Sportas

2020.08.05 18:00

Žalgirietis Gebenas – apie nelengvą kelionę į Lietuvą, saviizoliaciją viešbutyje Kaune ir naująjį komandos trenerį

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.08.05 18:00

Jeigu ne koronavirusas, šiuo metu galėtume išvysti Kauno gatvėmis vaikštant visus Kauno „Žalgirio“ komandoje ateinantį sezoną rungtyniausiančius amerikiečius ir aukštaūgį iš Lietuvos Martiną Gebeną. Tiesa, Lietuvą jau pasiekę penki žalgiriečiai skaičiuoja antrą privalomo karantino savaitę viešbutyje.

Pirmieji viename iš viešbučių Kaune praėjusios savaitės antradienį užsidarė M. Gebenas, Thomas Walkupas ir klubo naujokas Steve`as Vasturia. Kitą dieną prie jų prisidėjo antrą sezoną su „Žalgiriu“ pradėsiantis Nigelas Hayesas, o dar vienas šviežiai iškeptas žalgirietis – Augustine`as Rubitas – besikarantinuojančių krepšininkų gretas papildė praėjusį savaitgalį.

Iš viso šie žalgiriečiai karantine turės praleisti po 14 dienų. „Žalgirio“ klubo atstovai sudarė tvarkaraščius taip, kad visi iš viešbučio ištrūkę žaidėjai jau galėtų susirinkti į pirmą treniruočių stovyklą.

Tiesa, pirmajai krepšininkų grupelei – M. Gebenui, S. Vasturiai ir T. Walkupui – kelionė iš JAV į Lietuvą nebuvo rožėmis klota.

Kauno ekipa dar prieš krepšininkų skrydžius turėjo pasirūpinti specialiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimais į mūsų šalies teritoriją išimtinėmis sąlygomis atvykti kitų šalių piliečiams, šiuo atveju „Žalgirio“ užsieniečiams.

M. Gebenui tapus tarpininku tarp oro uosto darbuotojų ir krepšininkų, kelionė į Lietuvą prasidėjo Naujajame Džersyje. Tiesa, dar prieš skrydį trys žalgiriečiai išgyveno nė vieną įtampos akimirką, kai nebuvo aišku, ar į lėktuvą bus įlaipinti T. Walkupas ir S. Vasturia.

„Realiai buvome laikomi iki pat paskutinės sekundės. Mus įlaipino į lėktuvą tik po to, kai buvo pasakyta: „Jeigu Steve`o ir Thomo neįleis į Europą, jūs būsite patys atsakingi už atgalinius bilietus.“ Žinoma, buvo šiek tiek streso. Buvo įtampos. Galų gale viskas išsisprendė, – bendraudamas su portalu LRT.lt tikino M. Gebenas. – Nežinau, kas buvo nutikę. Tikriausiai oro uosto darbuotojai duombazėje nebuvo radę oficialaus rašto, kad Steve`as ir Thomas gali būti įleisti į Europą ir į Lietuvą.“

Tik T. Walkupui ir S. Vasturiai sutikus prisiimti atsakomybę ir rizikuoti keliauti į Europą, trijulė iškeliavo į Amsterdamą, iš kurio turėjo pasiekti Vilnių. Nyderlanduose krepšininkai vėl turėjo bendrauti su oro uosto darbuotojais, tačiau tokios stresinės situacijos, kokia buvo JAV, pavyko išvengti.

Atvykę į Vilnių, žaidėjai nusigavo į Kauną – ten galėjo pradėti privalomą 14 dienų saviizoliaciją.

Viešbutyje krepšininkams buvo sukurtos minimalios treniruočių sąlygos. Vienas kambarys buvo atlaisvintas ir paverstas improvizuota treniruoklių sale – su svarmenimis, sportinėmis gumomis ir stacionariu dviračiu treniruokliu.

„Galbūt šiek tiek perdėta, kad turime „burbulo“ sąlygas, – šypsojosi M. Gebenas. – Šiek tie nuobodu, bet esame viskuo aprūpinti. Skundų nėra. Labiausiai trūksta gamtos ir laisvalaikio užsiėmimų, bet geriau negu nieko.“

Su portalu LRT.lt bendravęs M. Gebenas sutiko papasakoti, kokia buvo jo vasara iki kelionės į Lietuvą, ir pažvelgė į būsimą „Žalgirio“ sezoną.

– Ar dar prieš gaunant žinią iš klubo, kad esate laukiami Lietuvoje, buvo nežinios, jog sezonas gali ir neprasidėti, kaip įprasta kiekvienais metais?

– Kiek sekiau naujienas Lietuvoje, mačiau, kad čia virusas buvo suvaldytas. Ruošiamasi ir LKL čempionato sezono pradžiai. Dėl Eurolygos, aišku, yra klausimų. Kaip bebūtų, negali nieko padaryti – važiuoji ir renkiesi su komanda į stovyklą, pradedi naujo sezono darbą. Kaip bus – palauksime ir pamatysime.

– Jūsų vasara buvo ypač turininga dėl svarbaus žingsnio – su žmona Nešvilyje įsigijote būstą. Kaip apskritai pavyko išnaudoti šį tarpsezonio laiką?

– Galbūt šią vasarą ir nebuvo tiek daug veiklos dėl koronaviruso. Daug kas buvo uždaryta ir turėjai saugotis, laikytis saugių atstumų. Vasara praėjo neblogai. Su žmona įsigijome namus, pasportavome, praleidome laiko kartu. Teko aplankyti abiejų tėvus. Taigi sugebėjau ir pailsėti, ir pasportuoti, ir pasiruošti naujojo sezono darbams.

– Socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbėte vaizdo klipą, kuriame – jūsų žaidimo epizodai iš rungtynių Nešvilyje. Kaip pavyko palaikyti sportinę formą?

– Nešvilyje susiradau tiek fizinio rengimo trenerį, tiek nedidelę krepšinio bendruomenę. Dirbau ties fiziniu pasiruošimu, žaidžiau krepšinį.

Norėjau ką nors įkelti į socialinius tinklus kaip įrodymą, kad vasarą treniravausi. (Šypsosi.) Teko pažaisti. Viskas linksmai išėjo.

– Tame vaizdo klipe atakuojate ir iš trijų taškų zonos. Norėjote parodyti, kad vis dar galite pataikyti iš toli?

– Aš niekada neužmiršiu, kad savo arsenale turiu tritaškį. Bandau padaryti, kad sirgaliai to nepamirštų. (Šypsosi.)

– Vasarą įvyko didelių pokyčių Kauno „Žalgiryje“ – Šarūnas Jasikevičius persikėlė į klubo „Barcelona“ gretas. Kaip sutikote šias naujienas?

– Nebūdamas Lietuvoje galbūt visko iš arti nežinojau. Nežinojau visos informacijos. Kiek mačiau naujienų, manau, kad Šaras priėmė geriausią įmanomą sprendimą. Pakankamai neutraliai reagavau į naujienas. Treneris Barseloną mylėjo dar savo kaip profesionalaus krepšininko karjeros metu, todėl nenustebau ir palinkėjau sėkmės.

– Ar jau teko bendrauti su naujuoju komandos treneriu iš Austrijos Martinu Schilleriu?

– Teko kalbėti su treneriu. Susisiekiau, kai abu buvome Amerikoje. Tai buvo pokalbis bendromis temomis. Apie krepšinį beveik nekalbėjome.

– Kokią susidarėte nuomonę apie trenerio asmenybę?

– Sunku susidaryti konkrečią nuomonę po vieno telefoninio skambučio. Susidarė įspūdis, kad jam rūpi žaidėjai ir kad nori juos pažinti geriau, ne tik kaip paprastus darbuotojus. Žiūrėsime, kaip tas noras pažinti žaidėjus prisidės prie sezono darbų.

– Kito sezono „Žalgirio“ priekinė linija skiriasi nuo praėjusio sezono, kurioje buvo daugiau lengvesnių ir mobilesnių žaidėjų. Kaip vertinate pokyčius?

– Manau, kad būsime tvirtesni pagal priekinę liniją. Praėjusį sezoną kartais mums trūkdavo masės ir jėgos, todėl būdavome apstumdomi Eurolygoje ir per kai kurias kitas rungtynes.

Daug dalykų priklausys nuo trenerio filosofijos. Kaip jis norės mums visus, aukštaūgius, išnaudoti tiek gynyboje, tiek puolime. Yra daug klausimų, o spėlioti aš nemėgstu. Sakykime taip – pamatysime, kaip viskas vyks sezono metu.

– Geras draugas S. Vasturia į Lietuvą atvyko kartu su jumis. Ar jau tapote neoficialiu jo gidu viešbutyje?

– Žinoma, kad pasikalbame apie viską. Suprantu, kokia sunki gali būti aklimatizacija naujoje valstybėje. Bandau padėti, kuo galima daugiau. Paaiškinti, kaip viskas vyksta Lietuvoje, kur galima pavalgyti, kaip elgtis ir panašiai. Bandau, kaip galima daugiau informuoti draugą, kad aklimatizacija būtų lengvesnė.

– Tarp viešbutyje esančių naujokų yra ir A. Rubitas. Ar spėjote susipažinti ir su juo?

– Taip, jis palieka gerą įspūdį. Aišku, sunku spręsti apie žmogų iš kelių pokalbių. Didelio įspūdžio nesusidariau, bet visi jau pabendravome. Kadangi moku lietuvių ir anglų kalbas, tenka padėti daugeliui amerikiečių su visokiais klausimais Lietuvoje.

– Ar N. Hayesas neužmiršo jūsų lietuvių kalbos pamokų?

– Nigelas šiek tiek pamiršo lietuvių kalbą. Teks grįžti prie kalbos kursų. Už atitinkamą kainą visko galima išmokyti. (Šypsosi.)