Sportas

2020.09.19 20:00

Sugrįžti į aikštę nekantraujantis „Žalgirio“ argentinietis: smagu stebėti, kaip komanda sulimpa aikštėje

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.09.19 20:00

Jau šį sekmadienį Kauno „Žalgirio“ krepšininkai namuose priims „Šiaulių“ ekipą bei žais pirmąsias oficialias 2020–2021 m. sezono rungtynes. Šią dvikovą iš šalies bus priverstas stebėti komandos naujokas Patricio Garino, toliau tęsiantis reabilitaciją po praėjusiame sezone patirtos sunkios kelio traumos.

Priekinių kryžminių kelio raiščių traumą praėjusių metų lapkritį patyręs buvęs Vitorijos „Baskonia“ puolėjas dalyvauja žalgiriečių treniruotėse, tačiau toliau stiprina kelio raumenyną, kad sumažintų naujos traumos riziką.

„Žalgirio“ trenerių štabas ir vadovybė nusiteikusi dar keletą savaičių palaukti 27-erių metų 201 cm ūgio argentiniečio, kuris sudėtyje turi pakeisti į Stambulo „Fenerbahče“ gretas išvykusį buvusį ilgametį žalgirietį Edgarą Ulanovą.

Kojos raumenis stiprinantis P. Garino iš šalies stebėjo savo naujųjų komandos draugų pasirodymą praėjusį savaitgalį „Žalgirio“ arenoje surengtame draugiškame keturių Eurolygos klubų turnyre, kuriame kauniečiai užėmė antrąją vietą, finale 18 taškų skirtumu nusileidę Milano „AX Armani“ ekipai.

Prieš oficialaus sezono pradžią su portalu LRT.lt bendravęs krepšininkas džiaugėsi, kad jo komandos draugai vienas kitą aikštėje supranta vis geriau.

„Kol kas viskas tvarkoje. Smagu stebėti, kaip komanda vis labiau „sulimpa“ aikštėje, vadovaujant naujam treneriui ir mokantis naujos žaidimo strategijos.

Stengiamės išmokti naują žaidimo sistemą, todėl viskas vyksta palengva. Mano komandos draugai jau spėjo atlikti puikų darbą. Kiekvienas stengiasi įsilieti į žaidimą ir išpildyti viską, ko prašo treneris aikštėje.

Žinoma, kad yra pakilimų bei nuosmukių. Tai yra normalu priešsezoniniame etape. Iškovojome pergalių, prastai sužaidėme rungtynes su Milano klubu, bet tai padeda kaupiant patirtį prieš pagrindinius sezono mūšius.

Stebinti žaidimą iš šalies, viskas atrodo tvarkoje. Svarbiausia, kad turime daug vietos tobulėjimui“, – tikino krepšininkas.

– Jeigu jums reiktų paprastai apibūdinti, kokie yra Martino Schillerio propoguojamo krepšinio principai, kokius juos įvardintumėte?

– Natūralu, kad viskas prasideda nuo gynybos. Turime būti kaip vienas kumštis gynyboje, todėl tarpusavio komunikacija – labai svarbi. Naudojame skirtingas gynybos strategijas.

Puolime turime dalintis kamuoliu ir greitai bėgti. Turime žaisti kietą krepšinį. Nėra nieko itin sudėtingo. Žaidėjai turi viską atiduoti aikštėje bei būti protingi.

– Kaip stipriai esate pasiilgęs krepšinio ir sugrįžimo į aikštelę? Kada tai nutiks?

– Iš tikrųjų, negaliu nustygti vietoje, kaip noriu sugrįžti. Noriu žaisti su savo komandos draugais. Stebėti visus įvykius iš šalies nėra taip smagu. Yra šiokio tokio susierzinimo, kad negaliu žaisti, bet tikiuosi, jog jau greitai ir aš pasirodysiu aikštėje.

– Kaip „Žalgirio“ naujokas, ar jau spėjote pajausti sirgalių dėmesį Kauno gatvėse?

– Netgi šįryt buvo situacija, kai vedžiojau šunį ir keturi vyrukai su manimi sveikinosi gatvėje. Tai tik parodo, kaip vietiniai yra prisirišę prie komandos. Sirgaliai labai palaiko komandą.

Tiesa pasakius, žaisti „Žalgirio“ arenoje – vienas geriausių jausmų pasaulyje, kuriuos gali patirti, kalbant apie čia esančią atmosferą. Vietiniai sirgaliai suteikia labai daug energijos, ypač, kai tekdavo čia žaisti. Kiekvieną kartą arena būdavo sausakimša. Visi būdavo labai įsitraukę į žaidimą.

Dar kai atstovavau „Baskonia“ klubui, visų rungtynių metu „Žalgirio“ arenoje per kūną bėgiodavo šiurpuliukai. Tai labai didelis pranašumas namų komandai. Sirgaliai suteikia didžiulį užnugarį. Jie nuolat palaiko klubą, dainuoja, ploja ir kitaip stumia ją į priekį.

Labai tikiuosi, kad šiais metais, žinant situaciją dėl koronaviruso, galėsime arenoje sulaukti kiek įmanoma daugiau sirgalių. Sirgaliai čia yra labai svarbi komandos dalis.

– Dar nėra aišku, ar artėjančiame sezone tribūnose tikrai matysime sirgalius. Ką jums reiškia jų užnugaris dvikovų metu?

– Sirgaliai yra labai svarbi rungtynių dalis. Nežinau, ar tikslu sakyti, kad be sirgalių žaisti neverta, tačiau skirtumas, akivaizdu, yra didžiulis. Niekas nenori prarasti namų aikštės pranašumo.

Kai tribūnose nėra sirgalių, jautiesi lyg žaistumei visiškai kitoje vietoje. Neturi stūmimo į priekį, nejauti adrenalino – visų faktorių, kurie sudaro didžiąją rungtynių dalį.

Žinoma, šis laikotarpis sunkus ir sirgaliams. Kitose valstybėse jų tribūnose apskritai gali nebūti. Čia, Lietuvoje, kiek žinau, gali būti užpildyta pusė arenos.

Kol kas viskas bus kitaip, todėl mums belieka tikėtis geresnės ateities.

– Kaip Lietuvoje atsipalaiduojate nuo treniruočių rėžimo? Kaip atrodo jūsų laisvalaikais?

– Turiu įvairių veiklų. Su žmona nemėgstame daug laiko leisti namuose. Esame ten tik tam, kad pavalgytume ir pamiegotume. Daugiausiai laiko praleidžiame lauke, vedžiojame šunį, bandome atrasti naujas vietas.

Jau apvaikščiojome visą Kauną, tyrinėjome ir kitas vietoves. Mums patinka būti lauke.

– Paminėjote maistą ir esate minėjęs, kad tai mėgstama jūsų laisvalaikio dalis. Galbūt jau išbandėte ir lietuviškus patiekalus?

– Taip ir man labai patiko. Vietinis maistas – vienas mane labiausiai čia nustebinusių dalykų. Nežinojau daug apie lietuviškus patiekalus ir buvo kiek nedrąsu jų paragauti, tačiau kol kas viskas tvarkoje.

– Ar jau valgėte šaltibarščių?

– Taip, bandžiau ir man tikrai patiko. Man burokėliai patinka.

– Jeigu galėtumėte sirgaliams pasiųsti vieną žinutę artėjančio sezono proga, kokia ji būtų?

– Būkite pasiruošę, nes mūsų visų laukia kitoks sezonas, tačiau jis nuteikia pozityviai. Turime puikią komandą. Visos dėlionės detalės pamažu sulimpa į bendrą paveikslą. Turime daug talentingų žaidėjų. Esame pasiruošę kovoti kiekvieną dieną.