Sportas

2020.10.26 20:00

Švilpuką ant vinies pakabinęs geriausias Lietuvos arbitras: apie depresines nuotaikas sukėlusį mačą ir neišsipildžiusią svajonę

Vaidotas Kazlauskas, LRT.lt2020.10.26 20:00

Praėjusią savaitę Lietuvos futbolo padangę apskriejo gana netikėta žinia – apie savo karjeros pabaigą paskelbė geriausiu šalies futbolo teisėju neretai įvardijamas 42-ejų Gediminas Mažeika.

Jo kraityje – daugiau nei 260 teisėjautų rungtynių įvairiuose turnyruose, tarp kurių – UEFA čempionų lyga (3 mačai) bei UEFA Europos lyga (30 mačų).

Įdomu tai, kad prieš karjeros pabaigą G. Mažeika savo jėgas dar išbandė ir Saudo Arabijoje, ten jis teisėjavo šešerioms lygos rungtynėms.

Visgi pats buvęs teisėjas LRT.lt pasakojo, kad sprendimas dėti tašką šioje savo karjeros dalyje brendo jau kurį laiką, tad jis savaime sunkus nebuvo.

„Aišku, nebūna, kad tik bam ir viskas pasibaigia, jaučiau, kad jau ir metai, ir noras, viskas po truputį kaupėsi. Teisingiau, gal net ne noras, o nenoras, motyvacijos trūkumas po truputį dėjosi ir nusprendžiau, kad turbūt sąžininga būtų tiek prieš komandas, tiek prieš kitus kolegas, kad pasitraukčiau, kai jau nesu motyvuotas, alkanas ir tai pavirsta tam tikru darbu.

Visą gyvenimą man tai buvo kaip hobis, o pastaruoju metu tai pasidarė kaip darbas, į kurį ne visą laiką norisi eiti“, – LRT.lt atviravo pašnekovas.

Tiesa, čia pat jis pridėjo ir mintį, kad prie jo sprendimo prisidėjo ir UEFA pranešimas.

„Aišku, kaip buvau minėjęs, prisidėjo ir tas, kad iš pirmos UEFA teisėjų grupės mane perkėlė į žemesnę, antrą, o tai reiškia, kad rungtynių lygis jau nebebūtų toks aukštas, tai turbūt buvo paskutinė ta dedamoji dalis, kuri ir leido tai nuspręsti lengviau“, – sakė buvęs arbitras.

Tiesa, verta paminėti, kad paskutinėse jo teisėjautose rungtynėse Europos turnyruose dalyvavo ir ne vienas gerai žinomas žaidėjas. Tai buvo UEFA Europos lygos grupių etapo susitikimas Nyderlanduose tarp Alkmaro „AZ“ ir „Manchester United“ klubų praėjusių metų spalį.

Būtent dažnos kelionės ir apribotos galimybės leisti laiką su šeima (žmona ir trimis atžalomis) taip pat buvo vienas iš faktorių, kurie paskatino G. Mažeiką dėti tašką teisėjavimui.

Jis pats tikina, kad šeimos palaikymą jautė absoliučiai visada, išimtis nebuvo ir momentas, paskelbus karjeros pabaigą.

„Mano šeima visą mano karjerą mano sprendimus palaikė šimtu procentų, manau, kad jei nori būti tikras profesionalas, tai be šeimos palaikymo tai yra neįmanoma. Turėjau fantastišką palaikymą, kai siekiau karjeros, taip pat ir dabar. Tikrai nebuvo kokių nors priekaištų, jie pasitiki mano sprendimais ir buvo tik palaikymas.

Ir dar svarbiau tas jausmas, kad pagaliau turėsime ir savaitgalių laisvesnių, nes dirbant tai dažnai tekdavo vykti į rungtynes“, – atvirai pasakojo G. Mažeika.

Ar likus be teisėjavimo G. Mažeikos dienotvarkėje neatsiras tuštumos? Pats pašnekovas tikina, jog bent jau dabar toks dalykas tikrai negresia.

„Dabar kol kas jaučiu, kad turiu daugiau laiko, galiu skirti jo trims savo vaikams. Vienas iš tų faktorių ir buvo tai, kad norėjau daugiau laiko skirti šeimai, tai pašnekėjau su vyresniais kolegomis, kurie jau baigė karjerą, o vienas iš jų, mano vienas iš mokytojų Gercas Žakas taip pat prisipažino, kad jautė, kad buvo akimirkų, kai vaikams dėmesio skirdavo per mažai. Dabar galėsiu skirti šeimai daugiau dėmesio“, – džiaugėsi G. Mažeika.

Paklaustas apie tai, kas iš arbitro karjeros atmintyje įsirėžė geriausiai, jis rado tiek neigiamų, tiek ir teigiamų prisiminimų.

„Aišku, visada iškyla tos tokios sunkesnės rungtynės. Iš sunkesnių momentų atsimenu savo vos ne depresinę nuotaiką po rungtynių Krasnodare, tai būtų iš prastesnių atsiminimų“, – sakė jis.

„Depresinę nuotaiką“ teisėjui sukėlusios rungtynės vyko 2017-ųjų vasarą Rusijoje, tada Europos lygos atrankos rungtynėse Krasnodare susitiko vietos komanda ir Belgrado „Crvena Zvezda“.

Antrajame rungtynių kėlinyje nuo šeimininkų komandos futbolininko Mihailo Rističiaus smūgio kamuolys pataikė į skersinį ir nusileido tolokai už vartų linijos, tačiau lietuvių teisėjų brigada, vadovaujama būtent G. Mažeikos, įvarčio neįskaitė.

Rusai tas rungtynes namuose laimėjo 3:2, tačiau išvykoje pralaimėjo 1:2 ir į tolimesnį etapą nepateko.

Rungtynių santrauka, neįskaitytas įvartis – nuo 3:20 min.

Visgi jo karjeroje netrūko ir gerų momentų. Įdomu tai, kad, paklaustas apie tokius, pašnekovas išskyrė ne UEFA čempionų lygoje teisėjautus mačus, bet porą Europos jaunimo čempionatų.

Pirmas iš jų – U17 Europos čempionatas 2008-aisiais Turkijoje. Tai buvo pirmi metai, kai teisėjas buvo gavęs tarptautinę kategoriją, o tai sukėlė ir neeilines emocijas.

„Iš geresnių atsiminimų tai tikrai buvo kvietimas pirmais mano tarptautinės kategorijos metais, kai buvau pakviestas į finalinį U17 Europos čempionato turnyrą.

Atsimenu, tuo metu buvau dar ganėtinai jaunas ir kambaryje šokinėjau iš džiaugsmo“, – tuo metu jaustomis emocijomis dalijosi G. Mažeika, tada teisėjavęs iš viso trijuose susitikimuose.

Kitas jo išskirtas turnyras – 2017-ųjų Europos U21 čempionatas Lenkijoje, kur, kaip pripažino pats teisėjas, jo brigada nesitikėjo kvietimo teisėjauti pusfinalio rungtynėse, bet jį gavo ir vadovavo rungtynėms tarp jaunųjų Anglijos ir Vokietijos talentų.

„Mes [prieš teisėjų skyrimą lemiamoms kovoms] didelių lūkesčių neturėjome, kadangi pirmos rungtynės susiklostė ne per geriausiai, bet kai gavome vieną iš pusfinalių, tai buvau toks netekęs žado, daugelis kolegų juokais net sakė „pasižiūrėk, kaip tu atrodai“.

Tai buvo tokia natūrali reakcija – džiaugsmas, atrodė, buvo neįmanoma tuo patikėti. Tokie momentai išlieka ilgam“, – pasakojo G. Mažeika.

Rungtynių tarp Vokietijos ir Anglijos jaunimo rinktinių santrauka.

Neretai futbolui nusipelnę žmonės su sportu atsisveikina šventinėmis rungtynėmis, ne toks svarbus jų rezultatas, svarbiau – pati emocija.

Paklaustas, ar baigdamas savo karjerą norėtų tokių rungtynių, G. Mažeika atviravo, jog nėra didelis tokių šventinių renginių mėgėjas.

„Pats esu dalyvavęs keliuose tokiuose atsisveikinimo renginiuose, man tas labai nepatinka, nes būna daug tokio ne visai nuoširdaus bendravimo, man atrodo. Tai šito aš vengiu ir tikrai nenorėčiau“, – svarstė G. Mažeika.

Visgi, jei būtų galima fantazuoti – kokios komandos rungtynėmis G. Mažeika norėtų užbaigti savo, kaip teisėjo, karjerą? Jis išskiria tik vieną klubą, kurį palaiko kone pusę savo gyvenimo.

„Net ir UEFA visi žinojo, kad daugiau nei 20 metų aš palaikau Londono „Chelsea“, tai jeigu fantazuotume, tai gal kažkas būtų iš jų pusės.

Bet aš buvau jiems (UEFA – LRT.lt) pasakęs, kad teisėjauti „Chelsea“ tiesiog negalėčiau, tad tai yra niekada neišsipildžiusi svajonė.

Kažkada net turėjau paskyrimą jiems teisėjauti, bet kadangi daugelis žino, kad tai yra mano komanda, tai atsisakiau to paskyrimo. Daugelis gal manęs dėl to nesuprato, bet teisėjui sąžiningumas yra vienas iš svarbiausių dalykų“, – baigė jis.