Sportas

2020.09.16 05:30

Bandymas prikelti SSRS dvasią krepšinio aikštėje: neutrali turėjusi būti VTB lyga tapo politiniu įrankiu

Paulius Cubera, LRT.lt 2020.09.16 05:30

Didžiulius pinigus krepšiniui kasmet per Maskvos CSKA klubą metanti Rusija dar 2008 metais sukūrė krepšinio lygą, kuri ilgainiui panaikino ir patį nacionalinį Rusijos čempionatą. Tai VTB jungtinė lyga. Vis dėlto projektas, iš pradžių jungęs daug komandų iš buvusių posovietinių šalių, pastaraisiais metais praranda tiek savo politinę propagandinę, tiek sportinę reikšmę ir iš esmės grįžo į pradžią – tapo tiesiog Rusijos lyga su keliomis papildomomis komandomis.

Dar 2008 m. įkurta lyga vos per kelerius metus nuo 8 komandų pirmajame sezone išsiplėtė iki 20-ies bene geriausiame 2012–2013 m. sezone, kai turnyre varžėsi tuomet Vladimiro Romanovo valdomas Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Klaipėdos „Neptūnas“.

VTB lygoje tuo metu žaidė net 9 valstybių komandos – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano ir Čekijos. Kai kuriais metais joje dar dalyvavo ir Čekijos bei Suomijos komandos.

Vis dėlto, prasidėjęs kaip didelis ir įdomus projektas, vienu metu turėjęs didelių ambicijų pakovoti ir dėl vietos po saule su tuomete Eurolyga, šiuo metu VTB lygos turnyras yra kur kas mažiau įdomus.

2019–2020 m. sezone VTB lygoje jau žaidė tik 13 komandų, tik keturios iš jų buvo ne Rusijos, tik dvi – ne iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių, t. y. iš Estijos ir Lenkijos. Tai iš esmės liko Rusijos čempionatas su viena kita papildoma komanda.

Idėja, kilusi Kaune, bet greit sudominusi politikus

VTB jungtinė lyga pirmą savo sezoną pradėjo dar 2008 m., tada ji surinko aštuonias komandas į parodomąjį Kalėdinį turnyrą, šis per 3 dienas sužaistas Maskvoje gruodžio 20–22 dienomis. Jame dalyvavo tuomet Lietuvos čempionas „Žalgiris“, Latvijos čempionas Rygos ASK klubas, Lenkijos čempionė Sopoto „Prokom“, Ukrainos čempionė Mariupolio „Azovmaš“, Rusijos čempionė Maskvos CSKA bei dar vienas Ukrainos ir du Rusijos klubai.

Tai buvo trumpas atkrintamųjų varžybų principu surengtas turnyras, bet jau 2009–2010 m. sezone šis turnyras virto rimta lyga su reguliariuoju sezonu ir atkrintamosiomis. Dar po metų jame jau žaidė 12 komandų, o 2011–2012 m. – jau net 18. Paskui du sezonus iš eilės komandų skaičius buvo pasiekęs apogėjų – 20.

VTB lygos sėkmė ir pritrauktos stiprios komandos iš esmės lėmė, kad dar 2004 m. įkurta Baltijos krepšinio lyga (BBL) prarado savo patrauklumą, mat 2012–2013 m. sezone dėl per didelio rungtynių skaičiaus iš BBL pasitraukė tiek „Žalgiris“, tiek tuometis „Lietuvos rytas“.

Kaip LRT.lt sakė vienas lygos steigėjų ir sumanytojų Gediminas Navikauskas, iki 2008 metų buvęs „Žalgirio“ generaliniu direktoriumi, šios lygos idėja gimė ne Rusijoje, o Kaune, tačiau labai greitai virto politiniu įrankiu.

„Idėja buvo paprasta – tuo metu vyko intensyvus pasirengimas „Žalgirio“ arenos statybai, buvo sudarytas planas, kad arena būtų kuo daugiau užimta krepšiniu. Tai turėjo būti draugiškas stiprių komandų turnyras, kuris galėtų pauzėse tarp Eurolygos užimti gerų varžybų vietą. Tai buvo mūsų idėja, mes susisiekėme su Rusijos krepšinio federacija, tuo metu jos prezidentu buvo Sergejus Černovas, stūmėmės į priekį.

Sumanymas, formatas buvo visiškai kitoks, bet paskui atėjo politikai ir iš turnyro pabandė padaryti SSRS čempionatą. Atsirado žmonių iš politikos, Ivanovas, Maskvos ranka ir viskas pradėjo keistis“, – teigė G. Navikauskas.

Vis dėto, net ir jaučiant stiprų politinį atspalvį, lyga keletą metų plėtėsi, o tai darė viliodama klubus pinigais. VTB lygos organizatoriai komandas viliojo solidžiais priziniais fondais, buvo plačiai skleidžiama informacija, kad klubams dalyvauti šioje lygoje tiesiog apsimoka finansiškai, galima iš to net uždirbti.

Tiesa, dabartinis „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas teigia, kad tie pinigai nebuvo tokie dideli, apie kokius buvo kalbama.

„Realiai mums daugmaž pasidengdavo kelionės išlaidos, skaičiai ten tikrai nebuvo dideli. Viskas keitėsi, viskas prasidėjo nuo Kalėdinio aštuonių komandų turnyro, tada padengė visas dalyvavimo išlaidas. Tada ta lyga ir buvo įsteigta.

Paskui mes su savo užimtomis vietomis pasidengdavome kelionių ir gyvenimo išlaidas, bet kažko labai neuždirbdavome. Aišku, buvo kelios komandos, kurios padėdavo surinkti pilną salę, finalo ketvertas, kai rengėme, irgi atsipirko, bet verslo ir uždarbio ten didelio nebuvo“, – LRT.lt sakė P. Motiejūnas.

Krepšinio naujienų portalo Basketnews.lt redaktorius ir knygos apie Vladimiro Romanovo valdymo metus „Žalgiryje“ autorius Jonas Miklovas pasakojo, kad VTB lygos vadai ypač stengėsi išlaikyti užsienio komandas lygoje ir jas viliojo būtent pinigais.

„Jie papirkinėjo klubus pinigais, aš esu girdėjęs istoriją, kad jie sugalvojo „Žalgiriui“ įsteigti atskirą piniginį prizą už tai, kad jų lankomumas arenoje buvo geras. Jie galvojo, kaip padaryti, kad „Žalgiris“ gautų daugiau pinigų, ir sugalvojo tokį prizą iš oro. Ten pinigais tikrai buvo švaistomasi“, – teigė J. Miklovas.

Krepšinio komandos Lietuvoje ir tada sulaukdavo nemažai kritikos už dalyvavimą Kremliaus lygoje, kaip ji dažnai buvo vadinama, tačiau politologas Rimvydas Valatka mano, kad tuo metu situacija buvo kiek kitokia.

„Gal mes buvom dar tokie, kaip čia pasakius, naivūs. 2008 metai yra Putino Rusijos pradėto karo prieš Gruziją metai. Atrodo, kad susiprasti lyg ir buvo kam. Bet keista, ypač sportininkai labai ilgai nenorėjo pripažinti šito. Tad nėra ko stebėtis, kad ir dabar krepšinio federacijos rėmėju tapo „Huawei“. Tai netelpa į jokius rėmus. Amerikoje iš visur išimta, jie mūsų NATO sąjungininkai, o mūsų Špokas didžiuojasi, kad jam pavyko susitarti su „Huawei“.

Manau, kad buvo toks inercinis momentas po to, kai Putino Rusija bent jau formaliai buvo visai demokratiška šalis ir nepriešiška Lietuvai“, – teigė R. Valatka.

Politikų tikslas – atkurti SSRS čempionatą

Kaip pasakoja G. Navikauskas, VTB lygos vadovams buvo labai svarbu, kad lygoje dalyvautų komandos, kurios anksčiau varžėsi buvusios SSRS krepšinio pirmenybėse.

„Ten iškart buvo sumaišytas sportas su politika, nes labai reikėjo vardų, Lietuvos komandų, kurios žaidė SSRS čempionate. Reikėjo jiems labai „Statybos“, o ne „Lietuvos ryto“, bet pamatė, kad negali pakeisti pavadinimo. Reikėjo būtinai Minsko, Kijevo komandų. Jie labai norėjo gruzinų, bet nebuvo diplomatinių santykių dėl karo, vyko neoficialūs pokalbiai, kaip į lygą priimti Tbilisio „Dinamo“, nors tai nebuvo stipri komanda. Svarbu, kad tai būtų komandos, dalyvavusios buvusiame SSRS čempionate. Nelabai tiko Talinas, reikėjo labiau Tartu komandos.

Suomiai, čekai buvo į lygą priimti tik tam, kad atskiestų lygą, kad būtų galima atsikirsti kritikams, sakantiems, kad čia buvęs SSRS čempionatas. Dėl to priėmė kelias komandas iš kitur, bet iš tiesų jų niekam nereikėjo“, – pasakojo G. Navikauskas.

Tuo metu pašnekovas jau dirbo būtent Kijevo „Budivelnyk“ klube, tai buvo pirmasis užsienio klubas, nusprendęs palikti VTB lygą būtent dėl politinių priežasčių. Kijevo ekipa iš lygos pasitraukė prieš 2012–2013 m. sezoną, po jo lygą paliko ir „Žalgiris“.

Kauniečių geriausi metai VTB lygoje sutapo su metais, kai klubą valdė skandalais pagarsėjęs verslininkas V. Romanovas, kuris iki šiol nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje. Būtent jam vos nenustūmus legendinės Lietuvos komandos į nebūtį, „Žalgiris“ kitą sezoną ir paliko VTB lygą.

„Kai vykdavo Kaune rungtynės, atvažiuodavo Sergejus Ivanovas, kiti Rusijos krepšinio veikėjai su įvairia praeitimi ir pirmoje eilėje sėdi Ivanovas, šalia jo – Romanovas. Tai savotiškas galios žaidimas – atsidurti vienoje nuotraukoje šalia Ivanovo. Taip lengvai to nepasieksi, o tokiems milijonieriams kaip Romanovas, toks dalykas buvo neįkainojamas. Ar net pakalbėti su tokiu žmogumi prieš rungtynes“, – teigė J. Miklovas.

Buvęs KGB generolas ir tuo metu Vladimiro Putino dešinioji ranka S. Ivanovas buvo bene aukščiausio rango Rusijos politikas, aktyviai įsitraukęs į krepšinį ir VTB lygą.

„Kad ir kaip būtų, aš vertinu (dalyvavimą VTB lygoje – LRT.lt) panašiai, kaip parašyta Konstitucijoje, kad į jokias Rytų posovietines erdves jokiais būdais Lietuva neturėtų kelti kojos. Bent jau iki tų laikų, kol Rusijoje nevyks demokratiniai rinkimai ir demokratinė valdžia nevaldys Rusijos. Tai bet kuriuo atveju yra pavojinga, per sportą įtraukiami kiti dalykai. Šiaip KGB generolo S. Ivanovo, vienu metu buvusio Putino dešiniąja ranka, į Lietuvą niekas nebūtų kvietęs, o kai buvo lyga, jis tribūnose tarp mūsų Vyriausybės ir prezidentūros atstovų maišėsi.

Iš esmės sportas yra būdas parodyti diktatoriams, kad negalima uzurpuoti laisvės. Juk ir Lukašenka labai jautriai reaguoja, kai į gatves eina ledo ritulininkai. Visi diktatoriai mėgsta sportą ir per sportą daryti įtaką, tai nereikia jiems padėti tos įtakos daryti“, – teigė R. Valatka.

Bene aukščiausiu Rusijos minkštosios įtakos tašku, remiantis VTB lyga, galima vadinti 2013 metų pradžioje organizuotas CSKA ir „Žalgirio“ legendų rungtynes, kuriose žaidė ir pats Arvydas Sabonis. Žinoma, į tokius mačus galima žiūrėti kaip į paprastą šou, bet turint galvoje A. Sabonio populiarumą visame pasaulyje, ypač posovietiniame, nesunku įžvelgti ir kitą prasmę.

„Tu negali sakyti, kad žiūrėdamas filmą apie gražius jaunus rusų desantininkus, kuriuos žudo čečėnų teroristai, nuo to filmo pasidarysi blogesnis. Bet sportas duoda daug naujų kampų. Sportinėse delegacijose gali būti veikėjų, kurie būna šiaip nepageidaujami. Sportininkai yra mūsų žvaigždės, vaikai į juos lygiuojasi, o per interviu jie galbūt pagiria Rusiją, kurioje geros sporto salės ir panašiai. Taip vyksta ta minkštoji propaganda, kurios valdyti neišeina. Mano požiūriu, su diktatoriais geriau neturėti jokių reikalų“, – teigė R. Valatka.

Prasidėjęs karas Ukrainoje paskatino ir lygos irimą

VTB jungtinė lyga gana greitai buvo paskelbta daliniu Rusijos krepšinio čempionatu. Atskira Rusijos lyga buvo panaikinta, o VTB lygoje aukščiausią vietą užėmęs Rusijos klubas automatiškai tapdavo ir šalies čempionu (nuo lygos įkūrimo CSKA tik kartą nelaimėjo pirmosios vietos).

Net ir tai neatvėrė akių kitoms komandoms ir iki 2012–2013 m. sezono pabaigos lygos komandos buvo daugmaž stabilios. Vis dėlto po V. Romanovo skandalingo pasitraukimo iš „Žalgirio“ ir paliktos didžiulės finansinių skolų naštos iš VTB lygos pasitraukė ir Lietuvos čempionai.

„Prisiminkite, koks mūsų savininkas buvo. Stengėmės nuo politikos nueiti, bet nenoriu dabar į tai veltis. Kai nebeliko to savininko, pasitraukėme ir iš tos lygos. Nenoriu labai eskaluoti, bet tai buvo gana svarbi priežastis (trauktis – LRT.lt)“, – teigė P. Motiejūnas.

Tiesa, kauniečiams sunkiai pakeliama tapo ir rungtynių našta. 2012–2013 m. Lietuvos krepšinio pirmenybėse klubų sutarimu buvo leista „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ reguliariajame sezone sužaisti tik po 12 mačų, o 2013–2014 m. jų skaičius jau išaugo iki 20-ies, o 2014–2015 m. – iki 40-ies.

2014 m. prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos karinis konfliktas galiausiai lėmė, kad iš VTB lygos pasitraukė visos Lietuvos ir Ukrainos komandos, nors VTB lygos vadovai jau buvo besigriebiantys šiaudo. Į VTB lygą imta kviesti tokias komandas kaip Kėdainių „Nevėžis“ ar Panevėžio „Lietkabelis“.

„Kiti klubai – „Nevėžis“, „Lietkabelis“ – kaip ant medaus puolė, atrodė, kad ta lyga yra kažkoks finansinis išsigelbėjimas, bet naudos ten daug nebuvo. Aišku, Lietuvoje labai veikė VTB lygos agentai lietuviai, nenoriu dabar pavardžių minėti. Jie labai viliojo komandas.

Kiek žinau, paskui buvo, man atrodo, prezidentės toks neoficialus pasakymas, kad klubai, dalyvaujantys toje lygoje, savivaldybių paramos neturėtų tikėtis. Aišku, prezidentas negali diktuoti miestams, kam duoti pinigų, o kam ne, bet neoficialiai taip duota suprasti“, – teigė G. Navikauskas.

„Krepšinis ir ledo ritulys – sporto šakos, kurias lengva užvaldyti. Futbolas yra pelningas, o krepšinis ir ledo ritulys Europoje yra duoneliautojai, tu meti pinigus ir turi. Būkime biedni, bet teisingi – niekas tokių pinigų šiaip sau nemestų, tikrai ne iš meilės krepšiniui ta lyga buvo suorganizuota. Buvo tikslas įtraukti Baltijos šalis, Lenkiją, minimalus tikslas parodyti, kad jūs iš mūsų erdvės nepabėgsite, – lyg atkurtas Varšuvos paktas. Jūs esate čia, niekur jūs nepabėgsite. Jūsų sportininkai tada draskys jums akis – ko jūsų politikai tiek prieš mus nusistatę“, – apie propagandos ir sporto samplaiką teigė R. Valatka.

Dėl pandemijos nebaigtame 2019–2020 m. VTB lygos turnyre jau žaidė tik 13 komandų. Be devynių Rusijos klubų, dar dalyvavo Estijos čempionas Talino „Kalev/Cramo“, Kazachstano ekipa „Astana“, Lenkijos ekipa Zeliona Guros „Stelmet“ bei Minsko „Tsmoki“ iš Baltarusijos.

Iš bandymo atkurti kone SSRS čempionatą liko Rusijos lyga su keliomis papildomomis komandomis, turnyras yra pripažintas Eurolygos ir turi vieną vietą elitiniame Europos turnyre.

LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas medijų raštingumui didinti ir auditorijos kritiniam mąstymui skatinti. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.