Sportas

2020.09.28 10:25

Grigonis pažvelgė į naują žalgiriečių stilių: varžovai irgi nėra kvaili – jie bėgti mums neleis

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.09.28 10:25

Kai spalio 1-ąją pirmose naujojo sezono rungtynėse Pirėjuje Kauno „Žalgiris“ susitiks su vietos „Olympiakos“, Marius Grigonis į turnyro kovas sugrįš po 11 mėnesių pertraukos.

„Žalgirio“ kovas Eurolygoje nuo spalio 1-osios stebėkite tiesiogiai per LRT TELEVIZIJA ir portalą LRT.lt.

Dėl praėjusio sezono metu patirtos traumos, ilgos reabilitacijos ir, galų gale, karantino tęsti sezono su komanda negalėjęs universalus gynėjas krepšinio alkį mažino vasarą žaisdamas draugiškas rungtynes su Lietuvos rinktine bei pradėjęs 2020–2021 m. sezone su žalgiriečiais.

Trečiąjį sezoną iš eilės Kaune pradėjęs žaidėjas pasitiko atsinaujinusią komandos sudėtį su naujuoju treneriu Martinu Schilleriu priešakyje.

Austro sistemoje M. Grigonis – tvirtas starto penkto krepšininkas. Tokias tendencijas rodė visi draugiški žalgiriečių susitikimai ir pirmieji du išbandymai LKL čempionate.

Apie pokyčius komandoje, naująjį trenerį ir būsimą sezoną M. Grigonis bendravo kartu su portalu LRT.lt.

– Mariau, tarpsezoniu jūs ir kiti komandos senbuviai turėjoti priprasti prie naujos, trenerio M. Schillerio sistemos. Galima nesunkiai įsivaizduoti, kad visko visiems tenka mokytis nuo pradžių?

– Taip, negaliu sakyti, kad tai lengvas šokas, bet kažkas panašaus. Kaip bebūtų, laiko kartu su treneriu praėjo nemažai, tad viskas yra tvarkoje.

Su Šarūnu Jasikevičiumi buvau dvejus metus ir kiekvieną dieną kaldavo į galvą savo tiesas. Dabar ateina M. Schilleris ir jis viską mato kitaip. Normalu, kad kartais Šaras „išlenda“, bet tai yra normalu.

Taip būdavo kiekviename klube, kuriame esu žaidęs. Atrodo, kad vienas treneris kalba vienaip, o kitas – kitaip. Kuris kalba geriau? Bet nėra nei gero, nei blogo varianto.

– „Žalgiris“ žaidžia naują krepšinio stilių bei rankasi greitą žaidimą, metimus ankstyvoje atakų fazėje, neiškant kantriausios opcijos. Jūs esate panašaus stiliaus krepšinį žaidęs Ispanijoje bei Vokietijoje. Kaip jums tai patinka?

– Visiems, žinoma, smagu žaisti greitajame puolime. Kaip bebūtų, žaidėme draugiškų rungtynių cikle ir nežinau, kaip atrodysime sezono metu. Vienaip atrodėme prieš LKL komandas, kitaip – žaisdami draugiškame turnyre su Eurolygos klubais.

Idėja yra bėgti, rodyti daugiau energijos už kitus, o kaip bus – nežinau. Varžovai irgi nėra kvaili – jie bėgti mums neleis.

– Kiek teko pergramuoti save, kai vienas treneris leidžia mesti ankstyvoje atakos fazėje, o ankstesnis – reikalaudavo kantrybės atakose?

– Visi taip sako, kad Šaro sistemoje to negalėdavai daryti, tačiau iš tikrųjų galėdavai, jeigu gali pataikyti. Jeigu tą padarai, jis tau nieko nesakys. Nepataikysi – pasodins ant suolo ir kažką pasakys, bet jeigu turi gerą metimą, griežto „ne“ nesulaukdavai. Visgi atsakomybę turėjai priimti pats.

M. Schilleris įmasi kitos pozicijos. Jis nei šaukia, nei rėkia ir yra ramus. Jeigu ir pyksta, matyt, tą daro savyje. Vienas treneris labai išreikšdavo emocijas, kitas tą daro ramiau.

– Ar ne keista buvo treniruotėse priprasti prie kitokios atmosferos ir darbo praktikos?

– Dabar treniruotės yra nuo pirmos minutės labai intensyvios. Martinas turi labai daug energijos, jo pilna visur. Jis greitai užveda su savo energija. Jeigu treniruojamės ryte, jis bando visus pažadinti ir visada yra pasiruošęs. Dabar daugiau kalbame, todėl treniruotės nėra tylios. Prieš Šarūno jis daugiau kalbėdavo.

– Kaip atrodo naujos sudėties Kauno „Žalgiris“? Kaip atmosfera komandoje, kurią galite tikriausiai palyginti ir su ankstesniais sezonais?

– Nelabai, kas keičiasi. Yra vienas kampas, kuriame sėdi Paulius Jankūnas ir Artūras Milaknis. Jie užimą tą pusę. Aš ir Tomas Dimša – kitoje pusėje, liko Thomas Walkupas, kuris čia jaučiasi gerai. Pašnekėti mėgsta ir Nigelas Hayesas. Nemanau, kad kada nors „Žalgirio“ rūbinėje buvo tylu. Į komandą neatvyksta superžvaigždės pasidaryti statistikos. Visi yra draugiškai nusiteikę.

– Pirmąjį karjeros etapą „Žalgirio“ sistemoje praleidote dar būdamas labai jaunas. Su antruoju etapu, po karjeros periodo užsienyje, turėjo ateiti ir didesnis populiarumas. Ar Kaune galite pro gatves praeiti ramiai?

– Kaune turbūt negyvena tiek žmonių, kad kiekvieną dieną prašytų autografų ar nuotraukų. Matyt, jau visi juos turi. Kai sustoji sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo, vaikai pamojuoja iš kito automobilio. Be to, ne visi žmonės yra tokie drąsūs, kad prieitų.

– Ar yra tekę naudotis žalgiriečio privilegijomis Kaune?

– Jeigu yra galimybė jomis pasinaudoti, kodėl gi ne? Būna, kad kažkur nueini be eilės, galbūt gauni staliuką. Manau, kad taip yra visur.

– Kalbant apie sirgalius, kiek jums pačiam kaip krepšininkui yra svarbu, kad artėjančiame Eurolygos sezone žiūrovai galėtų stebėti rungtynes arenoje?

– Kai nėra sirgalių, supranti, kaip smagu su jais būti. Per draugišką turnyrą „Žalgirio“ arenoje pamatėme, kad smagu, kai jų yra tribūnose. Tikiuosi, kad pagal dabartines galimybes galėsime užpildyti bent 50 proc. arenos. Aišku, žiūrėsime, kaip bus, nes situacija gali bet kada pasikeisti. Būtų maloniau, kad žiūrovų būtų.

– Eurolygoje nežaidėte nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio. Kaip apskritai spirgate noru vėl išbėgti ant parketo Eurolygos dvikovoje?

– Man padėjo, kad vasarą žaidžiau draugiškus mačus rinktinėje. Jaučiausi lyg oficialiose rungtynėse. Visada norisi žaisti ir konkuruoti su kitais. Kai yra tokia nežinomybė, sunku laukti rungtynių.