Buvusi UFC „strawweight“ kategorijos čempionė, UFC „pound for pound“ ketvirtu numeriu reitinguojama ir viena geriausių moterų kovotojų pasaulyje. Taip galima apibūdinti lietuvių kilmės kovotoją Rose Namajunas. Išskirtiniame interviu portalui LRT.lt sportininkė papasakojo apie lietuviškas šaknis, karjeros pradžią, didžiausius iššūkius kovose ir savo požiūrį į kovos menus.
Lietuvių kilmės mergina iš Viskonsino
R. Namajunas šeima į JAV emigravo 1991 metais, ten kovotoja ir gimė. Jos mama Jolita Namajūnienė – muzikantė, tėtis Artūras Namajūnas – dailininkas.
Kaip teigia mergina, jos gyvenime tėtis dalyvavo mažai, nes sirgo psichikos liga, o vėliau iširo ir tėvų santuoka.
R. Namajunas vaikystė buvo išskirtinė dar ir dėl to, kad ji augo lietuvių emigrantų šeimoje. Kaip pokalbio metu teigė kovotoja, tokia vaikystės patirtis ją stiprino kaip asmenybę.
„Mano vaikystė labai skyrėsi nuo kitų vaikų. Augdama visada jaučiausi kitokia nei mane supantys žmonės. Lietuva yra labai maža šalis, mes esame unikalūs, ypač kultūriškai, valgome kitokį maistą, apie kurį mano draugai nieko nežinojo. Gyvenome miesto centre, ten buvo mažai žalumos, o gamta yra labai svarbi lietuviškos kultūros dalis. Taigi, visi tie dalykai lėmė, kad jaučiau skirtumų tarp savęs ir kitų vaikų.
Bet tuo pat metu jaučiausi šiek tiek atsiskyrusi ir nuo savo lietuviškos šeimos, jaučiau, kad ir ten kažką prarandu, nepasiimu visko, ką galėčiau. Tai mane stiprino kaip asmenybę ir leido geriau suprasti daugelį žmonių, ieškoti kompromisų skirtingose situacijose“, – pasakojo R. Namajunas.
Lietuviškumas Rose visuomet buvo itin svarbus. Apie savo šaknis ji kalba dažnai ir su pasididžiavimu: „Man labai svarbu būti lietuve. Tačiau tai iššūkis – kalba yra labai sudėtinga, ypač kai lietuviškai šnekėtis dažniausiai galiu tik su močiute. Tai yra dalykas, už kurio sunku laikytis.
Su buvimu lietuve susiję tiek daug istorijos ir dėl to jaučiu didžiulę atsakomybę, kai reikia visa tai suprasti. Man svarbu likti lietuve ir laikytis viso to, kas už to slypi, nes Lietuvos istorija man yra labai svarbi, už to slypi daug pasiaukojimo vien dėl to, kad galėtum pasakyti, kad esi lietuvis.
Man tai labai svarbu norint rasti pusiausvyrą gyvenime. Jei ne močiutė, kuri išaugino mane ir mano mamą, nebūčiau tokia, kokia esu.“
Likimas atvedė į kovinį sportą
Mamai ištekėjus antrą kartą, Rose patėvis nusprendė, kad vaikams naudinga užsiimti kovos menais, todėl nuvedė ją ir jos brolį į tekvondo treniruotes.
Paklausta apie pažintį su koviniu sportu, kovotoja teigė, kad tai tikriausiai buvo neišvengiama: „Manau, tai buvo lemta. Polinkis į kovinį sportą ėjo iš kartos į kartą – mano senelis buvo imtynininkas ir čempionas, taigi tai yra mano genuose.“
R. Namajūnas senelis Algimantas Andriukonis buvo itin garsus imtynininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas, iškovojęs daug pergalių ir SSRS varžybose.
„Mano patėvis, su kuriuo augome, manė, kad man ir broliui būtų naudingas kovinis sportas. Mūsų kaimynystėje buvo įvairių dalykų ir mes galėjome nuklysti neteisingais keliais, bet patėvis vadovavosi teorija, kad jei būsime užsiėmę, nepateksime į bėdą. Ne visada tai būdavo tiesa, bet tai mums davė labai daug naudos gyvenime“, – teigė Rose.
R. Namajunas būdama penkerių metų pradėjo lankyti tekvondo treniruotes, vėliau buvo karatė, džiudžitsu, kikboksas ir imtynės paskutiniais mokslų metais vidurinėje mokykloje.
2010 metais kovotoja pradėjo karjerą MMA mėgėjų kovose ir ten sugebėjo iškovoti keturias pergales nepatyrusi pralaimėjimų.
„Kai tapau mėgėja, tai jau buvo pagrindinis užsiėmimas gyvenime, jam skyriau daugiausia laiko. Man rodos, aš vis dar turėjau dirbti, bet manau, kad dariau tą patį, ką darau ir dabar. Be abejo, dabar esu labiau finansiškai nepriklausoma ir labiau subrendusi. Mano meilė kovos menams visuomet buvo tokia pati, bet dabar aiškiau suprantu savo tikslus ir žingsnius, kuriuos turiu žengti norėdama tuos tikslus pasiekti“, – pasakojo kovotoja.
Rose išskirtinumas ir oktagone, ir gyvenime
Tikriausiai mažai kas pasakytų, kad kovos menai gali būti glaudžiai susiję su muzika, tačiau R. Namajunas tai atrodo savaime aišku. Mergina yra baigusi aukštesniąją muzikos ir meno mokyklos fortepijono klasę. Paklausta apie šių dviejų dalykų ryšį, R. Namajunas pasakojo, kad visas muzikai skirtas laikas dabar duoda daug naudos oktagone.
„Muzikantas naudoja metronomą tam, kad laikydamasis ritmo tobulintų techniką ir mažas detales. Tą patį darau atlikdama „kovą su šešėliu“ treniruočių metu. Stengiuosi savo kombinacijas mušti pagal dainos ritmą ir man tai padeda gerinti techniką. Taip pat muzika skatina kūrybiškumą, gerina nuotaiką.
Mišrūs kovos menai – tam tikra meno forma. Suprantant muziką ir jos meninę vertę lengviau perprasti ir kovos menus“, – aiškina kovotoja.
Dauguma sportininkų turi įkvėpėjų, skatinančių tobulėti, ir autoritetų, kurių pavyzdžiu stengiasi sekti. Dažniausiai tai praeityje garsūs atletai, kurių laimėjimai bei asmenybės jėga įkvepia ir jaunesnius sportininkus. R. Namajunas pavyzdys rodo, kad taip būna ne visada.
„Aš visada buvau didelė Jackie Chano gerbėja. Kai kurie žmonės autoritetu laiko Bruce'ą Lee ar Muhammadą Ali, bet man J. Chanas buvo didelis įkvėpimas. Taip pat mane įkvėpė „DragonBall Z“ – žiūrėdama šį animacinį filmuką gavau daug filosofinių gyvenimo pamokų. Šie du dalykai ir visapusiška sporto teikiama nauda, kurią jaučiau, buvo pagrindinis motyvacijos šaltinis“, – pasakoja sportininkė.
R. Namajunas mano ir kovinio sporto pasaulyje esanti kitokia nei visi ir laiko tai viena savo stiprybių: „Turi būti išskirtinis, jeigu nori, kad tau sektųsi MMA. Mes nežaidžiame ir tai nėra tiesiog sportas, tai yra kova. Jeigu pažiūrėtume dvi pastarąsias mano kovas – jų padariniai buvo skaudūs. Tu privalai būti nestandartinis.“
Ir oktagone Rose yra nestandartinė kovotoja. Nors ilgą laiką dauguma MMA ekspertų ją laikė džiudžitsu kovotoja, turinčia neblogą spyrių arsenalą, sukauptą per tekvondo treniruotes, pastarosios kovos parodė lietuvių kilmės kovotojos universalumą ir gebėjimą kovoti efektyviai tiek stovint, tiek parteryje.
Paklausta, ar save laiko labiau smūgiuotoja, ar parterio specialiste, kovotoja nusijuokė: „Aš tiesiog esu kovotoja. Seniau sakydavau, kad esu smūgiuotoja, kuri gerai moka džiudžitsu, bet dabar esu čempionė, nindzė, juodasis diržas, fermerė – aš esu viskas.“
Sunki pradžia UFC ir svarbiausios karjeros kovos
R. Namajunas karjerą UFC pradėjo nuo „Ultimate Fighter“ – amerikietiškos realybės televizijos serijos ir mišrių kovos menų varžybose.
Laimėjusi pirmąsias tris kovas, finalinėje, kuri vyko dėl tuo metu laisvo „strawweight“ svorio kategorijos diržo, R. Namajunas UFC narve susitiko su favorite Carla Esparza. Tą kartą Rose teko pripažinti varžovės pranašumą – kovą ji pralaimėjo trečiame raunde, kai C. Esparza atliko smaugimo veiksmą iš nugaros. R. Namajunas puikiai prisimena šį pralaimėjimą ir teigia, kad tai buvo viena didžiausių išmoktų pamokų oktagone.
„Po kiekvieno pralaimėjimo aš išmokstu naują pamoką. Tuomet, kai nieko naujo nebeišmoksiu iš pralaimėjimo, turėsiu baigti karjerą arba galvoti, kaip išmokti.
Būtent pralaimėjimas C. Esparzai išmokė naujų dalykų, susijusių su dvasingumu. Tiesiog supratau daug dalykų apie save. Supratau, kad kitiems žmonėms buvau labai kritiška. Mačiau daug blogų dalykų kitų žmonių elgesyje, bet negalvojau, ką pati darau blogai ar kur turiu pasitempti. Tai buvo pagrindinė pamoka.
Taip pat išmokau tvarkytis su UFC medija, būti dėmesio centre – išmokau išnaudoti tai tinkamiems tikslams. Iki šiol mokausi iš to pralaimėjimo – pasaulyje matau daug neteisybės, bet visuomet stengiuosi prisiminti, kad visų pirma pati turiu elgtis tinkamai, nes tik tada galėsiu padaryti įtaką kitų žmonių elgesiui“, – apie svarbiausias ringo pamokas pasakojo R. Namajunas.
Po šios kovos R. Namajunas prireikė dar 5 kovų narve, kad gautų dar vieną progą kovoti dėl čempionės titulo. Jos kelyje tąkart buvo kovotoja iš Lenkijos Joanna Jedrzejczyk.
Lenkė iki kovos buvo itin arši, svaidėsi įžeidinėjimais ir kitaip bandė psichologiškai spausti R. Namajunas. Tačiau jau pirmoje kovoje lietuvių kilmės kovotoja įrodė, kodėl buvo verta tapti naująja čempione: dar pirmame raunde palaužė priešininkę jos pačios stipriausiu ginklu – smūgiais stovint.
Antras šių kovotojų susitikimas praėjo lygiai taip pat – R. Namajunas ramiai kontroliavo visą kovos eigą ir lengvai apgynė pelnytai iškovotą titulą.
Šios dvi kovos, kurios iš esmės suteikė R. Namajunas UFC superžvaigždės statusą, dar ilgą laiką buvo aptarinėjamos žiniasklaidos. Rose buvo klausinėjama, kaip ji jautėsi dėl J. Jedrzejczyk įžeidinėjimų, bet dabar, praėjus daug laiko, R. Namajunas tai prisimena kaip naudingą patirtį ir jaučia, kad geriau supranta tokį buvusios čempionės iš Lenkijos elgesį.
„Po kovos ji pati su manimi apie tai nekalbėjo, tačiau yra pasakiusi daug įvairių dalykų ir iš jų man atrodo, kad ji jaučia man pagarbą. Tikiu, kad visa ta patirtis ją pavertė geresniu žmogumi.
Kai kovojome, jos asmeniniame gyvenime buvo daug dalykų, gal ir dėl to ji nebuvo pati maloniausia man. Žinoma, mes kovojame ir neturime būti malonios viena kitai. Manau, šiuo metu tarp mūsų yra abipusė pagarba ir galbūt vieną dieną galėsime nueiti kartu išgerti kavos.
Nepaisant to, kaip ji elgėsi, tapusi čempione supratau, kokia tai didelė atsakomybė, kaip lengva prarasti save visame čempioniškame šurmulyje“, – pasakojo sportininkė.
Po dviejų J. Jedrzejczyk dramos dalių Rose laukė skaudus pralaimėjimas fiziškai ypač galingai Jessicai Andrade – brazilė J. Namajunas nokautavo antrame raunde metimo veiksmu į žemę.
Tiesa, antra jų kova susiklostė ne J. Andrade naudai – R. Namajunas sugebėjo atkeršyti varžovei už skaudų pralaimėjimą, ją įveikdama taškais.
„Manau, tokia gera kovotoja esu dėl to, kad moku taisyti klaidas ir prisitaikyti prie pokyčių. Šios savybės labai padeda revanšinėse kovose, nes kuo daugiau sužinau apie savo varžovę, tuo lengviau pasiruošti kovai“, – interviu LRT.lt metu teigė R. Namajūnas.
Vis dėlto antras susitikimas su J. Andrade nebuvo lengvas.
Pirmuose dviejuose raunduose R. Namajunas demonstravo gebėjimą mokytis iš klaidų ir pritaikyti savo kovos planą – puikiai išlaikė distanciją nuo žemesnės varžovės, išnaudojo savo greitį ir techninį tikslumą. Tačiau trečiame raunde aukštesnes apsukas įjungusi varžovė itin stipriai sužeidė R. Namajunas – nuo stiprių smūgių lūžo nosis, vieną akį „papuošė“ itin didelė mėlynė. R. Namajunas ypač gerai prisimena tą lemtingą smūgį į nosį.
„Be jokių abejonių, ta mergina smūgiuoja labai stipriai – mano nosis subyrėjo keturiose vietose. Prieš trečią raundą truputėlį nerimavau. Tas smūgis buvo klaida, dėl kurios mes nerimavome visą pasiruošimo laikotarpį. Manėme, kad aš kontroliuosiu visą kovos eigą, tada pradėsiu nekantrauti ir suklysiu.
Ir šią pamoką išmokau, tai buvo sunki situacija, bet labai reikalinga. Kovinė dvasia man neleido pasiduoti, žinau, kad dauguma žmonių tokioje situacijoje subyrėtų. Jausti, kad galiu būti tokioje situacijoje ir ne tik likti kovoje, bet ir stengtis laimėti, man reiškia labai daug“, – teigė kovotoja.
Dabar nosis, R. Namajunas teigimu, jau visiškai sugijusi: „Nosis sveika. Aišku, vis dar esu labai atsargi, dar nedalyvauju intensyviuose sparinguose kasdien, bet esu pasiruošusi kovoti.“
Vienintelis ir pats svarbiausias tikslas
R. Namajunas neslepia šiuo metu galvojanti apie vienintelį tikslą – tapti čempione. Kelyje link to lauks itin pajėgi ir pavojinga varžovė iš Kinijos Weili Zhang: „Tapti čempione – vienintelis mano tikslas. Laukiame, kol UFC patvirtins šią kovą ir leis jai vykti.“
Rose kovoja ne dėl šlovės, jai žymiai svarbiau siekti pokyčių aplink ir sugebėti išnaudoti čempionės vardą aukštesniems tikslams.
„Manau, būti geriausiai man nėra svarbiausias dalykas. Svarbiausia yra įtaka, kurią turiu būdama čempionė. Aš kovoju dėl laisvės – tai yra tai, dėl ko mano mama atvyko į JAV, tai mano pagrindinis tikslas, kad visi galėtų turėti absoliučią laisvę.
Jei vėl tapčiau čempione, tai padėtų geriau suvokti, ką noriu daryti su savo gyvenimu, kaip noriu paversti pasaulį geresne vieta – pradedant nuo artimiausios aplinkos, bendruomenės, kurioje gyvenu. Būtent tai man suteikia pusiausvyrą gyvenime – savo kovinius gebėjimus naudoju tam, kad turėčiau šansą daryti daugiau.“
Nors šis sportas stereotipiškai suprantamas kaip vyriškas, R. Namajūnas teigia, kad moterys yra lygiai tiek pat svarbios ir gabios. Ji pati, būdama aukščiausio lygio kovotoja, atsakingai mąsto apie žinutę ir pavyzdį, kurį rodo merginoms.
„Aš jaučiu didelę garbę galėdama kalbėti mažų mergaičių ir moterų vardu. Jei būčiau turėjusi panašų pavyzdį, kai buvau maža, būtų buvę nuostabu.
Aš skatinu mažas mergaites mokytis kovos menų, nes manau, kad tai labai naudinga. Merginoms reikia mokėti apsiginti ir įgauti pasitikėjimo savimi. Manau, kovos menai padeda išmokti maksimaliai išnaudoti savo potencialą. Tai suprasti merginoms yra labai svarbu“, – mintimis dalijosi pašnekovė.
Į visas galimas ateities kovas R. Namajunas žiūri ramiai – kas bus, tas bus, bet ji visada pasiruošusi savo darbą padaryti iki galo.
„Aš manau, kad kovoti yra mano likimas. Dievas man davė šį gyvenimą kovoti ir laimėti. Man tereikia tinkamai ruoštis, nusiteikti. Sunkiomis akimirkomis svarbiausia prisiminti, kodėl čia esu. Tuomet viskas bus gerai“, – interviu užbaigė R. Namajunas.
