Sportas

2020.10.18 10:51

Nauja jėga Lietuvos futbolo padangėje? Į aikštę veržiasi Garliavos klubas su buvusiu rinktinės kapitonu priešakyje

Vaidotas Kazlauskas, LRT.lt2020.10.18 10:51

Lietuvos futbolo padangėje artimiausiu metu gali sužibti anksčiau neregėta žvaigždė. Dvylika metų veikiantis Garliavos futbolo klubas, iki šiol visą laiką skyręs vaikų ugdymui, siekia žaisti LFF pirmojoje lygoje, o prie to prisidėti planuoja ir ilgametis Lietuvos rinktinės futbolininkas ir kapitonas, šią vasarą profesionalo karjerą baigęs Tadas Kijanskas.

Garliavos klubas ilgą laiką specializavosi tik vaikų ugdyme, tačiau galų gale buvo priimtas sprendimas baigti formuoti piramidę vyrų komanda, kuri galėtų varžytis Lietuvos čempionatuose.

Nuotaikas bendruomenėje pagerino ir naujo stadiono atidarymas – neseniai prie Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos išdygo modernus dirbtinės dangos stadionas, atitinkantis tarptautinius standartus ir leisiantis komandai varžytis LFF organizuojamose pirmenybėse.

Prie naujo ambicingo projekto prisidėjo ir šią vasarą profesionalo karjerą baigęs ilgametis Lietuvos rinktinės narys T. Kijanskas. Buvęs futbolininkas tapo vienu komandos vadovų.

„Norime tą piramidę pabaigti ir turėti vyrų komandą, kad vaikai turėtų siekį joje žaisti. To iki šiol nebuvo. Turime savivaldybės, Kauno rajono mero paramą ir norėtume kitą sezoną matyti Garliavos klubą, atstovaujantį Kauno rajonui“, – LRT.lt pasakojo T. Kijanskas.

Paklaustas, kas paskatino prisidėti prie nemenkas ambicijas puoselėjančio klubo, pašnekovas tikino, kad tokios mintys kirbėjo jau kurį laiką, o baigus karjerą tam buvo geriausias laikas.

„Aš pats atėjau su idėjomis, pakviestas klubo įkūrėjo, vadovo Henriko Grigo, kuris per ilgą laiką čia įdėjo daug triūso. Esame nusimatę daugiau planų, kaip išsiskirti tiek vaikų ugdymu, tiek kitais aspektais, bet norėtųsi, kad ir verslas kiek labiau prisidėtų prie šito projekto, nes mūsų idėja yra bendruomenės klubas, kuris konsoliduotų tiek bendruomenę, tiek verslą, tiek savivaldybę. Tai būtų idealus modelis, nes šiuo metu Lietuvoje sportas be savivaldos ir verslo praktiškai yra žlugęs.

Aišku, ta problema – ne šios dienos, ji yra jau ilgai, bet matau tikrai gražių pavyzdžių ir su savivalda, su verslu įmanoma surasti modelį, kuris atitiktų poreikius, kad vaikai galėtų sportuoti, tobulėti, kad jiems būtų suteiktos geriausios sąlygos, kad iš jų galėtų išaugti aukštos klasės futbolininkai, kurie ateityje galbūt garsintų Kauno rajono vardą ir atstovautų Lietuvos rinktinei“, – svarstė T. Kijanskas.

Kaip teigė buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas, tikimasi, kad rajono komanda po savo sparnu artimiausiu metu galėtų priglausti daugiau nei pusšimtį kelių amžiaus grupių vaikų, nepamiršdama ir mergaičių komandų.

„Ne paslaptis, kad vaikai iš rajonų kartais būna kiek imlesni, ne tiek išlepinti. Jie iš tikrųjų turi vidinį varikliuką ir kartais išauga labai talentingi, o mes to ir siekiame. Mūsų potencialas dar nėra išsekęs, šiuo metu Garliavos futbolo klubas turi 250 vaikų, matome potencialą, kad per 2–3 metus galėtume turėti apie 500 tiek berniukų, tiek mergaičių grupėse“, – planais dalijosi T. Kijanskas.

Paklaustas, kodėl ėmėsi vadybos, T. Kijanskas teigė, kad tokie planai buvo puoselėjami jau kurį laiką.

„Aš buvau iniciatorius, tokių planų turėjo ir jau minėtas H. Grigas. Dėl tam tikro lėšų trūkumo daug darbo jis atlieka pats kartu su trenerių kolektyvu. Tie planai buvo stalčiuje giliai palikti, bet aš gal šiek tiek juos sujudinau, įnešiau daugiau optimizmo. Tad per pastarąjį mėnesį padarėme tikrai nemažai gerų sprendimų.

Susitikome su rajono savivaldybės meru, išdėstėme savo viziją, norus. Jis tai priėmė labai pozityviai ir reikia padėkoti, kad supranta, mato tas problemas. Aš pats asmeniškai esu labiau atsakingas už sporto reikalus iš profesionalios pusės, o H. Grigas labiau atsakingas už vaikų ugdymą, yra techninis direktorius, – apie klubo struktūrą pasakojo T. Kijanskas. – Mano pareigybės yra visas organizavimas, trenerio paieška, komandos būrimas, bet sprendimus priimame kartu.

Susiduriame su įvairiomis problemos, ne viskas vyksta sklandžiai, tad kelių žmonių nuomonė yra geriau. Tikimės, kad ir toliau viskas eisis. Aišku, žinome, kad bus kliūčių, nusivylimų, bet tai normalu. Dabar esu čia, mano darbas – padaryti, kad po dvejų trejų metų, jeigu manęs čia neliks, tas projektas toliau gyvuotų be didesnių problemų.“

Pastaruoju metu Kauno regione profesionalių komandų skaičius vis didėja – jau kelis sezonus nuosekliai kyla „Kauno Žalgiris“, ambicijų kopti į aukščiausią lygį neslepia šiemet LFF pirmojoje lygoje besivaržantis „Hegelmann Litauen“ klubas, o dabar savo planus atskleidžia ir Garliavos ekipos atstovai.

Ar vienas rajonas – ne per maža rinka tokiam skaičiui profesionalias ambicijas puoselėjančių klubų? T. Kijanskas tikina, kad jo atstovaujama komanda labiau orientuojasi į veiklą rajone, todėl „Kauno Žalgirio“ ir „Hegelmann Litauen“ tiesioginiais varžovais nelaiko ir pirmiausia žvelgia į vietos bendruomenę.

„Bendradarbiavimo (su Kauno klubais – LRT.lt) nėra, turime savo viziją, esame nusimatę aktualius klausimus. Esame rajono komanda, todėl su Kaunu tiesioginiu sąsajų neturime. Aišku, visada galima bendrauti futbolo klausimais, esame bendruomenė plačiąja prasme. Kauno apskrities futbolo federacijoje (KAFF) yra mūsų atstovų, kai kuriuos sprendimus reikės priimti bendrai, bet daugiau tikrai nieko nėra.

Dabar nežinome, kokia „Kauno Žalgirio“ ir „Hegelmann“ situacija, kaip jie viską įsivaizduoja. Aišku, malonu, kad Kaune tiek komandų, bet mes save pozicionuojame labiau kaip rajono komandą ir stengsimės jam garbingai atstovauti. Turime nusimatę daug darbų, atsivėrė daug galimybių ir dabar turime jomis naudotis“, – teigė T. Kijanskas.

Paklaustas, kokių problemų gali kilti klubui žengiant pirmus žingsnius vyrų futbole, T. Kijanskas tvirtino, kad tai visų pirma yra žmogiškųjų išteklių klausimas.

„Klubo augimo potencialą matome, tačiau taip pat matomas žmogiškų išteklių trūkumas. Norėtųsi, kad vienai vaikų grupei būtų du treneriai, kad vaikams būtų skiriamas didesnis dėmesys, bet kol kas to suteikti negalime, nes reikalingi papildomi etatai, kvalifikuoti treneriai. Jiems taip pat reikia suteikti atlyginimus, o finansiniai ištekliai šiuo metu to neleidžia.

Bet žiūriu pozityviai, tikiu, kad galėsime įgyvendinti savo idėjas. Tai ne vienadienis projektas, o ilgalaikis, glaudaus bendradarbiavimo pavyzdys“, – pasakojo pašnekovas.

Viešojoje erdvėje nemažai dvejopų vertinimų sulaukė dar vienas Garliavos komandos pareiškimas – komanda, niekada nežaidusi net LFF antrosios lygos pirmenybėse, jau kitą sezoną nori startuoti pirmojoje lygoje. Vieni tokią iniciatyvą sveikina ir teigia, kad naujos komandos turėtų gauti tokį šansą, kiti lieka atsargesni ir tvirtina, kad ekipai būtų naudingiau jėgas pasitikrinti antrojoje lygoje ir kilti tik iškovojus tokią galimybę sportiniu principu.

„Mes ir patys suprantame, kad daug kas apeliuoja į sportinį principą, kad reikėtų kažkurioje lygoje iškovoti atitinkamą vietą ir tada žengti aukštyn, bet reikia atmerkti akis plačiau ir pažvelgti, kokia Lietuvos futbolo realybė. Pirmojoje lygoje yra komandų, rungtyniaujančių išimtinai, neatitinkančių visų kriterijų, tad klausimas, ar žmonės ten žaidžia vien iš entuziazmo, koks yra profesionalumo lygis.

Mano supratimu, problemų yra, bet žiūrint į šių dienų realybę didelio skirtumo tarp pirmosios ir antrosios lygų nėra. Klausimas visada remiasi į finansus, kokiu biudžetu operuoja komanda. Nemanau, kad pirmaujančios antrosios lygos komandos negalėtų žaisti pirmojoje lygoje, bet dėl suprantamų priežasčių rungtyniauti ten negali, todėl ir žaidėjai žaidžia ten, kur komandos gali mokėti.

Didžioji dalis pirmosios lygos žaidėjų žaidžia mėgėjų statusu, antrojoje lygoje didelių atlyginimų irgi niekas negauna. Yra, kaip yra, nesuplakime visko į mišrainę ir nesakykime, kad yra būtina parungtyniauti vienur ar kitur“, – mintimis dalijosi T. Kijanskas.

Kaip sakė buvęs rinktinės kapitonas, klubas tokius sprendimus priima realiai įvertinęs savo galimybes varžytis tokiu lygiu ir surinkęs konkurencingą biudžetą, leisiantį varžytis su pirmosios lygos komandomis.

„Lietuvoje tikrai yra problemų dėl finansavimo, komandos nežino, kur bus rytoj, gaus finansavimą ar negaus, todėl reikia žiūrėti realiai, ką galima padaryti su turimu biudžetu, kur galima pastatyti komandą, kokią ji turi viziją, taip pat nereikia žadėti to, ko padaryti negali. Mes viską vertiname realiai: jei gausime savivaldybės, verslo palaikymą, tada galėsime save pozicionuoti pirmojoje lygoje. To mes ir siekiame.

Pirmoji lyga turi savų problemų, antroji – savų, gal net didesnių. Iš optimalios pusės bandome savo jaunimui suteikti kuo didesnę motyvaciją ir geresnes sąlygas rungtyniauti toje komandoje. Turime tikslų, bandysime tai padaryti ir tikimės, kad pavyks“, – pasakojo T. Kijanskas.