Sportas

2020.10.25 12:07

Kairio dešinioji ranka Žibėnas: apie „Ryto“ legionierių ego, žaidimo principus ir emocinę mačo su „Žalgiriu“ svarbą

LRT RADIJO laida „Čempionų pietūs“, Paulius Cubera, Rytis Kazlauskas2020.10.25 12:07

Po dvejų metų darbo Indonezijoje į Lietuvą grįžęs ir Donaldo Kairio asistentu Vilniaus „Ryto“ klube tapęs Giedrius Žibėnas svečiavosi LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“, kur išsamiai papasakojo apie komandos darbą, legionierių vaidmenį ir motyvaciją, komplektaciją bei rungtynių su „Žalgiriu“ svarbą.

„Su „Žalgiriu“, galima sakyti, daugiau emocijos kaina, o su „Peristeri“ – sezono kaina. Tai rungtynės namuose prie savų sirgalių, tad privalu laimėti. Po truputį jau ruošiamės ir toms rungtynėms“, – apie sekmadienio mačą kalbėjo G. Žibėnas.

D. Kairio asistentas atskleidė, kaip su juo susipažino, pravėrė komandos treniruočių užkulisius ir daug papasakojo apie „Ryto“ naujokų charakterį bei motyavaciją žaisti Vilniuje.

„Jo sutartis įsigaliojo tik nuo spalio pirmos, bet jis atvyko rugsėjo pirmoje pusėje, kad paruoštų savo kūną, susipažintų su komandos draugais, trenerių štabu. Jis yra alkanas lyg 19-metis, ištroškęs gerų rungtynių, tokių, kaip šį savaitgalį, kaip Čempionų lygoje. Jis yra mūsų lyderis ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų“, – apie A. Goudelocką sakė G. Žibėnas.

– Į Lietuvą dirbti grįžote iš egzotiškos krepšinio prasme šalies – Indonezijos. Kaip nutiko, kad nusprendėte priimti „Ryto“ pasiūlymą?

– Į Lietuvą grįžau po 6 metų, viskas susiklostė natūraliai, nes Indonezijoje, kaip ir visame pasaulyje, buvo nutrauktas krepšinio čempionatas, buvo labai sunku grįžti į Lietuvą, prireikė dviejų su puse mėnesio. Tuo metu darbo neturėjau, Donaldas gavo darbą, mes jau buvome kartu dirbę tiek Lenkijoje, tiek Estijoje, tiek U-20 nacionalinėje rinktinėje. Nebuvo sunku apsispręsti, juolab kad toks lygis, nenorėjau Indonezijoje užsibūti, dirbau jau dvejus metus. Norėjosi aukštesnio lygio, mokytis iš kitų, ypač iš varžovų – puikus šansas ir reikėjo juo naudotis.

– Kaip užsimezgė ryšys su D. Kairiu, kada nusprendėte, kad jums gerai pavyksta dirbti kartu?

– Istorija eina 12 metų atgal, kai pradėjau važinėti į Donaldo tėčio Stepono organizuojamas krepšinio stovyklas Šilutėje, Šventojoje. Aš ten praleisdavau vieną vasarą po kitos. Pradžioje susipažinau su jo tėčiu, jis man davė krepšinio pagrindus, ir neišvengiamai įvyko pažintis su Donaldu. Pradžioje juokavome, kad dirbsime kartu, paskui atsirado variantas Lenkijoje ir ėmėmės. Iš Donaldo tėčio išmokau pagrindus, o iš jo paties sužinojau visas didžiojo krepšinio paslaptis.

– Ar dirbant tokioje šalyje kaip Indonezija ir esant toli nuo Europos nebaisu iškristi iš krepšinio žemėlapio?

– Krepšinio darbas visur yra tas pats. Tarp trenerių irgi dažnai kalbame, kas yra geriau – būti asistentu aukšto lygio komandoje ar vyriausiuoju treneriu žemesnio lygio. Būdamas vyriausiasis treneris žemesnio lygio klube tu vis tiek tobulėji, į tave visos akys žiūri, ypač kai esi užsienietis, į tave sudėtos viltys, todėl atsakomybė didelė, negali sėdėti vietoje, turi tobulėti.

Vienintelis minusas tokiose šalyse – nebuvo iš ko mokytis, daug kas mokėsi iš mūsų. Nebuvo tos gyvos, atviros diskusijos, ko pasiilgau, o čia to pilna kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro.

– Jeigu kalbame apie „Rytą“, turime visiškai naują komandos veidą, daug naujokų ir užsieniečių. Kiek jūs, trenerių štabas, esate patenkinti tuo, ką pavyko suburti?

– Norėjome suburti ambicingą komandą, manau, ji daugmaž tokia ir yra. Norime, kad tiek klubas, tiek treneriai, tiek žaidėjai būtų ambicingi, ir mums kol kas tai pavyksta. Artėja kur kas įdomesnės kovos.

Kalbant apie legionierius, pavyko pasirašyti sutartį su Andrew Goudelocku, kuris yra profesionalų profesionalas, nė vienos sekundės nepamatysi, kad treniruotės metu jis prarastų koncentraciją. Dėl to jis ir žaidęs aukščiausiu lygiu.

Demetrius Jacksonas yra labai motyvuotas, daug metų nežaidęs daug minučių, svarbių rungtynių. Jis labai motyvuotas tiek save, tiek komandą pakelti į kitą lygį, trenerius – irgi. Jis labai motyvuotas ir mums pasisekė su tuo, ką turime.

– D. Jacksonas Europos krepšinyje yra naujokas, kiek jam svarbu šalia savęs turėti tokį patyrusį žaidėją kaip A. Goudelockas? Kiek jis semiasi pamokų?

– Jis labai reikalingas mums kaip įžaidėjas, kaip treneris aikštėje. Jis analizuoja kiekvieną situaciją, klausia Andrew, kitų žaidėjų, kas jiems patogiau, ko mes, treneriai, galime jam suteikti daugiau, ko mes tikimės. Jis kasdien tiesiog siurbia visą informaciją, kurią tik gali pasiekti. Rungtynių metu LKL, su visa pagarba visiems varžovams, kartais atrodo, kad jam per lengva. Tai žaidėjas, kuris nori komandos draugus padaryti geresnius, o jeigu nepavyksta – imsis iniciatyvos pats.

– Kiek buvo rizikinga į komandą kviestis A. Goudelocką, kuris atėjo po traumų ir nelabai sėkmingų sezonų, tiek D. Jacksoną, kuriam 26-eri, bet jis nežaidęs Europoje?

– Labai dvejojome, ką daryti su A. Goudelocku. Matėme, kaip žaidė paskutinį sezoną Venecijoje, viskas vyko tarsi sulėtintame filme. Labai juo abejojome, tačiau paskui pamatėme vasaros įrašus iš jo vadinamųjų „pick-up games“ (treniruočių pobūdžio rungtynės) ir rizikavome. Iki šiol ta rizika pasiteisino su kaupu.

D. Jacksonas jau buvo „Olympiakos“ radare – tai daug ką pasako. Jis žaidė NBA – ten žaidėjų neima už nieką, tai mus irgi pastūmėjo. Ne paskutinėje vietoje yra ir žaidėjų kaina. Yra rizika, kaina ir tu ieškai balanso.

– Matėme, Kauno „Žalgiris“ rizikavo su traumuotu Patricio Garino, su nesėkmingus kelerius metus turėjusiu Joffrey Lauvergne`u, rizikavo ir „Rytas“. Kiek rinką iškreipė koronavirusas ir kiek tai lėmė tokią riziką?

– Iš tikrųjų šiek tiek sunkiau prisikviesti žaidėjus iš JAV, visi popierizmai, testai, nėra taip paprasta atsigabenti žaidėjus. Dabar turime problemų su Maurice`u Ndouru, kuris dar neturi vizos, laukiame, kada jis atvyks.

Rinka tikrai pakitusi, žaidėjai reaguoja, nenori rizikuoti, nenori likti visai be sutarties, todėl kartais priima ir pigesnį pasiūlymą. Čia tokia loterija, kur vienos komandos laimi, kitos pralaimi, bet laimi žiūrovas, kai tokie žaidėjai ateina ir kelia lygį.

– Kalbant apie A. Goudelocką, jis yra buvęs vienas rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų, bet vėl turi įrodyti savo vertę. Kiek iš jo sklinda vidinės motyvacijos?

– Mes tą motyvaciją supratome jam dar neatvykus. Jo sutartis įsigaliojo tik nuo spalio pirmos, bet jis atvyko rugsėjo pirmoje pusėje, kad paruoštų savo kūną, susipažintų su komandos draugais, treneriu štabu. Jis yra alkanas lyg 19-metis, ištroškęs gerų rungtynių, tokių, kaip šį savaitgalį, kaip Čempionų lygoje. Jis yra mūsų lyderis ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų.

Komanda turi turėti sektiną pavyzdį ir jį turi. Jis visada pozityvus, visada paragina komandos draugus, negaili patarimų jaunesniems. Labai lengva su juo bendrauti, jaučiasi, kad matęs skirtingų kultūrų, skirtingų lygių. Tik geri atsiliepimai, labai džiaugiamės, kad jis su mumis.

– Komandos naujokas Chrisas McCullough nedemonstruoja tokio žaidimo, kokio norėtų komanda. Kaip jam sekasi adaptuotis?

– Mes jam duodame laiko, jį raginame, juo tikime, jam to laiko reikia. Žemesnės lygos jį šiek tiek išmušė iš vėžių. Mes dirbame tiek su vaizdo medžiaga, tiek treniruotėse, jis tikrai dirba, nėra piktybinis ar atsikalbinėjantis, nori čia būti ir tai labai svarbu.

Treniruotėse jis daro skirtumą. Savaitę buvome be jo ir treniruotės nebuvo tokios – tas kūnas, ilgos rankos, atletiškumas duoda savo. Tikime, kad jis persilauš ir per mėnesį parodys savo tikrąjį veidą.

– Jam patinka krepšinis atviroje aikštėje, bet reikia išmokti visas pozicinio žaidimo taisykles. Ar aš teisus?

– Būtent. Ten, kur jis žaidęs, niekas tų detalių neapibrėždavo, jam kiekviena diena yra kaip nauja pamoka. Jis kaip mūsų jauniausias studentas, kad ir kaip keistai tai skambėtų.

– Kokį po tarpsezonio pamatėte Martyną Echodą? Net ir vizualiai matyti, kad jis fiziškai sustiprėjęs, pridėjęs raumenyno. Koks yra naujasis M. Echodas?

– Kūno pokyčius visi matome, bet jis visų pirma yra surimtėjęs kaip asmenybė. Jis žino savo tikslus, žino savo vietą komandoje, kad iš jo daug tikimasi, kad jis yra ašinė komandos dalis. Tai turbūt didžiausias skirtumas nuo praėjusio sezono. Aišku, aš negaliu labai lyginti, nes čia nebuvau, bet mes esame patenkinti ir tikri, kad jis gali žymiai geriau.

– Ch. McCullough pavadinote jauniausiu studentu, tačiau turite jaunesnių žaidėjų – Augustą Marčiulionį, Luką Ulecką. Kiek numatyta laiko jiems, kai prasidės rimtesnės kovos?

– Iš jaunų žaidėjų visų pirma tikimės energijos. Mūsų toks propaguojamas stilius: visų pirma intensyvumas gynyboje, energija ir atsidavimas kiekviename aikštės centimetre. Kol kas mums tai pavyksta, aišku, turint +20 žaisti yra vienas malonumas, o kaip esant lygiam rezultatui – laikas parodys. Mes tikimės išlaikyti rotaciją ir rimtesnėse rungtynėse, aišku, tai bus žymiai sunkiau, bet jie turi visus šansus likti rotacijoje.

– Rokas Gustys ir Tautvydas Lydeka yra labai panašūs vidurio puolėjai. Ar tai priverčia sukti galvą dėl rotacijos?

– Fiziškumas yra gerai, bet dar geriau yra atletiškumas. Tai dvi skirtingos sąvokos, dėl to mes ir pasirašėme sutartį su M. Ndourą, kuris pridės daug atletiškumo. Jis leis atlikti kur kas įvairesnių keitimų priklausomai nuo varžovų.

Taip, Tautvydas ir Rokas yra labai panašūs, bet atrodo, kad T. Lydeka čia yra tik mėnesiui, kad pakeistų traumuotą M. Echodą. Kol kas laikomės to ir su M. Ndouru atėjimu save matome kaip šiek tiek kitokią komandą. Mums reikėjo mobilaus, didelio žmogaus, kuris patikimiau užkamšytų spragas. Mes dar turėjome problemų gindami krešį, kas vyksta arti krepšio, kas vyksta prie „pikenrolo“ gynybos. Maurice`as mums duos įvairovės, atletiškumo ir energijos.

– Kalbant apie puolimą, ką čia gali duoti M. Ndouras?

– Jis gali pataikyti iš distancijos, visada eis „ant lentos“, o tai vienas pagrindinių mūsų puolimo uždavinių – nuolatinis ėjimas „ant lentos“. „Pikenrolinėse“ situacijose būsime įvairesni, galėsime žaisti antrame aukšte ne tik su M. Echodu. Esu įsitikinęs, kad jis pritrauks žymiai daugiau varžovų baudos aikštelėje, o tai atriš rankas mūsų snaiperiams. Snaiperių mes turime.

– Kiek rotacijos planus sujaukė tai, kad sutrumpėjo Čempionų lygos reguliarusis sezonas? M. Ndouras bus jau 14-as žaidėjas jūsų sudėtyje.

– Mažesnis rungtynių skaičius visų pirma reiškia didesnę rungtynių kainą. D. Kairio optimalus žaidėjų rotacijos skaičius yra 10. Jeigu rungtynės eina mums naudinga linkme, tada norime išnaudoti visus žaidėjus, pasaugoti kitus žaidėjus. Bet ideali rotacija svarbiausiose rungtynėse turėtų būti 10 žaidėjų.

– Matome labai rezultatyvų „Ryto“ pasirodymą LKL čempionate, renkami triženkliai taškų skaičiai. Tačiau pats minėjote, kad gynyba yra vienas pamatinių principų, – nuo ko prasideda „Ryto“ pamatiniai gynybos principai?

– Jeigu reikėtų išreitinguoti, pirmoje vietoje būtų kalbėjimas. Donaldas yra amerikietiškos kultūros treneris, pats ten praleidęs nemažą gyvenimo tarpsnį. Jis nori tai įdiegti ir „Ryto“ komandoje, tai nėra labai paprasta vien dėl kultūrinių skirtumų. Septyni žaidėjai nėra žaidę už Lietuvos ribų, estas taip pat, mes jį kone lietuviu vadiname. Jie yra tylūs, nepratęs prie to.

Tačiau treniruotė po treniruotės atsiranda vis daugiau garso, taikome įvairias metodikas, kad tą garsą išgautume, ir tai mums padės, kad išvengtume nesusipratimų, klaidų gynyboje.

Antroje vietoje būtų intensyvumas ir įvairumas priklausomai nuo varžovo. Mes norime gintis taip, kad varžovas negebėtų žaisti taip, kaip treniruojasi.

– Užsiminėte apie D. Kairio amerikietiškos kultūros suvokimą, yra tekę girdėti, kad amerikiečiai net nustemba, kaip gerai jis juos supranta, geba komunikuoti. Kiek tai padeda Donaldui susitarti su žaidėjais, su probleminėmis asmenybėmis? Gal ir repo muzika padeda?

– Repas antrą savaitę yra mūsų treniruočių dalis, mes šiek tiek pavargome su tyliomis treniruotėmis, įjungėme sporto salėje kolonėles ir sportuojame su muzika. Groja žaidėjų grojaraštis, jie atsineša, mes kartais patildome, kai treneris kalba, bet žaidėjai turi sugebėti girdėti vienas kitą per triukšmą, taip artiname juos prie žaidybinio ritmo.

D. Kairio amerikietiškumas labai padeda, žaidėjai greičiau adaptuojasi Europoje, jaučiasi kur kas komfortabiliau ir jaukiau. Konfliktuojančių asmenybių visada bus, bet reikia žiūrėti į veidrodį, nuo ko konfliktai prasideda. Viskas slypi komunikacijoje.

– Komandos senbuvis Arnas Butkevičius, atrodo, yra žaidėjas, kuris suklijuoja ir gynybą, ir puolimą, sujungia žaidėjus. Kokį A. Butkevičių pamatėte „Ryte“, ar tai žaidėjas, jau pasiekęs Eurolygos lygį?

– Kapitonas yra sektinas pavyzdys ir jaunimui, ir kitiems, tikrai suklijuoja komandą. Kartais žiūrovas plika akimi nepamato, kiek jis duoda komandai, bet mes žiūrime rungtynių įrašą ir matome, kiek jis duoda komandai visoje aikštėje. Turbūt ne kiekvienas žaidėjas, esant rezultatui plius 25, grius ir trauks kamuolį iš už galinės linijos, taip rizikuodamas gauti traumą. Toks žaidėjas yra Arnas, džiaugiamės, kad turime komandoje rinktinės žmogų.

Kalbant apie Eurolygos lygį – kodėl gi ne. Vienintelis klaustukas – kaip gerai pažįsta jį treneriai, kurie jo ten norėtų. Jo nepažinodamas, žiūrėdamas tik žaidimo iškarpas, to nepamatysi. Tik turėdamas jį komandoje gali suprasti, kiek jis gali būti svarbus keliant komandos lygį.

– LKL startavote be pralaimėjimų, iškovotos 6 pergalės, o dabar laukia dvejos tikrai svarbios rungtynės – sekmadienį su „Žalgiriu“, o antradienį Čempionų lygoje su „Peristeri“. Kol kas nebuvo labai sunkių išbandymų – tai geras dalykas įsibėgėjimui, o gal norėjosi ir sunkesnio testo?

– Sunkesnio testo gal ir norėjosi, pralaimėjimų – tikrai ne. Tai yra vienas „Žalgirio“ pranašumų, nes jie ne tik žaidžia, jie jau treniruojasi Eurolygos ritmu, kiekvienos rungtynės juos pagerina, jie tą pranašumą turi.

Mes tokių rungtynių tik laukiame, jos prasideda, kita vertus, mūsų pranašumas, kad turime ilgą laiko tarpą pasiruošti rungtynėms, pasitikrinti, ar rungtynėse su „Valencia“ jie nepakeis taktikos. Norime būti švieži, nes per tris dienas laukia dvejos tikrai svarbios rungtynės.

– Kur jūs pats galite įžvelgti „Ryto“ pranašumų prieš „Žalgirį“ šiuo metu?

– Įžvelgti galima daug, bet mes dar kol kas neįsivaizduojame savo lygio tokiu lygiu. Dabar galime labai daug spėlioti, bet savaitgalį bus daug atsakymų į klausimus. Yra labai daug „gal“, mums reikia sužaisti keletą rungtynių aukštu lygiu, kad pamatytume, kur esame, ir tobulėtume.

– „Žalgirio“ žaidimas apibūdinamas kaip greitas, intensyvus, su daug energijos, bet lygiai tokie patys epitetai tinka „Ryto“ žaidimui. Ar sutinkate, kad komandos tarpsezoniu pasirinko panašią krepšinio filosofiją? Erginas Atamanas pavadino žaidimą paprastu, bet protingu.

– Manau, „Žalgiris“ bus priverstas mus stabdyti, mes taip dirbame kasdien. „Žalgiris“ žaidžia drausmingą ir labai aiškų žaidimą, tą vertina žaidėjai. Kai jie mato, kad treneris tiki ta sistema, labai greitai tas tikėjimas persiduoda žaidėjui. Tik laiko ir pergalių klausimas, kaip tas tikėjimas veiks.

Dabar matome, kad pas juos viskas vyksta teisingai, treneriai po rungtynių su Milanu, po mačo su „Lietkabeliu“, kas jiems davė labai didelį postūmį, padarė daug išvadų, tos išvados yra teisingos ir žaidėjai, matome, pradeda tikėti.

Atamano citata labai gera. Žaidėjai nemėgsta 73 derinių, „Žalgiris“ turi 14–15 derinių, kurie išryškina kiekvieno žaidėjo stipriąsias puses. Kairiarankis prasiveržimams turės vieną kitą derinį į kairę, metikas Artūras žino momentus, kur išsimes, Lauvergne`as žino, kur pacentruos. Visi turi savo vaidmenį, jie nėra perkrauti papildoma informacija, mėgaujasi žaidimu ir, kaip Grigonis sakė, į rungtynes ateina kaip į šventę.

– Ar sutiksite, kad dėl M. Echodo traumos bene pavojingiausias „Žalgirio“ žaidėjas jums bus J. Lauvergne`as?

– Be abejo, bandysime jį stabdyti individualiais arba komandiniais veiksmais. Tai yra didelė „Žalgirio“ jėga ir bus svarbus aspektas rengiantis rungtynėms.

– Jūs negalite pamiršti, kad po „Žalgirio“ iškart laukia Atėnų „Peristeri“, o rungtynės Čempionų lygoje yra kur kas svarbesnės, nes kiekvienas pralaimėjimas gali kainuoti kur kas daugiau. Kaip vyksta pasiruošimas?

– Su „Žalgiriu“, galima sakyti, daugiau emocijos kaina, o su „Peristeri“ – sezono kaina. Tai rungtynės namuose prie savų sirgalių, tad privalu laimėti. Ruošiamės jau po truputį ir toms rungtynėms.

„Peristeri“ yra patyrusi komanda, kurioje geras patyrusių graikų ir atletiškų amerikiečių balansas. Turi užtikrintų metikų, tokių kaip Terranas Petteway ir Stevenas Gray, turi iš G lygos vieną geriausių rezultatyvių perdavimų darytojų Abdulą Gaddy, naujoką Tre McLeaną, „Ryte“ žaidusį Louką Mavrokefalidį. Tai labai gerai metanti komanda, žinanti, ką žaidžia.

Graikijos taurės pusfinalyje jie įveikė Atėnų „Panathinaikos“, finale pralaimėjo Europos taurės komandai „Prometheos“. Tai patyrusi ir stipri komanda, kuriai reikės labai pasiruošti. Turime problemų, nes Graikijos čempionatas dar neprasidėjęs, medžiagos ruošis mažai, jie žaidė tik porą draugiškų rungtynių ir tas taurės rungtynes.