Sportas

2020.07.23 05:30

Į naujas „bėdas“ nersiantis Šeškus jau laukia pirmosios jam skirtos techninės pražangos

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.07.23 05:30

„Nežinau, ar čia reiktų mane sveikinti“, – nusijuokė Virginijus Šeškus po sezono pertraukos grįžtantis į krepšinį ir perimsiantis Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionate rungtyniausiančio „Jonavos“ klubo vairą.

Vienu charizmatiškiausių šalies krepšinio specialistu laikomas 53-ejų Prieniškis puikiai žino, koks ne visada laisvas ir nevaržantis yra trenerio kostiumas, o šalia pergalių ir titulų koja kojon žengia problemos bei kartais nuo tavęs visiškai nepriklausančios aplinkybės.

V. Šeškus netrukus grįš darbuotis į NKL čempionatą, iš kurio į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybes dar 2009-aisiais atvedė tuometinę Prienų „Rūdupio“ komandą.

Per 11-ika prieniškių sezonų LKL čempionate V. Šeškus prie komandos vairo nestovėjo tik dvejus metus.

Po 2013–2014 m. sezone su Prienų krepšininkais laimėto LKF taurės turnyro V. Šeškus sulaukė netikėto kvietimo iš sostinės bei tapo „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju treneriu.

Vilniuje V. Šeškui pirmą kartą karjero teko tvarkytis su legionieriais, kalbančiais tik anglų kalba, didesniu spaudimu ir kitokiu gyvenimo būdu nei Prienuose, kur treneris iki šiol yra laikomas vietinio krepšinio ikona.

Neišdirbęs viso sezono specialistu sostinėje, V. Šeškus liko klubo struktūroje, tačiau jau po sezono grįžo į gimtuosius Prienus.

Tiesa, net ir Prienuose naujai iškeptas „Jonavos“ treneris susidūrė su tokiomis problemomis, kurių buvo įmanomi tik fantastikos scenarijus kuriančių scenaristų galvose.

2017–2018 m. sezono viduryje rungtyniauti į Prienus atvyko broliai LiAngelo ir LaMelo Ballai su savimi atsivežę ne tik charizmatiškąjį tėtušį LaVarą ar kitus šeimos narius, bet ir realybės šou laidos operatorius, scenaristus ir didžiulį viso pasaulio krepšinio gerbėjų dėmesį.

Šimtatūkstantinėmis interneto transliacijų peržiūromis, straipsniais užsienio žiniasklaidoje bei galiausiai ne pačiu maloniausiu išsiskirimu su Ballų šeimyna pasibaigęs V. Šeškaus karjeros etapas taip išsekino prieniškį, kad jis prieš 2018–2019 m. sezoną nė galvoti nenorėjo apie tolesnį darbą krepšinio pasaulyje.

Tąkart pakeisti savo nuomonę V. Šeškų privertė atsiradę rėmėjai – Gediminas Žiemelis, valdantis įmonę „Skycop“, skyrė Prienų ekipai piniginę injekciją, tačiau iškėlė sąlygą – treneris toliau turi dirbti Prienuose.

Tik po išpildytų pažadų ir 9-ojo sezono, praleisto su gimtinės klubu, V. Šeškus pasitraukė už aikštelės ribų. Per metus be krepšinio treneris spėjo tapti LKL ekspertu tiesioginėse transliacijose per televiziją, o šią vasarą užsidėjo ir komentatoriaus ausines bei dirba Palangoje vykstančiame trijulių krepšinio turnyre.

Nenuostabu, kad po tiek daug V. Šeškaus karjeros vingių sugrįžimas į krepšinį bei darbas „Jonavos“ klube neatrodo, kaip atrastas kelias į Eldoradą.

„Jonavos“ klubas pastaraisiais sezonais gyveno ne ką mažiau sudėtingu ritmu nei pats V. Šeškus. Į Jonavą žvilgsnius 2018-aisiais atkreipę invenstuotojai iš Turkijos – įmonė „Sintek“ – su savimi atsivežė ir trenerį Muratą Didiną, kuriam ryškesnio pėdsako palikti nepavyko.

Be žadėtų didelių pinigų ir skambių pergalių likusius jonaviečius 2018–2019 m. į NKL atkrintamąsias dar atvedė žinomas specialistas Rimantas Grigas, po sezono nelikęs toliau dirbti Jonavoje.

Praėjusiame sezone klubas, treniruojamas Nerijaus Zabarausko, buvo turnyro lentelės apačioje.

Atvykstančiam V. Šeškui ne tik teks suburti naują komandą, bet ir tikinti vieną geriausių arenų NKL čempionate turinčius Jonavos miesto krepšinio gerbėjus, kad pats metas sugrįžti į tribūnas ir stebėti pergales nešantį žaidimą.

Galbūt tokį pat, koks 2009-aisiais padėjo Prienams laimėti NKL čempionatą ir pakilti į LKL lygį. Tokių ambicijų neslepia ir „Jonavos“ vadovybė, portalo LRT.lt žiniomis, siekianti sportiniu principu žengti į aukščiausiąją šalies krepšinio lygą.

Bendraudamas su portalu LRT.lt, V. Šeškus pasakojo apie naują karjeros stotelę ir ryškius atsiminimus iš trenerio karjeros stotelių.

– Treneri, kaip nutiko, kad sutikote priimti „Jonavos“ klubo pasiūlymą ir sugrįžti į krepšinį?

– Taip išėjo, kad turėjau rimtą pasiūlymą treniruoti vieną Ukrainos klubą. Iš pradžių į tai numojau ranka, bet, kiek pagalvojęs, nusprendžiau, kad reiktų pabandyti sugrįžti į krepšinį. Tuo metu mane pasiekė ir Jonavos pasiūlymas.

Su „Jonavos“ vadovybe esu pažįstamas nuo Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) laikų, kai ten žaidėme su Prienų klubu. Iki šiol išlaikiau gerus ryšius su Jonavos ir Joniškio komandų vadovais. Yra likę sentimentų „Jonavai“.

Gavęs pasiūlymą, net nesupratau, kaip daviau teigiamą atsakymą. Netrukus reikalai pradėjo judėti. Žmonės parodė labai didelį susidomėjimą. „Jonava“ labai rimtai žiūri į ateitį ir nori žaisti LKL čempionate.

– Užsiminėte apie jonaviečių ambiciją debiutuoti LKL čempionate. Ar tai reiškia, kad ir jūsų kontrakto trukmė yra ilgesnė nei vieneriu metai?

– Galvoju, kad oficialų kontraktą per savo karjerą esu sudaręs tik su Vilniaus „Ryto“ klubu. Visąlaik galiodavo rankų paspaudimas. Visiems sakau – man rankos paspaudimas svarbiau už parašą popieriuje. Su „Jonavos“ vadovais rankas paspaudėme ir sutarėme, kad metas pradėti darbus. Pradžia bus labai sunki. Reikia statyti komandą iš pagrindų.

– Kaip praleidote visus metus be krepšinio? Ar sugebėjote pailsėti po ankstesnių sezonų, nuo kurių, kaip pats minėjote, buvote visiškai pavargęs?

– Tas pirmasis pusmetis be krepšinio buvo tikrai labai geras. Visgi po Prienų arenoje gruodžio mėnesį įvykusio mano pagerbimo ceremonijos teko prisidėti ir prie klubo reikalų. Vėl įgriuvau į bėdas, o dabar griūnu dar į vieną bėdą (juokiasi).

– Per tuos metus be krepšinio tapote ir LKL televizijos ekspertu, dabar dirbate komentatoriumi trijulių krepšinio turnyre. Kaip jums patinka šios patirtys?

– Iš pradžių darbas tiesioginiame eteryje buvo sunkus. Būdavo nedaug laiko, esi įkišamas į rėmus. Per minutę turi kažką pasakyti, o norisi kalbėti daugiau. Po Naujųjų metų pajausdavau, kad apie komandų žaidimą kalbi tuos pačius dalykus, nes jau ne pirmą kartą matai jų žaidimą.

Per 3x3 krepšinio turnyrą Palangoje komentuoju labiau „atsipūtęs“. Esi arčiau žaidimo aikštelės. Kaip bebūtų, tas komentatoriaus darbas nėra lengvas. Man dar keista, kaip aš nė karto nenusikeikiau. Buvo kelios rungtynės, kai buvau tikrai užmiršęs, jog esu tiesioginiame eteryje.

– Netrukus pradėsite komandos sudėties komplektavo darbus naujame klube. Kokius matote pirmuosius žingsnius?

– Žinoma, kai žaidi LKL čempionate, gali vienam ar kitam žaidėjui pasiūlyti daugiau pinigų bei taip susirinkti komandą. NKL situacija kitokia – net ir turėdamas daugiau pinigų čia nebūtinai susirinksi geriausią komandą, kad visi sakytų „wow“.

Ne visi nori žaisti NKL čempionate. Kiek aš žinau NKL žaidėjus, visi jie turi savo pasirinkimus ir nori būti tam tikruose miestuose. Reikės viską čia daryti nuo pradžių. Rašausi ant lapo pavardes ir žiūrėti, kokie yra variantai.

– Ar jūsų atvykiams į „Jonavos“ klubą reiškia, kad tenykščiai krepšinio gerbėjai išvys greitą krepšinį su daug tritaškių – tokį, kokį žaisdavo ir jūsų treniruojamas Prienų klubas?

– Labai norėčiau, kad žaistume akiai patrauklų krepšinį. Visiems sakau, kad man jau prieš dešimt metų reikėjo dirbt kažkur kitur – Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

Jeigu pamenate, pas mane Gediminas Orelikas žaidė „ketvirtu“ numeriu. Tuo metu 80 procentų specialistų iš manęs juokėsi, ką čia tas V. Šeškus išdarinėja. Po dešimt metų visa Europa žaidžia tokį krepšinį, kur „ketvirtieji“ numeriai yra mobilūs ir gerai pataiko iš toli.

Pradėjome žaisti ir su mobiliais aukštaūgiais, pavyzdžiui, Artūras Valeika, kuris gerai pataiko ir greitai leidžiasi į baudos aikštelę. Vėliau krepšinis pradėjo sparčiai eiti į priekį, o Prienai šiuolaikinį krepšinį žaidė jau prieš dešimt metų.

Per tuos metus buvo daug gražių pergalių: laimėjome NKL čempionate, dukart likome treti LKL, nuolat patekdovome į ketvertuką, buvo ir laimėta LKF taurė. Nežinau, kiek reiks metų Prienų ekipai, kol tokie rezultatai bus pakartoti. Aš labai noriu, kad Karaliaus Mindaugo taurę laimėtų koks nors mažesnis klubas.

– Nuo jūsų pastarojo sezono NKL čempionate prabėgo daugiau nei 10 metų. Tikiu, kad iki šių dienų stebėjote šios lygos krepšinį. Kaip jūsų galva jis pasikeitė per tuos metus? Ar ir toliau laimėti šią lygą yra sunkus uždavinys?

– Vienareikšmiškai, NKL lygą bus visada sunku laimėti. Pamenu, kai šiame čempionate žaisdavome su Prienų ekipa. Pas mus atvažiuodavo daug visokių komandų. Net ir stiprios komandos atvažiuodamos į Prienus gaudavo į kaulus. Varžovų arenose NKL čempionate žaisti labai sunku. Visko bus. Yra Šilutės, Šakių, Telšių ir Marijampolės klubai.

Norint laimėti tokią lygą, reikia turėti tokią sudėtį, kuri atitiktų LKL turnyro lentelės apatinių klubų pajėgumą. Tik tokiu atveju kažką garsiai deklaruoti.

Priešingu atveju, komandų biudžetai išlieka panašūs ir skirtumai nėra dideli. Žiūriu į žaidėjų rinką ir man net galvą skauda. Pagal mano norimą žaidimo modelį sunkų atrasti kandidatų. Jeigu tai būtų LKL čempionatas, komandą surinkčiau per dvi dienas.

Manau, kad į Jonavą reiks pabandyti prisikalbėti kelis patyrusius krepšininkus. Matėme jau tokių pavyzdžių praėjusiuose NKL sezonuose. Į „Gargždus“ grįžo Mantas Ruikis, „Šilutėje“ žaidė Simonas Serapinas. Tokie krepšininkai „daro“ žaidimą. Reikės sudėtį burti nuo žaidėjų, pagelbėsiančių lyderiams.

Reikia susibendrauti su kuo daugiau Jonavos žmonių, sirgalių, kad galėtume kažką pasiekti kartu. Jeigu nosį iškėlęs vaikščiosi, nieko nesugalvosi.

– Negaliu nepaklausti – ar jau pasiilgote to jausmo, kai gaunate techninę pražangą?

– Manau, jau greitai bus ta pirmoji techninė. Neįsivaizduoju, kaip galėčiau negaučiau techninės pražangos. Kaip bebūtų, kol kas į viską žiūriu su nerimu (juokiasi).