Sportas

2020.08.21 09:07

Dar vieną blogiuką į Uteną prisiviliojęs Urbonas: nebijau žaidėjų su charakteriu, bijau pasyvių ir abejingų

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.08.21 09:07

Į pirmąsias pasirengimo naujam sezonui treniruotes susirinkę Utenos „Juventus“ krepšininkai šią savaitę krepšinio kamuolį trumpam iškeitė į baidarių irklus ir gamtoje stiprino komandinius ryšius. Tinkamai susiklijavusi Utenos ekipa kitą sezoną gali tapti galvos skausmu visiems varžovams LKL čempionate.

„Svarbiausia, kad visi moka plaukti. Pradžia jau gera“, – portalui LRT.lt pasakodamas apie trumpą komandos žygį baidarėmis šypsojosi vyriausiasis „Juventus“ treneris Žydrūnas Urbonas.

Šypsotis dar nepakilus 2020–2021 m. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezono pradžios uždangai Ž. Urbonas priežasčių turi ir daugiau.

Praėjusį sezoną, nutrauktą dėl koronaviruso pandemijos, Utenos klubas užbaigė atsilikęs tik vienu laimėjimu nuo ketvirtos pozicijos, kurią užėmė Klaipėdos „Neptūnas“.

Nors pagrindiniu komandos tarpsezonio nuostoliu galima laikyti naudingiausio ir antro pagal rezultatyvumą žaidėjo Gyčio Radzevičiaus persikėlimą į Vilniaus „Rytą“, „Juventus“ klubas žaidėjų rinkoje buvo aktyvus ir sublizgėjo pirkiniais.

Komandos gretose artėjantį sezoną žais dukart Eurolygos čempionas bei pasaulio čempionato bronzos medalį su Lietuvos rinktine iškovojęs Martynas Gecevičius, anksčiau „Juventus“ klube rungtyniavęs Gintautas Matulis, praėjusį sezoną Jeruzalės „Hapoel“ klube pradėjęs Mindaugas Kupšas bei žaidimo NBA patirties turintis Glennas Rice`as jaunesnysis.

Būtent sutartis su G. Rice`u padėjo, anot oficialaus klubo pranešimo, užbaigti „Juventus“ komandos komplektavimo darbus, tačiau į Uteną atvyksiantis amerikietis uždavė klausimų: ar žaidėją, kuris rungtyniaudamas Holono „Hapoel“ klube Izraelyje yra smogęs komandos draugui į veidą, sugebėjęs suvaldyti Ž. Urbonas?

„Mano pozicija tokia: aš nebijau žaidėjų su charakteriu. Nebijau aikštingų ir įžūlių krepšininkų. Bijau pasyvių ir abejingų žaidėjų. Su tais dideliais charakteriais, manau, sugebu susitvarkyti ir susitvarkysiu“, – neabejojo Ž. Urbonas.

Interviu su portalu LRT.lt „Juventus“ vairininkas kalbėjo apie klubo komplektavimą, žaidėjų charakterį ir ambicijas artėjantį sezoną.

– Treneri, ar sutarties su G. Rice`u pasirašymas visiškai užbaigė „Juventus“ sudėties komplektavimo darbus?

– Iš dalies, taip. Gali būti, kad komandą papildys dar vienas jaunas žmogus, kuris labiau dalyvautų treniruočių procese. Tai būtų labiau projektas į ateitį. Žinoma, negalime atmesti, kad komandoje gali būti traumų. Kad ir kaip būtų, pagrindą esame suformavę – dešimt žaidėjų plius du jauni uteniškiai, kuriems dar ir treniruotėse nėra taip lengva atstovėti.

– Šį tarpsezonį komandą sustiprino pajėgūs žaidėjai, tad, lyginant su praėjusiu sezonu, ji atrodo sustiprėjusi. Ar pats esate patenkintas „Juventus“ sudėtimi?

– Sakykime taip: pozicijas, kurių žaidėjai išvyko, sustiprinome. Norisi tuo tikėti. Be jokios abejonės, tai reikės įrodyti aikštėje. Čia yra esminis dalykas. Gali pasirašyti sutartis su žinomais krepšininkais, tačiau svarbiausia, kad jie gerai pasirodytų, o komanda susiklijuotų.

Norime demonstruoti tokį krepšinį, kokį demonstravome praėjusį sezoną po Naujųjų metų. Man tai svarbiausia. Kad ir kaip būtų, praėjusiais metais turėjome mažiau žinomų pavardžių, bet demonstravome gerą krepšinį.

– Gegužės pabaigoje su jumis kalbėjome apie būsimą „Juventus“ biudžetą. Ar dabar, sukomplektavus sudėtį, galima konstatuoti, kad klubo biudžetas nukentėjo dėl koronaviruso pandemijos?

– Biudžetas, palyginti su praėjusiu sezonu, gali susitraukti apie 10 procentų. Vis dar vyksta pokalbiai, darbas su rėmėjais, kad galėtume būti kuo arčiau ankstesnio biudžeto dydžio.

– Kai kitos komandos deklaruoja didesnius nuostolius, mažesnį susitraukimą galima vertinti daugiau nei pozityviai?

– Be jokios abejonės, jaučiuosi pakankamai geroje pozicijoje. Tiesa, tikrai ne dėl to, kad kiti deklaruoja didesnius nuostolius. Labai gerai žinome vieni kitų pozicijas. Dalies kitų klubų biudžetas traukiasi ne dėl pandemijos, o dėl to, kad gyvenama ne pagal galimybes.

Aišku, ir mes praėjusiais metais galėjome įšauti dar 200 ar 300 tūkstančių į biudžetą, prisipirkti papildomai žaidėjų. Tada šiais metais galėtume deklaruoti, kad mažiname išlaidas ir jauniname komandą.

Viskas atsiremia į tai, kaip valdai organizaciją. Čia yra svarbesni dalykai. Visada norisi daugiau ir geriau, bet turi būti saiko jausmas. Pasakęs raidę A, turi mokėti pasakyti ir raidę B. Žinau, kad ir kitą sezoną sakysime raidę B, o klubas toliau gyvuos.

– Vienas didesnių šios vasaros netikėtumų – sutartis su M. Gecevičiumi. Ar iš pradžių pats tikėjote, kad „Juventus“ pajėgus sukirsti rankomis su tokiu žaidėju?

– Atvirai kalbant, nebuvo minčių, kad galime taikytis į tokius žaidėjus. Tai krepšininkas, vienu metu buvęs „Žalgirio“ ir „Ryto“ lygio žaidėju, rungtyniavęs Lietuvos rinktinėje. Daug vilčių nebuvo, bet ambicijų visada turime pasirašyti sutartis su tokiais krepšininkais.

Kaip pats sakau, po truputį augi, po truputį susitvarkai klubo organizaciją. Gal kur nors atsiranda galimybių, pertvarkai komandos formavimo strategiją. Aišku, neatmeskime, kad M. Gecevičius jau metuose.

Kitas dalykas – pandeminė situacija. Žaidimas užsienyje šiuo metu prilygsta nežiniai. Į pavojingą situaciją statai tiek save, tiek savo šeimą. Yra daug aspektų, iš kurių susidėlioja bendras paveikslas. Būtent tai leido komandoje turėti tokio lygio žaidėją.

Kad ir kaip būtų, kaip treneris sakau: pas mane gali atvažiuoti ir Arvydas Sabonis, aišku, komplektacija yra labai svarbu, bet reikia, kad tie žaidėjai demonstruotų gerą žaidimą. Čia yra trenerio darbas – atskleisti jų talentą ir leisti komandai važiuoti į priekį.

– Ne pirmo trejeto LKL klubai rečiau išlaiko užsieniečius krepšininkus ilgiau nei sezoną. Jūsų situacija su Bryantu Crawfordu yra kitokia – jis žais Utenoje antrus metus. Krepšininkas viskuo patenkintas?

– Po tokių metų buvo sunku tikėtis, kad išlaikysime visus žaidėjus. Buvome pastatyti ir prieš Gyčio Radzevičiaus sutartį, kurią kitos komandos galėjo išpirkti. Kaip bebūtų, atsirado galimybė išlaikyti visus norimus krepšininkus. Su tais žaidėjais, kuriuos toliau norėjome matyti Utenoje, taip ir padarėme.

B. Crawfordo išlaikymas parodo ir bendrą komandos darbą, vyraujančią atmosferą, žaidėjo tikėjimą treneriu. Tai labai malonu. Jeigu gali išlaikyti daugiau nei 50 procentų praėjusio sezono sudėties, tai yra labai daug.

– Įžaidėjų grandyje turite vieną nominalų atakų organizatorių – B. Crawfordą. Kaip šiomis pareigomis dalysis kiti žaidėjai?

– Nematau jokios problemos. Kaip antrą įžaidėją matau Marių Runkauską. Jame įžvelgiu to potencialo. Reikia nepamiršti, kad šalia yra puikus „pikenrolų“ žaidėjas M. Gecevičius. Jis gali organizuoti žaidimą.

Daryti tą patį gali ir Ignas Vaitkus. Kai kam tai gali atrodyti keistai, bet žinau, kad jis turi įžaidėjo įgūdžių. Yra ir atvažiuojantis G. Rice`as, kuris per rungtynes sugebėdavo atlikti penkis rezultatyvius perdavimus. Jis sugeba ne tik pats užbaigti atakas, bet ir skirstyti kamuolius.

Mūsų komandoje nominalesnis trečiasis numeris yra tik Gintautas Matulis, todėl tikrai turiu žmonių, kuriais galiu užpildyti įžaidėjo poziciją.

– Sutartis su amerikiečiu G. Rice`u priminė ir karštąją šio žaidėjo pusę, konfliktą Izraelyje, kai jis smūgiavo komandos kapitonui. Kiek buvo pokalbių apie tai su pačiu krepšininku ir ar jaučiate riziką jam atvykstant į Uteną?

– Natūralu, kad prisiėmiau riziką prieš klubui pasirašant sutartį. Kaip bebūtų, mane gąsdino, kai sudarėme sutartis su Žygimantu Skuču, I. Vaitkumi. Man sakė, kad į komandą atvyksta blogiukai.

Mano pozicija tokia: aš nebijau žaidėjų su charakteriu. Nebijau aikštingų ir įžūlių krepšininkų. Bijau pasyvių ir abejingų žaidėjų. Su tais dideliais charakteriais, manau, sugebu susitvarkyti ir susitvarkysiu, bet man bjauru žiūrėti, kai žmogus yra abejingas ir nuolat reikia jį stumti, rėkti ant jo. Tokie dalykai mane kaip trenerį labiau erzina.

Dėl G. Rice`o – tas jo charakteris labiau pasireiškė už aikštės ribų, laisvalaikiu. Iš principo ne mano reikalas, kaip žaidėjai atsipalaiduoja. Krepšininkai yra kaip politikai: jeigu padarai klaidą, esi viešas asmuo ir apie tai greitai sužino visuomenė.

Pastarasis incidentas kilo prie naktinio klubo ar kažkokio baro, kai jis kažkam trenkė. Galbūt buvo už ką? Kaip bebūtų, esi viešas asmuo ir turi elgtis kitaip. Tokios jo gyvenimo situacijos... Nemažai kalbėjome apie tai.

– Turėjote asmeninių vaizdo pokalbių?

– Jis tikino, kad tokiose situacijose atsiduria, kai kiti pavadina žodžiu iš raidės „n“. Jam sunku susilaikyti, kai vyksta tokie dalykai. Kiek žinau, tokiu žodžiu buvo pavadinęs ir minėtas komandos kapitonas.

Kaip sakoma, visų istorijų nebenarpliosiu. Rinkau apie žaidėją informaciją ir kalbėjau su buvusiais treneriais. Apie jį kalba kaip apie normalų žmogų treniruočių ir varžybų metu. Kaip ir rūbinėje – jis ten ir padrąsina kitus žaidėjus. Tą rodo ir jo kūno kalba.

Po truputį bandysime jį gydyti. Manau, mums pavyks tą padaryti.

– Žvelgiant į G. Rice`o lygį, atrodo, kad Utena sulauks vieno talentingiausių legionierių. Ar jį įsivaizduojate kaip komandos lyderį?

– Man dar reikia, aišku, jį pačiupinėti. Žinoma, apie žaidėjo pajėgumą gali spręsti iš daugybės peržiūrėtų vaizdo įrašų ir panašiai. Tokios programos kaip „Synergy“ sugeba supjaustyti žmogų įvariais pjūviais.

Kad ir kaip būtų, turiu jį pamatyti gyvai aikštėje ir išaiškinti, kaip geriausiai išnaudoti. Žiūrėsime, kur jis gali duoti komandai pridėtinės vertės.

Kad tai aukšto lygio talentas – nėra abejonių. Jis buvo pasirinktas NBA naujokų biržoje ir sužaidė rungtynių lygoje. Tas vyrukas tikrai turi daugiau nei vidutinis žaidėjas. Kaip sakoma, jam buvo Dievo duota ir dar drėbtelėta.

– Treneri, dirbdamas su „Juventus“ neslepiate ambicijų. Kaip žiūrite į klubo galimybes kovoti dėl vietos pirmame ketvertuke ateinantį sezoną?

– Nesakau, kad anksčiau būnant vyriausiuoju „Juventus“ treneriu klubo ambicijos buvo kitokios nei būsimą sezoną.

Pamenu savo antrą sezoną su „Juventus“, kai mums pavyko LKL atkrintamosiose įveikti „Rytą“. Anksčiau niekada to nebuvo pavykę padaryti.

Ambicijos ir šiais metais nekris. Svarbiausia – neužriesti nosies ir neįsivaizduoti, kad būtinai turime įveikti „Žalgirį“, „Rytą“, „Neptūną“ ar „Lietkabelį“. Mums svarbiausia bus susikauti su mūsų krepšelio, mūsų biudžeto komandomis. Turėsime būtinai pasiimti šiuos taškus.

Man kaip treneriui svarbiausia, kad komanda sezono metu užaugtų. Kad, pradėjus žaisti, nuolat kiltų ir tobulėtų. Praėjusiais metais tokią misiją pavyko įvykdyti. Noriu išspausti iš komandos maksimumą jai augant.

Turime būti maksimaliai pasiruošę LKL atkrintamosioms gegužės mėnesį. Nesinori dėlioti scenarijų, už ką dabar esame stipresni. Yra aibės pavyzdžių, kai geriausiai sukomplektuotos komandos patyrė fiasko, o prasčiau sukomplektuotos peršoko stipresnius varžovus. Tuo sportas ir įdomus – negali iš anksto kabinti ąžuolo vainikų. Turime būti paprasti, kuklūs ir darbštūs.

– Pirmąsias sezono rungtynes rugsėjo 19-ąją žaisite su senu ir gerai pažįstamu varžovu – Vilniaus „Rytu“. Kiek pralinksmino tokia simbolika pačioje sezono pradžioje?

– Nebežinau, kaip į tą žiūrėti. (Šypsosi.) Kažkokia karma. Praktiškai būtų galima sujungti klubus ir nebežaisti atskirai. Neįtikėtina. Aišku, kalbant rimtai, viskas yra normalu. Po keturis kartus teks žaisti su visomis komandomis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt