Sportas

2020.08.06 05:30

Pirmojo NBA sezono pamokas išmokęs Brazdeikis svajoja apie žalius Lietuvos rinktinės marškinėlius

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.08.06 05:30

Vardydami NBA žaidžiančius lietuvius nesuklyskite. Prie Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio pavardžių nepamirškite paminėti ir Niujorko „Knicks“ puolėjo Igno Brazdeikio, kuris Lietuvą myli lygiai taip pat kaip Kanadą, į kurią su tėvais persikėlė dar ankstyvoje vaikystėje.

Pirmą kartą dabar 21 metų 198 cm ūgio puolėjas į Lietuvos krepšinio sirgalių radarus pateko prieš 4–5 metus, kai žiniasklaidoje atsirado pranešimų apie Kanados jaunučių rinktinei atstovaujantį perspektyvų Kaune gimusį krepšininką.

Lietuviškas vardo ir pavardės skambesys iškart suintrigavo krepšinio šalies visuomenę, tačiau, kaip neretai nutinka tokiais atvejais, sirgaliai visų pirma norėjo palaukti, į ką išaugs vaikis, Kauną palikęs būdamas 3 metų.

Apie atstovavimą Lietuvai svajojančiam Brazdeikiui vaikystėje įsiminė beprotiški šalies sirgaliai

Mokyklų lygmeniu Kanadoje visus pranokęs I. Brazdeikis 2018 m. įsipareigojo Mičigano universitetui ir iškart tapo vienu ryškiausių NCAA žaidėjų, tempiančių savo komandą į priekį.

JAV I. Brazdeikis atkreipė vietos žiniasklaidos dėmesį ne tik kaip beprotiškai savimi pasitikintis, imtis lyderio vaidmens nebijantis kanadietis, bet ir kaip lietuviškų šaknų turintis ir ateityje Lietuvos rinktinę papildyti galintis talentas.

„One and done“ – vieni metai universitete ir šuolis į NBA – tokį karjeros kelią pasirinko Dianos ir Sigito Brazdeikių šeimoje gimęs sūnus. 47-asis šaukimas 2019 m. NBA naujokų biržoje ir prisijungimas prie brangiausios lygos franšizės – Niujorko „Knicks“. Visa tai buvo I. Brazdeikio svajonės išsipildymas ir prakaito upeliais paženklinto darbo vaisius.

Nors per pirmą profesionalo karjeros sezoną krepšininkas „Knicks“ gretose sužaidė tik 9 rungtynes ir daugiau laiko praleisdavo G lygos Vestčesterio „Knicks“ komandoje, I. Brazdeikis kiekvieną pasitaikiusią progą su „Knicks“ klubu stengėsi išnaudoti maksimaliai ir lyg kempinė gėrė informaciją, kaupė žinias.

Visą debiutinį sezoną NBA lygoje rutuliojosi ir kita jaunuolio gyvenimo siužeto linija. Lietuvių šeimoje užaugusiam būsimam krepšininkui buvo įskiepyta ir meilė Lietuvai bei, žinoma, mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinei.

Puolėjas be suvaidinto patoso jums pasakytų, kaip nori vieną dieną apsivilkti žalius rinktinės marškinėlius. Vienintelė kliūtis – biurokratinė – I. Brazdeikiui dar turi būti suteikta Lietuvos pilietybė, tačiau dėl koronaviruso užstrigęs dokumentų pridavimo procesas jau yra finišo tiesiojoje.

Ar kitais metais I. Brazdeikį išvysime Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje, atsakyti dar sunku, tačiau krepšininkas nekantrauja noru atstovauti šaliai, kurią laiko gimtine.

Apie tokį norą bei pirmą sezoną stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje I. Brazdeikis išskirtiniame interviu kalbėjosi su portalu LRT.lt.

– Tikriausiai sulauki daug Lietuvos krepšinio sirgalių dėmesio. Kada pirmą kartą pastebėjai, kad lietuviai taip tavimi domisi?

– Iš tikrųjų yra nuostabu jausti tokį didžiulį palaikymą ir užnugarį iš lietuvių bendruomenės. Esu kilęs iš Lietuvos, ten – mano šaknys. Ten gyvena mano šeima. Labai džiaugiuosi tokiu palaikymu.

Paprastai nesistengiu kreipti didžiulio dėmesio į aplinką, tačiau, kai toks palaikymas ateina iš tavo gimtinės, jausti tai labai malonu.

– Kaip pats pavadintumei save? Pusiau kanadiečiu ir pusiau lietuviu? Tik kanadiečiu? Lietuviu?

– Žinote, tai sunkus klausimas. Sakyčiau esu tiek kanadietis, tiek lietuvis. Dabar gyvenu Kanadoje, nors gimiau Lietuvoje. Mano visa šeima yra iš Lietuvos. Ten – mano šaknys. Be galo myliu abi valstybes. Esu labai laimingas, kad galiu būti abiejų valstybių dalimi.

– Keli pastarieji mėnesiai viso pasaulio žmonėms buvo beprotiški. Kaip pats leidai dienas karantino metu, kai daugelis profesionalių žaidėjų net neturėjo galimybės į rankas paimti krepšinio kamuolio?

– Iš pradžių buvo nelengva prisitaikyti prie tokios situacijos. Kas apskritai iš mūsų yra gyvenę visiško karantino sąlygomis? Buvo įdomi patirtis, tačiau pirmas mėnuo, žinoma, buvo pats sunkiausias. Viskas buvo uždaryta.

Po kurio laiko atsirado galimybė treniruotis sporto salėje. Turėjau galimybę dirbti su asmeniniu treneriu. Po truputį atsirado treniruočių ritmas. Galėjau tobulinti savo įgūdžius.

Jaučiu, kad sugebėjau išnaudoti šį laiką be krepšinio ir patobulėjau. Tikiu, kad karantinas man išėjo į naudą. Tiesiog naudojausi tuo, ką turėjau, ir labai sunkiai dirbau. Niekas negali tavęs sustabdyti, kai sieki būti geresnis.

– Matėme tokius žaidėjus kaip Jaysonas Tatumas, kurie karantino metu užsiaugino neblogas šukuosenas. Kokia buvo tavo situacija?

– Vienu metu išties buvau apžėlęs. Turėjau ir didelę barzdą. Plaukams tiesiog leidau augti. Pirmą kartą apsikirpau tik prieš kelias savaites ir dabar jaučiuosi gerai. Kirpyklos jau atidarytos, todėl ten užsuksiu dažniau.

– Šiuo metu esi JAV ar grįžai į Kanadą?

– Šiuo metu esu Kanadoje.

– Kokia dabar tavo treniruočių rutina? Ar treniruojiesi su profesionaliais krepšininkais, ar tik su asmeniniu treneriu?

– Dabar dirbu su asmeniniu treneriu. Tiesiog dirbu ties savo įgūdžių ir žaidimo arsenalo tobulinimu. Stengiuosi neapleisti treniruoklių salės ir siekiu sustiprėti. Noriu pasiekti geriausią įmanomą sportinę formą. Noriu būti pasiruošęs ir pasižiūrėti, kaip viskas klostysis toliau.

– Be visų treniruočių, ar stebi NBA „burbulo“ rungtynes?

– Žinoma, vos tik grįžo NBA kovos, buvau labai laimingas. Žinau, kad daugybė žmonių visame pasaulyje laukė sugrįžtant krepšinio. Labai smagu, kad vėl vyksta NBA rungtynės.

– Ignai, koks yra tavo spėjimas – kas taps šio NBA „burbulo“ sezono nugalėtojais?

– Dar anksti apie tai kalbėti. Keli pastarieji mėnesiai paveikė tiek daug komandų. Laimėti gali bet kas. Tiesa, esu didelis Toronto „Raptors“ klubo sirgalius. Jie turi tikrai solidžią komandą.

Abi Los Andželo komandos yra labai galingos, Milvokio ekipa taip pat atrodo stipri. Galiu išvardyti nemažai komandų. Kaip bebūtų, bus labai įdomu stebėti NBA rungtynes.

– Ar po praėjusių metų Toronto „Raptors“ triumfo NBA čempionate gali sakyti, kad Kanada išgyvena didžiulę krepšinio populiarumo bangą? Ar ji jau buvo, nes šalyje pastaruoju metu užaugo tiek daug krepšinio talentų?

– Taip, visas pasaulis mato, kiek daug talentingų žaidėjų auga Kanadoje. Manau, per pastaruosius metus Kanados rinktinė smarkiai patobulėjo.

Ką jau kalbėti apie „Raptors“ titulą. Kad tokias aukštumas pasiektų Kanados ekipa – tai beprotiška. Tai šaliai reiškia labai daug. Manau, ši istorija įkvėps dar daugiau vaikų žaisti krepšinį.

– Ignai, pakalbėkime apie tavo pirmuosius metus NBA ir G lygoje. Kas buvo sunkiausia po vienų metų, praleistų Mičigano universitete, peršokus į stipriausią pasaulio krepšinio lygą?

– Visas perėjimo procesas buvo labai įdomus. Buvau vienas geriausių Mičigano universiteto komandos žaidėjų, dominavau NCAA ir tada patekau į aplinką, kur nebebuvau tokio aukšto lygio krepšininkas.

Žinoma, reikėjo prisitaikyti prie situacijos ir jaučiu, kad tikrai patobulėjau, per savo pirmuosius profesionalo karjeros metus išmokau daugybę pamokų. Esu labai dėkingas už šią patirtį.

Jaučiuosi patobulėjęs ir pasirengęs padėti Niujorko „Knicks“ komandai, užimti joje svarbų vaidmenį. Noriu parodyti, ką sugebu, nes aš – NBA lygio žaidėjas.

– Koks jausmas apėmė pelnius pirmuosius taškus NBA lygoje? Atrodai kaip vyrukas, kuris nesijaudina tokiose situacijose. Ar taip buvo ir aikštėje?

– Aišku, kad rungtynėse visuomet jauti emocijas. Kaip bebūtų, dienos pabaigoje tai tik krepšinis. Krepšinį žaidžiu jau tiek daug metų, aš myliu šį sportą.

Aš tik kiščiau sau koją, jeigu tokiomis akimirkomis nervinčiausi. Noriu susikurti pranašumą, noriu rodyti geriausią savo žaidimą.

Pirmi pelnyti taškai NBA lygoje tiesiog viską pavertė realybe. Tai buvo tikras svajonės išsipildymas. Jaučiau: „Pelniau taškus NBA. Aš jau esu lygoje ir mano vieta yra čia.“ Akimirka buvo tikrai ypatinga.

Nervintis? Negaliu to daryti, tiesiog tai ne mano būdui.

– Iš kur toks didžiulis pasitikėjimas savo jėgomis? Ar tai užkoduota jūsų šeimos genuose? Ar to išmokė metai, praleisti aikštėje?

– Yra daugybė dalių, į kurias viskas susideda. Tai ir mano šaknys, mano šeima, mano tėtis, mama. Jie, žinoma, įskiepijo pasitikėjimą savimi. Jie visi mane mokė: „Tu gali pasiekti viską, ką tik nori, neleisk, kad kiti tuo abejotų.“

Be to, gimiau Lietuvoje, kur visi taip myli krepšinį. Tai man prideda didžiulį pasitikėjimą savo jėgomis. Aš tiesiog labai myliu krepšinį.

– Pirmus karjeros metus praleidai demonstruodamas įspūdingus rezultatus G lygoje. NBA tavo situacija buvo kiek kitokia ir žaidei kiek mažiau minučių. Kaip manai, kur labiausiai patobulėjai per pirmus profesionalo karjeros metus?

– Žinoma, labiausiai patobulėjo mano krepšinio IQ. Kai buvau su „Knicks“ ekipa, stengiausi išmokti daugybės dalykų, stebėjau kitų krepšininkų judesius. Aiškinausi, kokie judesiai gali padėti iškovoti pergalę, kokių judesių reikia aikštėje.

Galėjau mokytis šių dalykų ir viską pritaikyti praktiškai, kai prisijungiau prie G lygos komandos. Stengiuosi išplėsti savo žinias, o žinios yra didžiulė jėga. Tai galioja ir krepšinyje.

Krepšinio žinių gilinimas prisidėjo prie daugybės žaidimo tobulinimo aspektų, pavyzdžiui, greičio. Dabar stengiuosi kiek pristabdyti save ir aikštėje jaučiuosi dar geriau. Galiu būti ir kamuolio valdytoju – viskuo, ko reikia iš manęs komandai.

– Ar jautiesi dar labiau pasitikintis savo jėgomis prieš antrus karjeros metus NBA?

– Be jokios abejonės. Sezoną pasitinku su kitokiu mąstymu. Tikrai žinau, ką galiu. Labai pasitikiu savo jėgomis. Ypač po to, kai savo kraityje turiu pirmųjų metų lygoje patirties.

Tai buvo beprotiški metai. Jaučiu, kad augau tiek aikštėje, tiek už jos ribų, todėl būsiu dar labiau pasiruošęs.

– Kaip pasitikai žinias apie naująjį „Knicks“ klubo trenerį Tomą Thibodeau? Ką manai apie šiuos pokyčius?

– Aš jo laukiu su nekantrumu. Jis turi tokią didžiulę patirtį NBA. Be to, yra sunkiai dirbantis treneris. Tokia jo filosofija. Šis treneris verčia savo žaidėjus sunkiai dirbti ir padeda suprasti žaidimą.

Man tai geros naujienos, nes pats esu sunkiai dirbantis. Tai man yra svarbiausias dalykas ir mano pranašumas. Tokia mano darbo etika – visąlaik noriu būti sporto salėje.

Viskas su naujuoju treneriu bus šaunu. Jo atėjimas labai padės žaidėjams bei komandai.

– Grįžkime prie vaikystės – ar augant Kanadoje su pavarde, kuri simbolizuoja krepšinio valstybę, buvo šioks toks pranašumas aikštėje?

– Manau, kad visi pasaulyje žino, kad Lietuva ir krepšinis eina koja kojon. Tai mūsų pagrindinė sporto šaka. Visi žino, kokie geri krepšininkai yra lietuviai.

Manau, kad mano pavardė leisdavo aplinkiniams suprasti, kad tikriausiai esu geras krepšinio žaidėjas. Taigi galbūt ir galima sakyti, kad tai tapo savotišku mano pranašumu.

– Ar prisimeni, kada pirmą kartą pagalvojai, kad vieną dieną nori atstovauti Lietuvos rinktinei? Ar tai buvo po pokalbių su tėvais, ar tokia idėja nuolat buvo kažkur netoliese?

– Tai išsivystė natūraliai. Nuo vaikystės žiūrėdavau Lietuvos rinktinės kovas. Mačiau, kokie beprotiški yra Lietuvos krepšinio sirgaliai. Visada norėjau būti tokios atmosferos dalimi.

Su šeima visada kalbame apie tai, kad būtų šaunu, jeigu žaisčiau rinktinėje. Dabar toks tikslas gali išsipildyti. Noriu būti Lietuvos rinktinės kultūros dalimi. Tai būtų svajonės išsipildymas.

– Dar prieš kelis mėnesius Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas minėjo, kad trūksta tik vieno dokumento, kad būtų sutvarkyta visa dokumentacija, tau siekiant gauti Lietuvos pilietybę. Kokia dabar situacija?

– Esame labai arti, kad sutvarkytume visus reikalus. Koronavirusas kiek sulėtino šį procesą, bet stumiamės į priekį. Tikiuosi, kad visi reikalai artimiausiu metu bus išspręsti.

– Kokia yra didžiausia tavo motyvacija vieną dieną apsivilkti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės marškinėlius?

– Didžiausia motyvacija – būti visos Lietuvos krepšinio kultūros dalimi. Labai didžiuojuosi savo šaknimis ir Lietuva. Iš čia kilusi mano šeima. Tiesiog noriu būti šalies dalimi ir užsiimti tuo, ką taip myliu, – žaisti krepšinį. Tai būtų neįtikėtina.

– Ar praėjusį sezoną turėjai galimybę bent keliais žodžiais persimesti su Jonu Valančiūnu ar Domantu Saboniu?

– Žinote, blaškiausi tarp NBA ir G lygos, todėl buvo sunku su jais susitikti. Tikiuosi, kad kitą sezoną bus daugiau galimybių pasimatyti.

– Taigi vieną dieną turėsime didįjį NBA lietuvių trejetą rinktinėje?

– Tikiuosi. Tai būtų nuostabu.

– Tavo teta Lina Brazdeikytė tapo Europos čempione su moterų rinktine prieš 23 metus. Ar tiki, kad Brazdeikių šeimoje gali būti dar vienas Europos čempionas?

– Net neabejoju, kad toks scenarijus vieną dieną nutiks. Galimybės yra beribės. Noriu palikti atvirą tokį tikslą. Noriu tęsti geriausias Brazdeikių šeimos tradicijas.