Sportas

2020.10.01 08:49

Sidnėjui – 20. Jonas Kazlauskas – po gerų rungtynių grupėje į pusfinalį su JAV ėjome tik pergalės

Paulius Cubera, LRT.lt2020.10.01 08:49

Lygiai prieš 20 metų šią dieną Lietuvos krepšinio rinktinė, treniruojama Jono Kazlausko, Sidnėjuje po gana lengvos kovos ir pergalės 89:71 prieš Australiją pasidabino bronzos medaliais. LRT.lt baigia straipsnių ir TV reportažų ciklą apie vienas sėkmingiausių olimpinių žaidynių Lietuvos istorijoje.

„Mes ėjome kovoti dėl pergalės“, – prabėgus 20 metų sako J. Kazlauskas, paklaustas, kada lietuviai patikėjo, kad pusfinalyje gali įveikti JAV rinktinę.

Svarbus jubiliejus Lietuvos krepšiniui: lygiai prieš 20 metų Jono Kazlausko rinktinė Sidnėjuje iškovojo bronzą

Po 1996 m. Atlantos žaidynių iš rinktinės visiems laikams pasitraukė Šarūnas Marčiulionis, po nesėkmingo 1999 m. Europos čempionato – ir būtent šiame turnyrui sugrįžęs Arvydas Sabonis. Nebeliko ir Artūro Karnišovo, tad Sidnėjaus žaidynes Lietuva pasitiko itin atjaunėjusi.

1997 m. Europos čempionato ketvirtfinalyje lietuviai 60:75 nusileido serbams ir užėmė šeštąją vietą, 1998 m. pasaulio čempionate liko septinti, o 1999 m. Europos pirmenybėse ir vėl ketvirtfinalyje 72:74 nusileido Ispanijai. Jeigu kuriam rinktinės treneriui taip sektųsi šiais laikais – jis greičiausiai būtų atleistas.

„Aš puikiai atsimenu, kai po Atlantos olimpinių žaidynių komandą paliko Sabonis, Marčiulionis, treneris Garastas ir daugybė specialistų sakė, kad dabar Lietuvos niekur nebus. Nei Europos, nei pasaulio čempionate – Lietuva bus išbraukta iš krepšinio žemėlapio.

Sunkiai sekėsi, kol ta nauja karta užaugo, bet mes visą laiką buvome ir žingsnelis po žingsnelio lipome aukštyn. Sakyti, kad už tai, jog siekėme ir darėme, atleisti – aš nematau pagrindo. Tik kuo aukščiau lipome – tuo daugiau ir kritikų atsirado. Kai jau atėjo pergalės – Sidnėjus, po kelių metų Europos čempionai – tada tos pergalės įpareigoja ir visi galvoja, kad kitaip jau būti negali“, – LRT.lt sakė J. Kazlauskas.

Sidnėjaus žaidynes lietuviai pradėjo slogiai, pirmajame mače įmesdami vos 48 taškus ir 48:50 nusileisdami Italijai. Net 14 taškų tose rungtynėse surinko vienas Saulius Štombergas.

Bet išvados buvo padarytos, jau antrajame mače užtikrintai 81:63 įveikta Prancūzija, tada mažiausiu skirtumu grupėje, 76:85 nusileista JAV, 82:66 įveikta Kinija ir 85:75 – Naujoji Zelandija.

Trečioji vieta grupėje reiškė, kad ketvirtfinalyje teks kautis su Jugoslavijos rinktine, netikėtai nusileidusia Steve`o Nasho vedamai Kanadai ir savo grupėje likusiai antroje vietoje.

„Tos ketvirtfinalio rungtynės, apie kurias mažai kas kalba, bet Jugoslavijos komanda buvo ypatinga. Tai buvo žvaigždžių komanda, su žvaigžde treneriu, Obradovičiumi, ir jie tikrai negalvojo stabtelti ties Lietuva. Tiksliau – sugriūti. Mes sužaidėme iš tiesų puikias rungtynes.

Prieš silpną komandą jie nebūtų sugriuvę. Aišku, kad mūsų pasirengimas, jėga – parodėme, ką galime. Komanda jau buvo užaugusi, jau buvo pribrendusi, galbūt tik reikėjo kažkiek pergalių, kad įgautų pilną savo pasitikėjimą, kad suprastų, ko jie verti ir drąsiai to siektų.

Mums labai pavyko pasirengimo etapas, prieš olimpiadą važinėjome po Australiją ir ten tas krepšinis toks artimas regbiui. Mus ten ir talžė, ir daužė – mes pakankamai gerai užsigrūdinome“, – teigė J. Kazlauskas.

Jugoslavijos rinktinėje tuomet žaidė Predragas Stojakovičius, Dejanas Bodiroga bei Željko Rebrača. Jugoslavija į Sidnėjų atvyko kaip 1998 metų pasaulio čempionė.

Vis dėlto įspūdingas Gintaro Einikio ir Š. Jasikevičiaus tandemo žaidimas nukalė lietuviams pergalę dviženkliu skirtumu – 76:63. G. Einikis pelnė 26 taškus ir atkovojo 8 kamuolius, Šaras pridėjo 18 – jų duetas lietuviams surinko daugiau nei pusę taškų.

„Užaugo ta karta, subrendo tie žaidėjai, turbūt ta karta turėjo tiek daug perimetro žaidėjų, kiek mes dabar norėtume turėti. Atsiskleidė Jasikevičius, Šiškauskas, Štombergas, stiprūs aukštaūgiai – tai buvo pakankamai stipri komanda pergalėms.

Jau po pirmų rungtynių su italais matėsi, kad buvome pakankamai gerai pasiruošę, pakankamai gerai juos išanalizavę, bet buvo jauna komanda, nesugebėjome nusimesti to pirmo virpuliuko, to jaudinimosi.

Po to pavyko parodyti savo potencialą ir ypatingai su amerikiečiais žaidžiant pirmas rungtynes pogrupyje. Žinote, po 20-ies metų įvairiai interpretuoja, ko bepasiklausysi, net ir žaidėjų prisiminimai visų skirtingi. Bet reikia įsivaizduoti tą aplinką, kuri buvo tuo metu. Į tuos amerikiečius net pažiūrėti kai kas bijojo – tie patys žaidėjai, tie patys teisėjai, kad oho...“ – sako J. Kazlauskas.

Treneris atsimena, kad prieš pusfinalio mačą su JAV jo ekipa NBA žvaigždžių pavardžių jau nebebijojo ir į aikštę ėjo tik vieno – pergalės.

„Mes tai supratome po pirmųjų rungtynių pogrupyje. Jos buvo visiškai skirtingos. Kai grupėje mes labai gerai pasipriešinome, tos rungtynės mums labai daug ko nelėmė. Žaidėme tokias istorines rungtynes, jauna komanda prieš Amerikos rinktinę, žaidėme 12 žaidėjų, kad visi gautų tą malonumą pajausti, kaip žaidžiasi prieš amerikiečius.

Kai išėjome žaisti į pusfinalį, mūsų mintyse buvo tik – pergalė. Mes jau nebežaidėme išplėstine sudėtimi, skaičius žaidėjų buvo sumažintas. Siekėme pergalės nuo pirmos iki paskutinės minutės“, – teigė J. Kazlauskas.

Tai buvo įspūdingas mačas, net ir po pralaimėjimo įėjęs į kiekvieno Lietuvos krepšinio sirgaliaus atsiminimus. Po pirmosios dalies (tada dar buvo žaidžiami 2 kėliniai po 20 min.) JAV užtikrintai pirmavo – 48:36. Vis dėlto rūbinėje lietuviai padarė išvadas ir į antrą dalį išėjo pastebimai užsivedę ir kitokie.

Š. Jasikevičius tame pusfinalyje pelnė 27 taškus, pataikydamas 5 tritaškius iš 11-os. Darius Songaila pridėjo 12 taškų, po 11 pelnė Saulius Štombergas ir Mindaugas Timinskas. JAV ekipoje Vince`as Carteris pelnė 18, Kevinas Garnettas – 16, o Alonzo Mouriningas – 12 taškų.

J. Kazauskas mano, kad mačo pabaigoje nebuvo išvengta ir teisėjų klaidų, bet bene esminiu momentu tapo netaiklios Ramūno Šiškausko baudos.

Likus žaisti 43,4 sekundės rezultatas buvo lygus 80:80, o tritaškį metęs R. Šiškauskas buvo sustabdytas pražangą. Vis dėlto olimpinių žaidynių debiutantas, net ir būdamas statistiškai geriausias komandos baudų metikas, prametė pirmas dvi baudas ir pataikė tik trečiąją.

V. Carteris netrukus grąžino persvarą amerikiečiams, o po lietuvių prarasto kamuolio ir pražangos amerikiečiai jau pirmavo 84:81. Netrukus Šaras po prasiveržimo pelnė taškus iš po krepšio, o pražanga sustabdytas Jasonas Kiddas pataikė tik pirmąją baudą. Bet po netaiklios antrosios lietuviai nesugebėjo atkovoti kamuolio, buvo skirtas ginčas, kurio metu per anksti pašokęs Antonio McDyessas padovanojo kamuolį lietuviams.

Tačiau žaisti buvo likę tik 4,6 sek., per kurias Š. Jasikevičius stebuklo jau nebesukūrė.

„Manau, kad mes turėjome tada istorinį šansą. Aš daug kartų esu žiūrėjęs tą Jasikevičiaus paskutinį metimą. Gal ir gerai, kad jis nepataikė, nes išmetė kamuolį po laiko. Jeigu būtume laimėję rungtynes ir po to būtų teisėjai paskelbę, kad ne – Lietuvoje būtų koks šimtas infarktų“, – viename interviu LRT.lt yra sakęs Sidnėjuje dirbęs krepšinio komentatorius Robertas Petrauskas.

„Taip, tos pramestos baudos, neatkovotas kamuolys, pora teisėjų klaidų pačioje pabaigoje – viskas susiėjo į pralaimėjimą. Žinote, negali būti labai geru krepšininku ir po kiekvienų rungtynių verkti dėl kažkokio momento. Be abejo, išgyveni, bet turi suvirškinti ir eiti toliau. Mūsų laukė dar vienos svarbios rungtynės su Australijos rinktine, jeigu būtume visi apsiverkę – ką tada daryti“, – klausė J. Kazlauskas.

Kovoje dėl trečios vietos Lietuvos rinktinės antrose žaidynėse iš eilės laukė Australija. Įdomu, kad australai savo gretose tuomet turėjo du rezultatyviausius viso olimpinio turnyro žaidėjus. Andrew Gaze`as tose žaidynėse rinko net po 19,9 taško, o Shane`as Healas – po 14,9.

Australai Sidnėjuje B grupėje nusileido Kanadai (90:101) ir Jugoslavijai (66:80), tačiau įveikė Rusiją (75:71), Angolą (86:75) bei Ispaniją (91:80), ketvirtfinalyje klampiose rungtynėse 65:62 įveikta Italija, tačiau pusfinalyje australai visiškai subyrėjo prieš prancūzus – 52:76.

„Aš galvoju, kad labiausiai mus įkvėpė pergalė prieš Jugoslavijos rinktinę. Be abejonės, mačas dėl bronzos buvo labai svarbus. Kai tu grįžti namo užėmęs ketvirtą vietą, žinote, paskutines dvi rungtynes pralaimėjai ir ta nuotaika labai slogi. Kai tu grįžti po trečios vietos, tu pralaimėjai pusfinalį, bet laimėjai bronzą, turi medalius.

Australai siekė tų medalių tuo metu labai ilgai. Jie turėjo fantastinę komandą, buvo paskutinį kartą susirinkusios tos kartos, to laikmečio žvaigždės, žaidė namuose. Tuo labiau, prieš kažkiek laiko, berods 1998 m. mes jiems pralaimėjome ir gana ryškiai pralaimėjome su ta jauna komanda. Mes norėjome revanšo, irgi buvome gerai pasiruošę, gerai išanalizavę ir tai pavyko, pavyko gana dideliu skirtumu“, – pasakojo J. Kazlauskas.

Po pergalės lietuviai demonstravo išskirtinį vieningumą, į aikštę atsiimti medalių per ceremoniją ėjo vorele, kiekvienas laikydamas rankas ant pečių prieš save einančiam komandos draugui. Ant nugalėtojų pakylos krepšininkai lipo vienu žingsniu susikabinę rankomis per pečius.

J. Kazlauskas sakė, kad jautė didelį pasididžiavimą: „Kai skambėjo Mikutavičiaus „Trys milijonai“... Viskas taip sutapo gerai ir ta daina taip prigijo, mūsų gera nuotaika, viskas buvo puiku. Visą laiką su šia daina prisimenu Sidnėjų. Man taip pasirodė, kad Sidnėjuje, kur tik ėjai, kur tik pasirodydavai – ši daina skambėjo visur“, – apie legendinę M. Mikutavičiaus dainą pasakojo J. Kazlauskas.

Po trejų metų jau J. Kazlausko asistento Sidnėjuje Antano Sireikos vadovaujama rinktinė tapo Europos čempione. Jo komandoje žaidė penki krepšininkai, rungtyniavę ir Sidnėjuje. Tie patys penki – Š. Jasikevičius, R. Šiškauskas, S. Štombergas, D. Songaila ir E. Žukauskas – buvo ir Atėnuose, kai Lietuva pirmą kartą istorijoje įveikė JAV krepšininkus.