Sportas

2020.09.27 13:20

Šarui duoklę atidavęs Hayesas įvertino naująjį „Žalgirio“ žaidimą: reikia save iš naujo perprogramuoti

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.09.27 13:20

Kaip krepšininkas profesionalas trečią sezoną Europoje ir jau antrą Kauno „Žalgiryje“ pasitikęs amerikietis Nigelas Hayesas pasirengęs įrodyti – dar vieni metai laikinojoje sostinėje jo žaidimą gali pakelti į naują lygį.

„Žalgirio“ kovas Eurolygoje nuo spalio 1-osios stebėkite tiesiogiai per LRT TELEVIZIJĄ ir portalą LRT.lt.

25 metų 203 cm ūgio universalus puolėjas sulaukia nemažai pasitikėjimo iš naujojo „Žalgirio“ trenerio Martino Schillerio, kuris puolimą praplėsti galintį N. Hayesą įtraukė į visų draugiškų ir jau sužaistų dvejų LKL sezono rungtynių starto penketus.

Praėjusiais metais Kaune debiutavęs N. Hayesas išsiskyrė gera gynyba, tačiau banguojančiu puolimu. Šarūno Jasikevičiaus sistemoje žaidėjas nuolat sulaukdavo situacijų atakuoti iš toliau, tačiau amerikiečio taikiklis Eurolygoje po pirmų sužaistų dešimties rungtynių varžovus baudė tik 33 proc. tikslumu.

Vėliau taiklumas pagerėjo, tačiau įrodyti visą jo pajėgumą sutrukdė koronaviruso pandemija – kauniečių sezonas buvo nutrauktas.

Kartu su nauju treneriu komandos gretose N. Hayesas stengiasi pratęsti gerus praėjusio sezono antros pusės darbus. Puolėjas jau spėjo pasižymėti dvejose LKL čempionato rungtynėse 5 tritaškiais iš 12 ir vidutiniškai renkamu 10,5 taško vidurkiu.

Žinoma, tai tik vietos čempionato batalijos. Geriausio N. Hayeso žaidimo „Žalgiriui“ reikės Eurolygoje, kurios mūšiai kauniečiams prasidės spalio 1-ąją Pirėjuje su vietos „Olympiakos“ ekipa.

N. Hayesas, profesionalo karjerą pradėjęs sezonu, praleistu NBA ir G lygos klubuose, tvirtina, kad jam nėra svetima naujojo trenerio sistema.

„Man naujoji sistema labai patinka, – bendraudamas su portalu LRT.lt kalbėjo N. Hayesas. – Treneris mus drąsina atakuoti. Jeigu esi geroje pozicijoje, turi mesti. Ši taktika skiriasi nuo kitų Eurolygos trenerių. Įprastai treneriai Europoje nori pačios geriausios įmanomos progos.

Martino Schillerio filosofija – jeigu gerai atakuoji iš tam tikrų zonų ir esi laisvas, tai yra gera proga mesti. Prioritetas teikiamas tritaškiams iš aikštės kampų, iš kur atakuojama aukščiausiu procentu. Nesvarbu, ar iki atakos laiko pabaigos yra 20 sekundžių ar 2 sekundės, jeigu esi geroje situacijoje, turi atakuoti.“

– Galima įsivaizduoti, kad po Š. Jasikevičiaus eros „Žalgirio“ senbuviams nėra taip lengva save perprogramuoti, kai gali atakuoti ir labai ankstyvoje atakos laiko fazėje?

– Sunkiausia dalis – pamiršti dalį žinotų dalykų ir, kaip minėjote, save iš naujo perprogramuoti. Žinoma, nereikia visko pamiršti. Šaras – puikus treneris ir jis mums įdiegė daug naudingų įpročių. Mūsų krepšinio IQ tapo aukštesnis, geriau suprantame žaidimo situacijas, todėl išvykus Šarui nereikia visko išmesti iš galvos.

Tiesiog tam tikrose situacijose turi elgtis kitaip, pavyzdžiui, atsikovojęs kamuolį ir būdamas laisvas prie tritaškio, likus dar 19 sekundžių iki atakos pabaigos, žinai, kad gali atakuoti. Komandos draugai irgi, matyt, supranta, kad prie Š. Jasikevičiaus nesirinktume tam tikrų metimų, nes norėtume labiau įžaisti kamuolį. Prie naujojo trenerio suprantame, kad galime mesti.

Per dalį draugiškų rungtynių galbūt nepademonstravome gero pataikymo, bet kai gali atakuoti be nuobodų ar pasėkmių, tai palengvina situaciją – labiau pasitiki savimi.

– Daug kalbama apie M. Schillerio propaguojamo žaidimo puolimo aspektus, bet kuo ypatinga jo gynybos taktika?

– Tai „no middle“ gynybos sistema, paremta tarpusavio komunikacija aikštėje. Tai yra gerai, nes kai daugiau kalbi, atsiranda daugiau energijos ir visi labiau įtraukiami į žaidimą. Gynyba yra paremta nuolatiniu spaudimu.

Kiekvienas treneris gynybos sistemas įsivaizduoja skirtingai, bet šiuo atveju mes turime reaguoti į tai, kaip puola varžovai. Turime pasirūpinti, kad kiekviena oponentų ataka baigtųsi mūsų atkovotu kamuoliu, gerai uždengtu metimu. Tai būdinga daugeliui gynybos sistemų.

Daugeliui ne pirmus metus „Žalgiryje“ žaidžiančių krepšininkų tai yra nauja gynybos sistema, bet dienos pabaigoje kova dėl kamuolių ir metimų dengimas – pažįstamas visiems.

– Turėjote Š. Jasikevičių – žmogų, kuris yra ekspresyvus, kartais nevengiantis pakelti balso. Iš pirmo žvilgsnio M. Schilleris – visiškai kitoks. Kiek kitoks yra darbas su naujuoju treneriu kaip su žmogumi?

– Žinoma, kad abu treneriai – labai skirtingi. Tai, kad Šaras paliko „Žalgirį“, – ir geras, ir blogas dalykas. Jis su komanda pasiekė labai daug, todėl dar ilgai kalbėsime apie jį. Kad ir kaip būtų, naujas treneris stengiasi kurti savo istoriją, todėl prasideda nuolatiniai lyginimai: „Štai praėjusiais metais Šaras padarė tą ir aną.“

Žinoma, kad jų stiliai – visiškai skirtingi. Nėra jokios nepagarbos vienam ar kitam treneriui. Yra daugiau nei vienas būdas treniruoti komandą. Naujasis treneris leidžia žaisti ir mokytis iš klaidų. Nesu tikras, ar jis nors kartą yra pakėlęs balsą. Jis labai mus drąsina ir leidžia žaidžiant mokytis iš klaidų. Tiesiog M. Schilleris yra ramesnis žmogus.

– Iki šiol nėra aišku, kaip šį sezoną rungtynes stebės sirgaliai. Ką jums, kaip krepšininkui, reiškia tikimybė, kad teks žaisri be jų?

– Manęs tai ypač nepaveikia, nes stengiuosi, kad sirgaliai nepaveiktų mano žaidimo. Kad ir kaip būtų, mūsų komandos sirgaliai yra patys geriausi visoje Eurolygoje ar net pasaulyje. Mes tikrai vertiname jų teikiamą energiją.

Kad ir kaip būtų, rungtynių metu stengiuosi būti labai ramus. Dalis žaidėjų siurbia gerbėjų siunčiamą energiją. Taigi, jeigu tribūnose nebus tų beveik 16 tūkst. sirgalių, nemažai krepšininkų neturės papildimo energijos pliūpsnio.

Mano atveju situacija yra tokia: ateini į rungtynes, kuriose ar 16 tūkst., ar 16 sirgalių, ir stengiesi kuo geriau atlikti savo darbą.

– Praėjusį sezoną „Žalgiris“ buvo įkritęs į gilią pralaimėjimų duobę Eurolygoje. Galima įsivaizduoti, kad tokiu sezono metu sunkios mintys žaidėjų nepaleidžia. Ar sunku jų atsikratyti po dvikovų?

– Žinoma, sunku. Po rungtynių būna sunku užmigti, ypač kai taip nori pergalės. Adrenalinas vis dar pulsuoja kūne ir stengiesi prisiminti kiekvieną blogą epizodą. Mąstai apie tai, ką turėjai daryti kitaip. Tokios mintis valandų valandas neleidžia užmigti.

Dažniausiai stengiuosi pabėgti nuo tokių minčių. Europoje dėl šio aspekto yra sunkiau. Tarp rungtynių kartais yra nemažas laiko tarpas. Sužaidi Eurolygos rungtynes, o kitas mačas – po keturių dienų. Turi žiūrėti vaizdo medžiagą, galvoti apie viską ir laukti, laukti, laukti...

Geriausias būdas gydytis – žiūrėti vaizdo medžiagą ir mokytis iš klaidų. Reikia suprasti gerus ir blogus dalykus ir keliauti į kitas rungtynes.

– Kaip sugebate prasiblaškyti nuo tokių minčių? Kokia yra jūsų laisvalaikio rutina?

– Mėgstu valgyti desertus. Toks maistas ramina ir man padeda. Žinoma, padeda pokalbiai su draugais ir šeima. Stengiuosi nukreipti mintis žiūrėdamas serialus ar filmus, stengiuosi negalvoti. Tai nėra lengva, bet reikia labai pasistengti.

– Socialiniuose tinkluose dalydavotės vaizdo įrašais, kaip ruošiate įvairius patiekalus. Ar tęsite šią tradiciją?

Žinoma, kad taip. Man tik reikia receptų. Nesu toks kūrybingas. Reikia, kad žmonės atsiųstų receptų arba juos parašytų komentaruose mano paskyrose. Lietuviai dažnai kalba apie cepelinus, tiesa? Su šiuo patiekalu bus sunku, nes žinau, kas tai yra. Taigi čia pirmoji reikalo dalis – cepelinai.

– Bet cepelinuose yra mėsos, kurios nevalgote.

– Taip, čia sunkesnė dalis. Taip, aš visada gaminu veganiškus patiekalus. Reikės viską išsiaiškinti iki galo. Pasistengsiu kitame maisto gaminimo vaizdo klipe paruošti šį patiekalą.