Sportas

2020.10.01 17:53

Išskirtiniame Lietuvos kariuomenės projekte savo jėgas išbandė profesionalūs sportininkai

LRT.lt2020.10.01 17:53

Šeši profesionalūs atletai: Eglė Balčiūnaitė (lengvoji atletika), Vestina Neverdauskaitė (futbolas), Julius Mocka (bušido), Justinas Kinderis (šiuolaikinė penkiakovė), Edgaras Ramanauskas (baidarės) ir Rokas Linkevičius (kultūrizmas) dalyvavo Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų projekte, informuojama pranešime žiniasklaidai.

Profesionaliems sportininkams teko nelengva užduotis – iššifruoti „Aitvaro kodą“, kuriame slypi istorinė rezistencinės kovos dvasia, specialus, į tikslą orientuotas pasirengimas, alinantys fiziniai ir psichologiniai išbandymai, nežinomybė, greita reakcija ir originalūs sprendimai nestandartinėse situacijose, su kuriomis susiduria specialiųjų operacijų pajėgų karys.

„Man iššūkiai patinka, neturiu nieko bendro su kariuomene, todėl gavęs šį pasiūlymą, net nedvejojau. Esu girdėjęs apie „aitvarus“ tačiau ką patyriau, ir ką pamačiau viršijo lūkesčius šimtu procentu.“ – prieš pradėdamas įspūdžių kupiną dieną dalinosi olimpietis Edvinas Ramanauskas.

Kas bendro tarp profesionalių sportininkų ir „Aitvarų“?

Šiam projektui profesionalūs sportininkai buvo pasirinkti neatsitiktinai. Tiek kasdieniame gyvenime, tiek profesiniame lauke sportininkus ir karius sieja kovotojo dvasia, stiprus bei į tikslą orientuotas fizinis ir psichologinis pasirengimas. Nemažiau svarbu ir tai, jog tiek kariai, tiek sportininkai kasdien treniruojasi ir ruošiasi tam, kad Lietuvos trispalvė būtų keliama kuo dažniau ir kuo aukščiau. Tik skiriasi aplinkybės ir priemonės.

„Fizinis sportininkų rengimas yra orientuotas į ciklus ir vienas varžybas, tuo tarpu kario yra šiek tiek kitoks - orientuotas į nuolatinį, stiprų fizinį pasirengimą. Toks ir skirtumas – vieni turi būti pasiruošę nuolatos, o kiti, kaip patys sako, iššausim vieną kartą arba du kartus per sezoną. Profesionalūs atletai dirba ciklais.“ – apie sportininkų ir karių pasirengimą pasakojo vienas iš projekte dalyvavusių SOP instruktorių.

„Fizinis skausmas, raumenų degimas būdingas kultūrizmo treniruotėse, tai pat psichologiškai turi būti aukščiausiame lygyje, kad pavyktų iš savęs išspausti maksimumą. Kariai ištvermingesni bei pasiruošę visiems sunkumams, kovojimu su priešais, o man salėje tereikia kovoti tik su pačiu savimi.“ – pasakojo pasaulio jaunimo kultūrizmo čempionas Rokas Linkevičius.

Fizinis ir psichologinis krūvis

Projekte „Aitvaro kodas“ SOP kariai dalyviams paruošė specialius fizinius ir psichologinius išbandymus, kurie yra tik dalis specialaus SOP kario rengimo. Tačiau tokio rengimo principus naudoja ir kitų NATO šalių specialiosios pajėgos. 12 valandų fizinis, psichofizinis taikomasis ir psichologinis iššūkis buvo suskirstytas į tris etapus. Pirmas etapas – aukšto intensyvumo intervalinė treniruotė HIIT (angl. high intensity interval training). Tokias treniruotes vykdo kariai, vienu metu derinant visas raumenų grupes, aukštą širdies dažnį ir kartu ugdant ištvermę. Sportininkų tai labai neišgąsdino, tačiau privertė paprakaituoti ir parodyti savo fizinius gebėjimus. „Man sunkiausia buvo pratimai salėje, nes neturiu daug patirties su svoriais. Viską kompensavau savo ištverme. Jaučiau, kad technikos reikėtų pasimokyti ir tada būtų daug lengviau.“ – dalinosi olimpietis, penkiakovės meistras Justinas Kinderis.

Komandinis išbandymas

Be atsikvėpimo sporto salėje sportininkai, užsivilkę SOP kovinę uniformą, išvyko į operacijos rajoną, kuriame turėjo atlikti kombinuotas karines užduotis, pareikalavusias fizinių jėgų, ištvermės, ryžto ir nusiteikimo. Pirmiausia, sportininkai nešini kuprinėmis, išėjo į spartųjį žygį itin miškingoje vietovėje, nuolatos keisdami ėjimo tempą ir stilių. Šioje užduotyje projekto dalyviai dar galėjo kliautis individualiu savo pasirengimu, tačiau visa tai pasikeitė gavus sportininkams neįprastą krovinį – medinį rąstą. Rąsto gabenimas reikalauja komandinių pastangų, ypač iš sausumos persikėlus į vandens telkinį, nes be individualaus plaukimo tuo pačiu metu reikia stumti rąstą ir savo veiksmus derinti su komandos nariais. Įveikus nedidelį atstumą vandenyje, sportininkai išlipo į krantą ir permirkusiomis uniformomis tęsė rąsto gabenimą, kurį greitai pakeitė „sužeistasis“. Sąlygas sunkino imituojamas tiesioginis ir netiesioginis apšaudymas. Atvykus į nustatytą tašką laukė dar vienas komandinis išbandymas – kovinės valties transportavimas.

„Net nežinau, visumoje viskas buvo sunku, pareikalavo daug fiziniu pastangų, tikrai ne kasdien susiduri su tokiais iššūkiais ar užduotimis. Manau tai ir buvo pagrindine mintis, nepasiduoti ar nenuleisti rankų, jei kažkas nesigaus taip, kaip tu norėjai ar tikėjaisi. Bet galiu išskirti keletą dalykų, kurie gal ne sunkiausi, tačiau sunkiau suprantama technika ir sistema, tai rasto plukdymas ir žinoma valties nešimas, atsiminsiu ilgai.“ – įspūdžiais dalinosi futbolininkė Vestina.

Po sudėtingo valties transportavimo klampiu maršrutu iki Kuršių marių, sportininkai turėjo įveikti tam tikrą atstumą valtimi vandenyje iki nurodyto taško. Projekto dalyviams pasisekė savo gretose turint profesionalų irkluotoją, kurio specifinės žinios ir įgūdžiai buvo pritaikyti bendram tikslui pasiekti. „Kaip ir specialiųjų operacijų komandose, be universalių SOP kario gebėjimų, kiekvienas karys atlieka specifinę funkciją, lemiančią operacijų sėkmę.“ – pabrėžė vienas iš SOP instruktorių.

Kapitono galvosūkis

Paskutinis etapas persikėlė jau į Baltijos jūrą, kur sportininkus pasitiko Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilės patrulinis laivas „Sėlis“, kuriame laukė kapitono galvosūkis. Per ribotą laiką teko įsiminti „Sėlio“ planą ir rasti paslėptą daiktą. Iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga užduotis, atrodo kitaip po 12 valandų fizinio krūvio. Protinė veikla esant fiziniam nuovargiui yra vienas iš specialiąsias operacijas išskiriančių bruožų. Atlikus paskutinę užduotį projekto dalyvių laukė finalinė užduotis – netikėtas šuolis į Baltijos jūros bangas nuo karinio laivo borto.

Nežinomybė ir fizinis krūvis gali būti nuotykis

„Sunkiausia buvo nežinojimas, kas laukia po kiekvienos naujos užduoties. Prie fizinio krūvio esu pratęs, tačiau čia buvo visai kas kitą, neįprasta. Kelis kartus vidinis balsas klausė, ką tu čia veiki, kam to reikėjo, bet po 12 valandų įspūdžių, taip gerai nesijaučiau senai.“ – aptardamas visos dienos įspūdžius kalbėjo baidarininkas Edvinas Ramanauskas.

Patyrus sunkius fizinius ir psichologinius krūvius, patekus į netikėtas situacijas, esant nuolatinėje nežinomybėje, kai senka jėgos, tuomet geriausiai išryškėja kiekvienos asmenybės bruožai bei gebėjimas veikti komandoje. Mažiausiai 6 mėnesių trukmės atranka į Specialiųjų operacijų pajėgas, po to sekantis specialusis rengimas, taikant tikslinį psichologinį ir psichofizinį rengimą, padeda atskirti tikrąsias būsimo „Aitvaro“ vertybės ir savybės. Karys turi būti užgrūdintas veikti ekstremaliomis sąlygomis, kad suprastų savo maksimalų fizinį bei psichologinį parengtumą, jaustų komandos draugus ir būtų pasiruošęs priimti sudėtingus sprendimus.

Nors iššūkis sportininkams truko tik 12 valandų, jie turėjo unikalią progą leistis į nuotykį ir bent dalele iš arčiau susipažinti su „Aitvaro kodu“.

Specialiųjų operacijų pajėgos nuo 2002 m. misijose Afganistane yra vadinami Aitvarais. Be nuolatinio karinio pasirengimo Lietuvoje misijos SOP kariams yra savotiškas olimpinis laukas. Projekto metu Aitvarai ir profesionalūs, skirtingų sporto šakų atletai rado daug bendro.