Sportas

2020.09.29 12:54

Debiutui Eurolygoje besirengiantis Schilleris – apie karjeros iššūkį, pamatinę gynybos taisyklę ir sirgalius

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.09.29 12:54

Jau šitą savaitę, ketvirtadienį, Martinas Schilleris pirmą kartą karjeroje debiutuos prie Kauno „Žalgirio“ klubo vairo Eurolygos rungtynėse Pirėjuje su vietos „Olympiakos“. 

„Žalgirio“ kovas Eurolygoje nuo spalio 1-osios stebėkite tiesiogiai per LRT TELEVIZIJA ir portalą LRT.lt.

Dar praėjusį sezoną austras dirbo Solt Leik Sičio ekipos „Stars“ specialistu G lygoje, tačiau po „Žalgirio“ vadovybės skambučio tarpsezoniu jo karjera vėl pasuko į Europą.

Į Kauną naujasis „Žalgirio“ vairininkas atsivežė ne tik naują krepšinio filosofiją, kaip diena ir naktis besiskiriančią nuo pirmtako Šarūno Jasikevičiaus, bet ir kitokį požiūrį į treniruočių sistemą bei pačią organizacijos kultūrą.

Artimai su visais komandos kolektyvo nariais bendraujantis, prieš rungtynes kamuolius žaidėjams padavinėjantis M. Schilleris ne vieno žalgiriečio buvo pavadintas ypač pozityviu ir ramiai savo tiesas aiškinančiu žmogumi.

Treneriui reikia laiko skiepijant savo krepšinio filosofiją auklėtiniams, bet pirmus du oficialių rungtynių testus žalgiriečiai Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) išlaikė nesunkiai – buvo įveikti „Šiauliai“ ir Alytaus „Dzūkija“. Tiesa, prieš pradedant Eurolygos savatę, kauniečiai patyrė netikėtą nesėkmę namuose – rezultatu 61:72 buvo nusileista Panevėžio „Lietkabeliui“.

Ketvirtadienį vyksiančios pirmos naujojo Eurolygos sezono rungtynės parodys, kaip toli M. Schilleris pasistūmėjo keisdamas senus auklėtinių įpročius aikštėje ir mokydamas savų krepšinio taisyklių.

Apie darbo pradžią Kaune, pagrindines naujojo „Žalgirio“ krepšinio filosofijos taisykles ir būsimą sezoną M. Schilleris pasakojo pokalbyje su portalu LRT.lt.

– Treneri, žinau, kad vykstant pokalbiams dėl jūsų darbo „Žalgiryje“ komandos vadovybei pristatėte savo krepšinio filosofiją, kuri paremta amerikietišku krepšiniu ir statistiniu modeliu. Kuo būtent ypatingas šis modelis?

– Nežinau, ar mano sistemą galima vadinti visiškai amerikietiška. Tiesiog JAV, kaip žinote, statistikos modelis taikomas plačiau nei Europoje. Iš tikrųjų nesu didelis skaičių žmogus, bet dirbdamas JAV išmokau dirbti su skaičiais.

Tai padeda organizuoti ir analizuoti krepšinį. Padeda geriau pažinti varžovą. Tikrai nesu matematikas, tiesiog JAV krepšinio kultūra mane to išmokė daugiau, nei apie tai supratau dirbdamas Europoje.

– Kiek jums pačiam, dar prieš padedant paskutinį parašą ant sutarties su „Žalgiriu“, pasiūlymas pirmą kartą karjeroje tapti Eurolygos klubo treneriu buvo iššūkis?

– Jeigu atvirai, sutarties su „Žalgiriu“ nelaikiau didžiuliu iššūkiu. Jeigu darbą pasiūlo toks klubas, neturėtų būti daug abejonių, ar nori priimti tokį iššūkį. Tai daugiau būtinybė pasinaudoti proga. Sėdi į lėktuvą ir stengiesi kuo greičiau atvykti ir pradėti darbus.

Nebuvo jokių papildomų abejonių. Dirbdamas G lygoje pajutau, kad tikrai įdiegėme savo norimą programą. Padėjome žaidėjams tobulėti ir turėjome darbo kryptį. Komandą lydėjo sėkmė, ji skynė pergales. Man tai buvo ženklas, kad turiu pereiti prie kito karjeros iššūkio. Šį iššūkį priėmiau išskėstomis rankomis.

– Atvykote į komandą, kurioje buvo nemažai senbuvių, likusių iš Š. Jasikevičiaus eros. Yra ir naujokų, tačiau turite įdiegti naują sistemą, pakeisti žaidėjų įpročius. Kiek tai sunku?

– Taip, tai nėra lengva. Kad ir kaip būtų, tai visiškai normalu. Jeigu komandos branduolys vienaip žaidė krepšinį penkerius metus, bet kuriam atėjusiam treneriui būtų sunku pakeisti žaidėjų įpročius.

Tai pasakytina apie kiekvieną darbo sritį: jeigu pasirodo naujas viršininkas, bus sunku iškart perprasti jo sistemą. Pokyčiai keliai iššūkių visiems, tačiau tai padeda augti.

Galiu pasakyti, kad žaidėjai noriai stengiasi prisitaikyti ir dirbti. Jie nori mokytis ir mes esame teisingame kelyje.

– Šį sezoną „Žalgiris“ siekia žaisti greitai. Kokie pagrindiniai jūsų norimo įdiegti krepšinio principai?

– Mes neatvykome čia su mintimi, kad nuo šiol žaisime tik greitą krepšinį. Iš tikrųjų mano treniruotos komandos nebuvo tokios greitos. Solt Leik Sičio „Stars“ buvo viena lėčiausių visoje G lygoje, kurioje varžosi 28 komandos.

Manau, greitas „Žalgirio“ žaidimas žiūrovams buvo pristatytas organiškai. Kai apsiginame, kuriame įprotį bėgti į greitą puolimą. Stengiamės atrasti metimus aikštės kampuose, ieškome lengvų taškų. Žinau, kad prie Šaro „Žalgirio“ žaidimas buvo lėtesnis. Tai nėra blogas dalykas, jokiu būdu.

Mano galva, jeigu komanda žaidžia šiek tiek greičiau, palyginti su tuo, kaip žaidė ankstesniais sezonais, gali atrodyti, kad žaidimas tapo žymiai greitesnis. Taigi ypač greito krepšinio stiliaus neakcentuočiau kaip esminio.

– Kuo bus ypatinga šio sezono Kauno „Žalgirio“ gynyba?

– Mūsų gynybos pamatas – gynyba prieš varžovų greitąjį puolimą. Turime neleisti varžovams rinkti lengvų taškų. Kitas dalykas, nenorime leisti priešininkų komandai su kamuoliu būti mūsų aikštės vidurinėje dalyje ir baudos aikštelėje.

Nenorime, kad varžovai turėtų kelis pasirinkimus, kaip kamuolys galėtų judėti puolime. Norime, kad kamuolys būtų stumiamas į aikštės šonus, kad varžovai turėtų kuo mažiau galimybių jį perduoti.

Žinoma, jeigu susidaro nepalanki situacija, turime keistis dengiamaisiais, turime nuolat komunikuoti tarpusavyje ir būti kaip kumštis.

Be to, kiekvienas varžovų metimas turi būti prižiūrimas, reikia susirinkti visus atšokusius kamuolius. Šiuos dalykus nuolat akcentuojame per vaizdo peržiūras. Kuo geriau tai suprasime, tuo geriau dirbsime kaip vienas junginys.

– Treneri, man yra tekę matyti visų Eurolygos komandų trenerius, tačiau jūs pirmasis, kuris prieš rungtynes, apšilimo metu, dirbo su auklėtiniais, padavinėjo jiems kamuolius. Ar jums lygiai taip pat svarbu būti su komanda ir tokioje rungtynių fazėje?

– Ne, tai nėra esminis dalykas. Taip susiklostė, kad žaidėjai apšilimą daro skirtingomis grupėmis. Iš pradžių pratimus atlieka gynėjai, vėliau – vidurio puolėjai, tada – sunkieji krašto puolėjai, galiausiai – lengvieji krašto puolėjai. Taip išlaikome individualų darbą su žaidėjais.

Mūsų tvarkaraštis labai sunkus, todėl turime rasti laiko dirbti su žaidėjais individualiai, o tokio laiko yra prieš rungtynes. Esame susitarę, kad aš atsakingas už vieną krepšininkų grupę, todėl ir pats būnu aikštėje. Kol kas tokia sistema veikia, vėliau žiūrėsime, ar ji bus visiškai pasiteisinusi.

– Artėjantį Eurolygos sezoną vis dar gaubia nežinia – neaišku, ar sirgaliai galės rinktis į tribūnas, neaiški visa situacija dėl koronaviruso pandemijos. Jūs su „Žalgiriu“ jau patyrėte, ką reiškia, kai arenoje yra sirgalių. Kiek jums pačiam svarbu, kad rungtynėse komandą palaikytų gerbėjai?

– Žinoma, tai labai svarbu. Sirgaliai yra mūsų šeštas žaidėjas, todėl būtų tik į naudą turėti kuo daugiau sirgalių arenoje. Visi tai žino, todėl visas klubas tikisi, kad rungtyniaudami turėsime stiprų užnugarį.

– Treneri, koks jūsų asmeninis santykis su krepšiniu, kiek krepšinis yra užvaldęs jūsų gyvenimą? Ar visada pavyksta atsikratyti sunkių minčių po nesėkmingų dvikovų?

– Žinoma, krepšinis mintyse sukasi visą laiką. Atsipalaiduoti nuo jo padeda šeima – tada turiu rūpintis kitais dalykais. Svarbu turėti laiko ir sau, ypač sezono metu, kai kovos intensyvėja.