialiai augančias bilietų kainas, kai, suvaldžius pandemiją, bus galima sugrįžti į stadionus.

Kokiu principu ir modeliu gali vykti šis turnyras?

Kol kas tiksliai nėra aiškus nei komandų skaičius, nei turnyro modelis. Visgi didžioji dauguma žiniasklaidos priemonių rašo, kad turnyre dalyvaus nuo 16 iki 18 komandų, o pačios varžybos atitiks Eurolygos modelį – kiekviena komanda tarpusavyje sužais po rungtynes namuose bei išvykoje, o geriausiai pasirodžiusios ekipos kelionę link trofėjaus tęs atkrintamosiose varžybose.

Ispanijos dienraštis AS rašo, kad turnyre planuojama užregistruoti 18 komandų. Iš viso reguliariajame sezone kiekviena komanda sužais po 34 rungtynes. Į atkrintamąsias žengs aštuonios komandos, tačiau nėra aišku, ar varžybos vyks finalinio aštuoneto, ar finalinio ketverto formatu. Nuo to gali priklausyti rungtynių skaičius.

Minėto šaltinio teigimu, turnyro formato klausimas vis dar yra atviras, o į diskusiją yra įsitraukę didžiausi Ispanijos, Anglijos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos klubai.

Ar tai gali reikšti UEFA turnyrų ir nacionalinių pirmenybių baigtį?

Jau minėta, kad didieji Europos klubai, išskyrus Anglijos „Premier“ lygos atstovus, nėra patenkinti situacija nacionalinėse pirmenybėse. Visgi variantas, kad komandos, dalyvaujančios Superlygoje, toliau žais ir vietinėse lygose, nėra iki galo atmestas.

Kur kas mažesnė tikimybė, kad Superlyga yra suderinama su Čempionų lyga. Iš esmės tai ir būtų UEFA turnyro alternatyva Europos grandams, todėl nėra nė menkiausios abejonės, kad visi Superlygos dalyviai, šiuo metu esantys UEFA čempionų ar Europos lygoje, pasitrauktų iš šių turnyrų.

Tai, ko gero, būtų didžiulis ir neatremiamas smūgis UEFA, kuri vienija absoliučiai visą Europos futbolo bendruomenę. UEFA vadovas Aleksandras Čeferinas nuo pat pradžių kritiškai atsiliepė apie Superlygos planus, o savo paskutiniame interviu su „Sportlab“ pridūrė, kad šis projektas nebūtų toks patrauklus, kaip įsivaizduoja jo iniciatoriai.

„Tarp mūsų ir nacionalinių čempionatų vyksta glaudus bendradarbiavimas. Tokioje situacijoje yra labai svarbu kalbėtis ir būti vieningiems“, – minėtame interviu sakė A. Čeferinas.

Kalbėdamas apie Superlygos projekto ambicijas, UEFA vadovas pridūrė: „Tai būtų vienas nuobodžiausių projektų pasaulyje. Apie jį kalba tik du ar trys klubai, kurie galvoja, kad nusipelno daugiau nei kiti, bet iš tikrųjų nelaimi beveik nieko ir mano, kad Superlygoje gali tapti tais nugalėtojais. Nemanau, kad diskusija apie šį projektą yra rimta, tokios idėjos nužudytų futbolą. Aš esu prieš Superlygą.“

„The Independent“ žurnalistas M. Delaney mano, kad visiškai atmesti galimybės, kad ateityje klubai žais privačioje lygoje, nereikėtų. Jo teigimu, Superlygos atsiradimas Europoje galėtų iš esmės pakeisti tolimesnę futbolo ateitį.

„Tai būtų didžiulis sprogimas Europos futbole. Galime manyti, kad toks turnyras taptų alternatyva Čempionų lygai. Manau, kad tai būtų didžiausias šio žaidimo pokytis istorijoje“, – LRT.lt tikino futbolo apžvalgininkas.

Kas gali užkirsti kelią, arba kokios teisinės paramos turi sulaukti Europos superlygos organizatoriai?

Prieš pradedant bet kokį projektą būtina surasti investuotojų ir rėmėjų, tačiau futbole visais atvejais yra atsitrenkiama į dviejų organizacijų – FIFA arba, kaip šiuo atveju Europoje, UEFA – sienas.

Kitaip sakant, norint suorganizuoti bet kokias oficialias futbolo rungtynes yra būtina susitarti su FIFA ar UEFA, nes kitu atveju varžybos paprasčiausiai neturės statuso. Būtent FIFA ir UEFA atrenka arbitrus, kurie teisėjauja tarptautinėse varžybose.

Europos superlygos atveju yra būtina, kad šalia jos būtų kita sąjunga – teisėjų asociacija ar taisykles nustatanti organizacija. Būtent už žaidimo taisykles yra atsakinga FIFA, kuri, kaip buvo skelbiama iš pradžių, nėra visiškai prieš Superlygos projektą. FIFA vadovo Gianni Infantino galvoje jau kurį laiką sukasi idėja atnaujinti FIFA pasaulio klubų taurės turnyro formatą, kuriame galėtų varžytis daugiau elitinių Europos komandų nei dabar, kai dėl turnyro trofėjaus kaunasi po vieną komandą iš kiekvieno žemyno.

Praeityje karčią patirtį išgyveno „G-14“ projektas. Tai nuo 2000-ųjų iki 2008-ųjų gyvavęs Europos klubų organas, kuris gynė futbolininkų teises – skundė tiek FIFA, tiek ir UEFA dėl žaidėjų išnaudojimo rinktinių lango metu. „G-14“ projektas, vėliau išsiplėtęs iki 18 komandų, turėjo planą virsti nepriklausoma organizacija, tačiau, FIFA ir UEFA išmokėjus kompensacijas klubams, galiausiai buvo pasiektas susitarimas.

Visgi su „G-14“ projekto idėja netrukus į UEFA įsiveržė Europos klubų asociacija (ECA), ji šiuo metu vienija 232 klubus, o prie organizacijos vairo sėdi Turino „Juventus“ vadovas Andrea Agnellis.

Taigi, FIFA ir UEFA statusas futbolo pasaulyje turi didžiulę reikšmę. Jeigu Europos superlygos iniciatoriai norės įteisinti savo projektą, bendradarbiavimas su FIFA turės atsidurti prioritetų sąraše, nes UEFA pozicija šiuo klausimu yra aiški ir neginčijama.

Informaciniai šaltiniai: AP, „Marca“, „Diario AS“, „Sky Sports“ ir „Swiss Ramble“ tviterio paskyra.