Sportas

2020.07.26 20:00

„Žalgiriui“ vadovavusio karatisto iš Estijos istorijos – nuo pasiūlymo Einikiui „išmalti snukį“ iki neatgautų pinigų

specialiai LRT.lt iš Talino
Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.07.26 20:00

Kai praėjusį penktadienį Talino „Saku“ arenoje Darius Maskoliūnas išvydo 71-erių Estijos krepšinio federacijos prezidentą Jaaką Salumetsą, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairininko veidą papuošė plati šypsena. Lietuvį ir estą jungia sena pažintis – estas dar 1993-aisiais stojo prie Kauno „Žalgirio“ vairo ir treniravo tuomet 22-ejų metų D. Maskoliūną.  

J. Salumetsas yra neeilinio įrašo „Žalgirio“ klubo istorijoje savininkas. Estas tapo pirmuoju užsienio specialistu, dirbusiu Kauno ekipoje. Tai nutiko 1993–1994 m. sezone, kuriame žalgiriečiai žaidė naujai įkurtame Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate ir tapo pirmųjų čempiono žiedų savininkais.

Į Lietuvą J. Salumetsas atvyko po darbo su Estijos rinktine Europos čempionate Vokietijoje. Nors estai turnyre vertėse be dviejų šalies krepšinio superžvaigždių – Martino Muurseppo ir Titto Sokko, komanda šoko aukščiau bambos ir užėmė 6-ąją vietą. J. Salumetso auklėtiniai grupių etape buvo sugebėję įveikti ir būsimus čemponus – Vokietijos krepšininkus.

Europos čempionate užsimezgė kontaktas tarp J. Salumetso ir „Žalgirio“ klubo atstovų, kurie pakvietė buvusį ilgametį Talino „Kalev“ vyriausiąjį trenerį į Lietuvą. Žalgiriečių atstovai prisiviliojo ir dar vieną estą – 22-ejų atakuojantį gynėją Gertą Kullamae.

„Labai smagu prisiminti J. Salumetsą ir visada malonu su juo susitikti. Jis – šiltas, smagus žmogus. Man, kaip tuo metu dar jaunam žaidėjui, labai pasisekė, kad manimi jis pasitikėjo.

Jaakas buvo reiklus per treniruotes, bet, jeigu dirbdavai, galėjo užsitarnauti ir gauti galimybę pasirodyti aikštėįe.

Už aikštės ribų visada puikiai bendraujame. Geras ir šiltas žmogus, nors ir karatistas, – kalbėdamas su portalu LRT.lt Estijoje prisminė D. Maskoliūnas.

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris neveltui pavartojo žodį „karatistas“. J. Salumetsas dar 1980-aisiais tapo Estijos karate sunkiasvorių kategorijos čempionu.

Kovinio sporto įgūdžiai ir draugysčių tarp žaidėjų neieškojusio specialisto charakteris ypač pasitarnavo dirbant Lietuvoje. Atvykęs į „Žalgirį“ estas turėjo ne tik rūpintis komandos žaidimu, bet ir dalies žaidėjų žalinga užklasine veikla – komandos lyderiai nevengdavo kiloti bokalus ir būdavo dažnai sutinkami baruose.

1993–1994 m. sezone LKL čempionato reguliariajame sezone J. Salumetso auklėtiniai tik kartą pralaimėjo Kauno „Atletui“, su kuriuo kovojo ir dėl čempionų žiedų. Serijoje iki trijų pergalių „Žalgiris“ rezultatu 3:1 įveikė Vlado Garasto treniruojamą „Atletą“.

Tarptautiniame fronte estui nepavyko atvesti „Žalgirio“ į FIBA Europos lygos (Eurolygos turnyro atitikmens) pagrindinių grupių etapą. Antrajame atrankos turnyro etape žalgiriečiai pirmose rungtynėse namuose 17 taškų skirtumu nusileido Stambulo „Efes Pilsen“ klubui – 60:77.

Atsakomosiose rungtynėse Turkijoje žalgiriečiai sėkmingai tvarkėsi su varžovų pasipriešinimu, tačiau pergalė buvo iškovota tik 15 taškų pranašumu (72:57), kurio neužteko.

Po įsimintinų metų su „Žalgiriu“, J. Salumetsas grįžo į gimtinę, kur dar ketverius metus dirbo krepšinio treneriu. Vėliau estas pasuko į politiką, buvo išrinktas ir į Riigikogą – Estijos parlamentą.

2016 m. J. Salumetsas išrinktas Estijos krepšinio federacijos prezidentu.

Estijoje vykusio draugiško krepšinio turnyro, pavadinto „Baltijos kelio“ vardu, metu J. Salumetsas sutiko pasidalinti savo prisminimais apie sezoną „Žalgiryje“ su žurnalistais iš Lietuvos.

– Kaip atsidūrėte Kauno „Žalgirio“ gretose?

– „Žalgiris“ mane pastebėjo ir pasiūlė dirbti per Europos čempionatą Vokietijoje. Ten ir priėmiau pasiūlymą. Klubas kartu ten pat susitarė ir su Gertu Kullamae.

– Kas tuo metu vedė derybas?

– Daktaras. Ar žinote, apie ką kalbu? Taip, Vytautas Vaikšnoras.

– Buvote pirmasis užsienietis, stojęs prie „Žalgirio“ vairo. Kokie liko prisiminimai iš to sezono?

– Taip, buvo pirmas užsienietis. Be to, Vladas Garastas nenorėjo, kad dirbčiau Kaune, nes buvau užsienietis.

– Yra prisimenama, kad jums atvykus į „Žalgirį“ komanda buvo praradusi moralę, o žaidėjai mėgo lankytis baruose. Ar tai tiesa?

– Atvykęs į Kauną, radau buvusios komandos senbuvius. Iškart turėjau įvesti discipliną. Komandos lyderiai – Gintaras Einikis ir Arūnas Visockas gėrė ir buvo dingę dviem savaitėms. Vieną savaitę jie buvo ligoninėje. Paskui ir vėl. Tokie buvo dalykai.

Sugrąžinti A. Visocką į komandą buvo sunku, nes jis pats bijojo ateiti į treniruotes. Jis buvo psichologiškai palaužtas dėl alkoholio, tačiau galiausiai dirbti ėmė ir jis.

Turiu pasakyti, kad, kai jie žaidė, jie žaidė sąžiningai. Tai ypač matėsi atkrintamosiose varžybose. Visą sezoną mūsų pagrindinis varžovas buvo Kauno „Atletas“, kuriame rungtyniavo Žydrūnas Ilgauskas, Saulius Štombergas, o treneriu dirbo Vladas Garastas. Kovodavome ir su teisėjais.

– Kaip sekėsi tvarkytis su G. Einikio pomėgiu išgerti?

– Vos atvykęs į „Žalgirį“, turėjau su juo trumpą pokalbį. Jis ką tik buvo ištrauktas iš policijos areštinės, nes kažkam vožė į veidą.

Mes pasiekėme susitarimą. Pasakiau: „Jeigu situacija pasikartos, aš tave...“ (interviu metu J. Salumetsas parodė į kaklą).

Tai davė vaisių. G. Einikis tokių dalykų psichologiškai bijojojo. Be to, komanda žinojo, kad esu ir Estijos karate čempionas, iškovojęs titulą sunkiasvorių kategorijoje.

G. Einikiui sakiau: „Einiki, aš tau išmalsiu snukį, nes tu smukdai visą komandą“. Po šio momento dėl jo neturėjau jokių problemų iki sezono pabaigos.

– Ar tiesa, kad prieš lemiamas rungtynes žaidėjams drausdavote kalbėtis apie krepšinį?

– Taip, įvedžiau tokią taisyklę ne tik „Žalgiryje“, bet ir darbo Talino „Kalev“ metu. Svarbių rungtynių metu tokios kalbos yra tik nervų švaistymas. Žaidėme svarbų susitikimą, reikėjo atsipalaiduoti, turėjome nutolti nuo krepšinio.

– Vienose iš įsimintiniausių jūsų sezono Kaune rungtynių Stambule įveikė vietos „Efes Pilsen“, tačiau pergalės 15 taškų skirtumu nepakako norint patenkti į pagrindinį Eurolygos turnyro etapą. Kalbama, kad dėl to prisidėjo ir teisėjai?

– Taip, labai gerai prisimenu tas rungtynes. Po jų prie manęs priėjo „Efes Pilsen“ prezidentas ir atsiprašė sakydamas: „mums šias rungtynes laimėti reikėjo labiau nei „Žalgiriui“.

Stambule pirmavome užtikrintai ir kontroliavome rungtynes 35 minutes. Susitikimo pabaigoje du teisėjų švilpukai atėmė iš mūsų galimybę iškovoti pergalę reikiamu skirtumu.

– Kodėl „Žalgiryje“ nelikote po sezono ir grįžote į Estiją? Ar nebuvo pasiūlyta tęsti bendradarbiavimą?

– Tikslių priežasčių nežinau, bet klubas turėjo finansinių bėdų. Pamenu, kai dirbau treneriu, Kaune buvo toks V. Virbickas, o jį nušovė. Vėliau esu girdėjęs, kad nušovė ir kitą žmogų, per kurį į „Žalgirį“ patekdavo pinigai. Kažkas paskambino į duris, tas žmogus atidarė ir jį tiesiog nušovė.

Tada sustojo pinigų srautas į klubą. Tokias kalbas esu girdėjęs.

– Dirbdamas Kaune, Šarūnas Jasikevičius „Žalgiryje“ uždirbo apie milijoną eurų per sezoną. Kiek kauniečiai mokėjo jums?

– Tada gaudavau apie du tūkstančius dolerių, bet laikai buvo kiti.

Ar nenorėjote ir toliau tęsti darbų Kaune?

– Tuo metu man alga vėlavo 2 ar 3 mėnesius. Klubas man visų pinigų taip ir nesumokėjo.

– Kai prie „Žalgirio“ komandos vairo stojo latvis Ainaras Bagatskis, esate sakęs, kad jam komandą reikėjo pakelti, o jums – išlaikyti. Kuris procesas sunkesnis?

– Išlaikyti. Manau, kad „Žalgiris“ priėmė teisingą sprendimą, nes dirba tikrai didelį ir juodą darbą. Nebuvau išsirinkęs savo favoritų, visi komandoje buvo lygūs.

– Numylėtiniu nebuvo ir jūsų tautietis Gertas Kullamae?

– Nebuvo. Kalbėjausi su juo kaip su bet kuriuo kitu komandos žaidėju. Kai kurie skųsdavosi, bet draugysčių neieškojau – visi buvo lygūs.

– Ką manote apie dabartinį „Žalgirį“, kurį neseniai paliko Šarūnas Jasikevičius?

– Įdomu, kaip komandai seksis. Visada sakiau, kad yra pradžia, būna maksimalus pakilimas, o po to seka nusileidimas.

Š. Jasikevičius savo darbais pasiekė maksimumą. Treneris komandos dvasios pamatus statė ant lietuvių žaidėjai, o dalis jų, pavyzdžiui, Paulius Jankūnas, jau paseno. Kitų lietuviai irgi pasenę arba jų nebėra. Komandai reikės tokių žaidėjų pamainos. Gerų krepšininkų iš Lietuvos.

Mano galva, Š. Jasikevičius išspaudė viską, ką galėjo. Man jis patiko.