Sportas

2020.10.31 11:52

Po dvejų metų pertraukos ir gimdymo maratoną įveikusi olimpietė Žūsinaitė: negalėjau savęs priversti kentėti

Paulius Cubera, LRT.lt2020.10.31 11:52

Rio olimpinių žaidynių dalyvė, dviejų stadioninių bėgimo rungčių čempione 2020 metais tapusi Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė praėjusį savaitgalį Berlyne nubėgo pirmą savo maratoną po beveik dvejų metų pertraukos. Tai ir pirmas sportininkės maratonas tapus mama. Portalui LRT.lt atletė papasakojo apie taip ilgai lauktą startą.

Vokietijos mieste Oranienburge spalio 25-ąją V. Žūsinaitė-Nekriošienė dalyvavo nedidelėse maratono varžybose, kuriose iš viso, kaip skelbia oficialūs rezultatai, finišavo tik 18 dalyvių – po 9 pusės maratono ir maratono distancijose.

Vienintelė tarp moterų finišą pasiekusi Vaida 40,125 km įveikė per 2 val. 38:31 min. Nors šis rezultatas toli gražu neprilygsta sportininkės karjeros rekordui (2:32.50), ji sako, kad tai bus geras atskaitos taškas tolesniems startams jau 2021 metais.

„Sezonas buvo keistas, užsitęsęs, planavau bėgti jau gegužę, bet viskas buvo užsidarę, nusitempė į spalio pabaigą. Treniruotėse jaučiausi gerai, tik likus kelioms savaitėms atsirado psichologinis nuovargis nuo treniruočių.

Išbėgusi (maratone – LRT.lt) negalėjau savęs priversti kentėti, nenorėjau kentėti, bėgau patogiu tempu, padariau gerą treniruotę. Finišavus buvo truputį pikta ant savęs, nes galėjau geriau, bet paskui pamaniau, kad tai pirmas maratonas po dvejų metų ir gerai, kad neperspaudžiau. Dabar bus geras atskaitos taškas ir galėsiu toliau ruoštis. Tikiuosi, kitas sezonas bus labiau nuspėjamas, bus galima susikoncentruoti į konkretų maratoną ir jam ruoštis“, – LRT.lt sakė V. Žūsinaitė-Nekriošienė.

Pastarąjį kartą maratono trasoje atletė buvo bėgusi dar 2018 metų lapkritį. Šią vasarą po karantino sugrįžus sportui bėgikė tapo 5 000 ir 10 000 m distancijų Lietuvos čempione stadione, o rugsėjo 13-ąją Vilniaus maratone įveikė pusės maratono distanciją.

Nuo 2018-ųjų atletės gyvenime pasikeitė nemažai. Su olimpiečiu Ričardu Nekriošiumi šeimą sukūrusi atletė prieš metus pagimdė dukrą, todėl buvo nusprendusi praleisti Tokijo olimpines žaidynes. Dėl karantino jas perkėlus į 2021-uosius Vaidai atsirado galimybė įšokti į olimpinį traukinį, tačiau šie planai atidedami iki pavasario.

„Bėgant maratoną būna įvairiausių minčių – nuo „kam aš čia bėgu“ iki „kiek nebedaug liko“, savęs toks motyvavimas. Šį kartą bėgdama daugiausia galvojau, kad nenoriu kentėti ir persikentėti. Po finišo pažiūrėjusi kilometro laikus mačiau, kad vidutinį tempą laikiau maždaug ties 3:42 min., o jei supypsėdavo koks kilometras greičiau nei per 3:40, kitas būdavo lėtesnis. Paanalizavus laikus jaučiasi tyčinis savęs stabdymas.

Stebuklų negalėjo būti, bet kokioms 3:36 min. buvau pasirengusi, žiūrint į pusės maratono, 10 km varžybų rezultatus. Buvo galima keliomis minutėmis greičiau nubėgti, bet šiuo metu tikrai ne normatyvui“, – apie savo startą Vokietijoje pasakojo lengvaatletė.

Pirmas maratonas po gimdymo pagaliau įveiktas!!! 😌 Pandemija sujaukė visus planus, buvo atšaukta daug maratonų ir...

Posted by Vaida Žūsinaitė on 2020 m. spalio 25 d., sekmadienis

Jos teigimu, bėgti buvo sunku ne fiziškai, o psichologiškai. Trūko ne tik nuoseklaus pasirengimo, bet ir nusiteikimo rimtai varžytis – bėgant po tokios ilgos pertraukos šios varžybos buvo lyg šventė.

„Bėgimas nedidelis, bėgo tik 30 sportininkų, vieni man bėgo per greitai, kiti – per lėtai, visą distanciją nubėgau viena. Buvo labiau ne varžybos, o šventė, kad pagaliau galiu nubėgti maratoną po visų karantinų.

Maratonas ir pusė labai skiriasi. Bėgant pusę psichologija turi įtakos, bet kentėjimas visai kitas. Maratonui reikia kito nusiteikimo, daug kas turi sutapti: tavo diena, oras geras, trasa gera ir geras nusiteikimas. Visas neapibrėžtumas darė tikrai daug įtakos“, – teigė sportininkė.

Dabar V. Žūsinaitė-Nekriošienė ilsėsis, o paskui po truputį grįš į treniruotes ir rengsis kitų metų pavasariui bei svajonei dar kartą startuoti olimpinėse žaidynėse.

Pasiekti tai lengva nebus. Olimpinis Tokijo normatyvas moterims yra 2 val. 29:30 min. Tokį ar geresnį rezultatą Lietuvos maratono istorijoje yra pasiekusios tik 4 moterys: Živilė Balčiūnaitė (2:25:15, 2005 m.), Diana Lobačevskė (2:28:03, 2010 m.), Stefanija Statkuvienė (2:28:43, 1995 m.) ir Rasa Drazdauskaitė (2:29:29, 2012 m.).

Šiuo metu į moterų maratono distanciją Tokijo žaidynėse jau yra atsirinkusios 69 normatyvą pasiekusios pasaulio bėgikės (atmetus 3 sportininkų vienai valstybei kvotą). Numatyta, kad iš viso maratono rungtyje dalyvaus 80 moterų, tad greičiausiai pagal reitingą kelialapiai dalijami nebus. Tiesa, pasiekus normatyvą garantuojama vieta žaidynėse, net jei normatyvą įvykdytų daugiau nei 100 sportininkių. Galioja tik 3 vienos šalies atstovių limitas.