Sportas

2020.10.27 16:54

Pokyčiai badmintono federacijoje: prezidentu tapo verslininkas, prie valdymo prisidės ir geriausias Lietuvos žaidėjas

Brigita Virbalytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.10.27 16:54

Paskutinį kartą badmintonininką olimpinėse žaidynėse Lietuva turėjo 2012-aisiais. Po karjeras baigusių Akvilės Stapušaitytės ir Kęstučio Navicko šalyje neatsirado talentų, kurie realiai pretenduotų iškovoti teisę dalyvauti aukščiausio lygio varžybose. Šią padėtį užsimojo keisti tarptautinės patirties Danijoje įgijęs Kęstutis Navickas.

Geriausias visų laikų Lietuvos badmintonininkas Kęstutis Navickas atvertė naują puslapį karjeroje. 36-erių Pekino olimpinių žaidynių dalyvis, Europos žaidynių prizininkas prieš kurį laiką atsisveikino su Europos badmintono federacijos aukšto meistriškumo treniruočių centru ir trenerio darbu Danijoje bei grįžo į gimtinę.

Geriausias Lietuvos badmintonininkas Kęstutis Navickas badmintono federacijoje užims svarbias pareigas

Trejus metus svečioje šalyje dirbęs tituluotas sportininkas buvo gavęs pasiūlymą ir toliau ugdyti sportininkus, tačiau jam norėjosi savo patirtį perduoti būtent nuosmukį išgyvenančiam Lietuvos badmintonui. Savo vardo akademijas Vilniuje ir Kaune turintis Kęstutis Navickas surėmė pečius su verslininku Aurimu Kamantausku, kuris išrinktas naujuoju Lietuvos badmintono federacijos prezidentu, Kęstutis Navickas - trenerių tarybos pirmininku.

„Prieš priimant šį sprendimą, ar eiti, ar ne, buvo svarbu, pirmiausia, išsigryninti šalies badmintono problematiką. Esminė problema, kad neturime čempionų, o čempionais tampa vaikai. Vaikų, žaidžiančių badmintoną Lietuvoje, tiesiog per mažai. Su vizija ir misija išugdyti naują talentą Los Andželo olimpinėms žaidynėms ir priėmiau šį iššūkį. Turiu viziją, komandą, su kuria šį tikslą ir įgyvendinsime“, – sakė naujuoju prezidentu išrinktas A. Kamantauskas.

Naujoji Lietuvos badmintono vadovybė per pirmąją kadenciją sieks bent penkiskart padidinti badmintoną žaidžiančių vaikų skaičių, ieškoti naujų trenerių ir ugdyti jų kompetenciją bei gerinti šios sporto šakos infrastruktūrą.

„Mano svajonė, kad sukurtume ne vieną gerą žaidėją, kad į tarptautinį badmintoną grįžtume su žaidėjų kartomis. Tai reiškia, kad ne vieną badmintonininką išugdytume, o įsiveržtume daug ilgesniam laikui į tarptautinį badmintoną. Ypatingai džiaugiuosi, kad su Aurimu suvienijome jėgas, esu daugiau nei užtikrintas šio asmens tinkamumu prezidento pareigoms. Tiek Lietuvos badmintono bendruomenė turi daug lūkesčių, tiek ir aš, tiek ir Aurimas. Visi kartu kelsime badmintono lygį“, – savo kolegai antrino ir K. Navickas.

Kęstutis Navickas kaip komandos vadovas ir treneris su Lietuvos jaunimo iki 19 metų rinktine sekmadienį išvyko į Europos čempionatą Suomijoje.

– Kęstuti, atsisakėte pasiūlymo toliau dirbti Danijoje, kokią viziją turėjote prieš grįžtant į Lietuvą? Nebijojote, kad kažkas gali nepavykti?

– Baimės šiaip niekada nejaučiu, turiu tik kartais nuogąstavimų. Tai baimės nejaučiau. Grįžau iš Danijos, pasisėmęs trejų metų patirties, Lietuvoje visus tuos trejus metus veikė ir mano vardo akademija Kaune ir Vilniuje. Pasitaikė galimybė įsitraukti ir į federacijos darbą, tad nusprendžiau tą galimybe pasinaudoti, kad dar daugiau patirties perduočiau Lietuvos badmintonui. Džiaugiuosi, kad ši galimybė pasitaikė.

– Dar prieš baigiant profesionalo karjerą turbūt matėte, kad tam tikri dalykai šalies badmintone daromi neteisingai. Ką labiausia norisi pakeisti ir kur matote didžiausias spragas?

– Apie praeitį su komanda jau nebekalbame, vertiname tik, kas buvo padaryta gerai. Tačiau matome, kad daug galimybių yra. Mūsų vizija yra didinti badmintono žinomumą, didinti trenerių skaičių ir kompetenciją ir tikime, kad tai padės Lietuvos badmintonui 2028 m. vėl turėti olimpietį.

– 2028 m. kaip profesionaliam sportininkui atrodo pakankamai ilgas laikotarpis?

– Iš sportininko pusės tai yra labai toli, iš trenerio ir vadybininko pusės – matau, kad turime su komanda labai daug nuveikti ir tai atrodo labai mažas laikotarpis. Jau pradėjome pirmus darbus ir dar daug ką reikia nuveikti. Matau talentus, matau ir šitoje salėje geriausius savo amžiaus grupės Baltijos šalių sportininkus. Tai motyvuoja. Tačiau turime koncentruotai ir organizuotai dirbti, kad patektume į olimpines žaidynes 2028 m.

– Buvote išrinktas trenerių tarybos pirmininku. Kokią viziją turime dėl badmintono trenerių Lietuvoje?

– Esu labai dėkingas badmintono bendruomenei už pasitikėjimą. Priimu tai kaip didelę atsakomybę. Visas tas žinias kaip žaidėjas ir kaip treneris stengsiuosi perteikti. Pirmas žingsnis yra didinti trenerių skaičių ir kompetenciją, glaudžiai bendradarbiaujant su regionais, nes, kaip ir daugelis tyrimų rodo, iš regionų yra daug olimpinių čempionų. Tais tyrimais pasitikėdami ir judėsime.

– Kokie miestai užima lyderių pozicijas Lietuvos badmintone?

– Be Vilniaus ir Kauno labai stipriai dirba ir Klaipėda, Panevėžyje taip pat badmintonas plečiasi, Tauragėje ši sporto šaka turi labai gilias tradicijas, Šakiai prisijungia. Tai tų regionų vis daugiau prisijungia, o mano tikslas visiems bendradarbiauti ir kartu tobulėti.

– Kokia didžiausia Jūsų svajonė, kalbant apie Lietuvos badmintoną?

– Mano svajonė, kad sukurtume ne vieną gerą žaidėją, kad į tarptautinį badmintoną grįžtume su žaidėjų kartomis. Tai reiškia, kad ne vieną badmintonininką išugdytume, o įsiveržtume daug ilgesniam laikui į tarptautinį badmintoną. Ypatingai džiaugiuosi, kad su Aurimu suvienijome jėgas, esu daugiau nei užtikrintas šio asmens tinkamumu prezidento pareigoms. Tiek Lietuvos badmintono bendruomenė turi daug lūkesčių, tiek ir aš, tiek ir Aurimas. Visi kartu kelsime badmintono lygį.

Savo mintimis pasidalino ir A. Kamantauskas.

– Sveikiname Jus tapus Lietuvos badmintono federacijos prezidentu. Papasakokite, kaip atsidūrėte badmintono pasaulyje?

– Badmintone atsiradau per renginių organizavimo prizmę. Tuo ir užsiimu. Keliai mane suvedė su geriausiu visų laikų Lietuvos badmintonininku Kęstučiu Navicku. Atsitiktinai jis pakvietė mane į savo vardo akademijos atidarymą ir tada pirmą kartą atsistojau į kortus. Ketveri metai sportuoju. Vėliau atsirado galimybė imtis pokyčių šalies badmintone, pakelti šią sporto šaką į kitą lygį, nes Kęstutis pasiūlė kandidatuoti į Lietuvos badmintono federacijos prezidento postą. Prieš priimdamas šį sprendimą, ar eiti, ar ne, buvo svarbu, pirmiausia, išsigryninti šalies badmintono problematiką.

Esminė problema, kad neturime čempionų, o čempionais tampa vaikai. Vaikų, žaidžiančių badmintoną Lietuvoje, tiesiog per mažai. Su vizija ir misija išugdyti naują talentą Los Andželo olimpinėms žaidynėms ir priėmiau šį iššūkį. Turiu visą viziją ir matymą, komandą, su kuria šį tikslą ir įgyvendinsime.

– Lietuvos sporto federacijų sistema yra nusistovėjusi per daugelį metų ir nauji žmonės sunkiai įleidžiami. Kai pradėjote galvoti apie prezidento poziciją, nepasigailėjote?

– Viduryje kelio niekada nesustoju, einu iki pabaigos. Manau, ta patirtis, įgyta versle ir jį valdant bei renginių organizatoriaus įgūdžiai kaip kūrėjo, padės modernios vadybos modelius pritaikyti sporte.

– Pats minėjote, kad per mažai vaikų, žaidžiančių badmintoną. Kokia jūsų vizija?

– Lietuviai mėgsta lygintis su latviais, estais. Tačiau esu šalininkas to, kad turime lygiuotis į geriausiuosius. Nejučia aplenksime latvius ir estus. Aukščiausi pasiekimai tarp Europos šalių yra Danijoje ir Prancūzijoje. Danijoje badmintoną žaidžia 35 tūkst. vaikų iki 18 metų, Prancūzijoje – 70 tūkst. Išvedus santykį tarp gyventojų skaičiaus, mums Lietuvoje reikėtų 17 tūkst. vaikų, kad būtume aukščiausiame lygmenyje ir turėtume ne vieną olimpietį. Pirmajai kadencijai išsikėlėme žemiškus tikslus – padidinti sportuojančių vaikų skaičių bent penkiskart.

Kitaip tariant, turime 40 badmintono klubų Lietuvoje, jeigu pritrauksime po 11 vaikų kasmet į kiekvieną jų, šį tikslą lengvai pasieksime, o, jeigu dirbsime iš peties, viršysime nusibrėžtą planą. Aišku, tam reikia infrastruktūros, todėl kviečiu visas savivaldybes ir mokyklas dirbti kartu, jeigu norime turėti badmintonininkų olimpinėse žaidynėse. Badmintoną galima sportuoti krepšinio aikštelėje – pritaikyti aikštelę badmintonui labai paprasta ir nebrangu. Tinklas kainuoja 25 eurus, o linijas nubrėžti – 100 eurų.

Praktiškai kiekvienos mokyklos salė gali tarnauti ne tik krepšiniui, bet ir badmintonui. Tokiu keliu eidami, plėsdami infrastruktūrą, galime daug pasiekti. Taip pat norime pritraukti trenerius, karjerą baigusius sportininkus skatinti tapti treneriais. Tai šie trys aspektai – naujų talentų paieška, infrastruktūros gerinimas ir naujų trenerių pritraukimas ir kompetencijos kėlimas – leistų išugdyti naują olimpiečių kartą.

– Kokia bus jūsų komanda? Kokių pokyčių ketinate imtis pačioje badmintono federacijoje?

– Kad užtikrintume sklandų perėjimą, pasikviečiau buvusį federacijos prezidentą ir generalinį sekretorių likti komandoje ir užtikrinti sklandų darbų tęstinumą, o visos naujovės bus diegiamos, pasitelkiant skirtingų kompetencijų specialistus. Komanda išties labai plati. Jeigu federacijoje buvo 3 žmonės, tai bent jau dabar komandoje 16 asmenų. Ateityje, manau, užaugsime iki dar didesnės komandos.

– Kiek jūsų sprendimą kandidatuoti nulėmė, kad buvote pakviestas būtent K. Navicko, kuris dirbo ir įgijo daug patirties Danijoje?

– Su Danija taip pat turiu glaudų ryšį nuo 1997 m. Labai dažnai ten vykstu tiek asmeniniais, tiek verslo tikslais. Nuo šiol ir badmintono tikslais – dalyvauju veteranų čempionate ir lydžiu sūnų, kuris yra kandidatas į Lietuvos rinktinę ir jau dalyvavo dviejuose tarptautiniuose turnyruose Danijoje. Danų mokykla ir filosofija, kaip vystyti sportą ir bendruomenes skatinti sportuoti, mane labai įkvepia. Geriausius sėkmės modelius ir pavyzdžius ketinu atvežti į Lietuvą ir įdiegti.