Sportas

2020.07.31 19:54

„Žalgiriui“ vadovavę treneriai užsieniečiai – nuo Estijos karatė čempiono iki nelaimėlio graiko

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.07.31 19:54

Artėjantį sezoną darbus Kauno „Žalgiryje“ pradėsiantis naujas vyriausiasis treneris Martinas Schilleris bandys pateisinti sirgalių lūkesčius ir įrodyti savo kaip ambicingo bei sugebančio ugdyti žaidėjus specialisto vardą. Portalas LRT.lt apžvelgia M. Schillerio pirmtakus „Žalgiryje“, iš kurių tik dalis specialistų sugebėjo išlaikyti tvirtas pozicijas prie ekipos vairo.

Austras „Žalgirio“ istorijoje nėra pirmas strategas iš užsienio, su klubu sieksiantis pergalių bei titulų. Praeityje Kauno ekipą yra treniravę šeši vyriausieji treneriai ne iš Lietuvos.

Tiesa, jeigu M. Schilleris „Žalgiryje“, kaip ir tikimasi, išdirbs visą dvejų metų sutarties laiką ar net ilgiau, jis taptų pirmu treneriu užsieniečiu, kuriam pavyko taip ilgai išbūti vyriausiojo trenerio kėdėje Kaune.

1993–1994 m. sezonas. Jaakas Salumetsas (Estija)

Simboliška, kad pirmas „Žalgirio“ treneris iš užsienio klubui vadovavo debiutiniame Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezone. Treniruoti žaliai baltų prieš 1993–1994 m. sezoną buvo pakviestas Estijoje garsus treneris, pasiekęs puikių rezultatų su tuomete Talino „Kalev“ ekipa, – Jaakas Salumetsas.

Taip pat skaitykite

Komandoje J. Salumetsas nebuvo vienintelis estas. Dar prieš pasirašant sutartį su specialistu „Žalgirį“ papildė 22 metų 196 cm ūgio puolėjas Gertas Kullamae, spėjęs sužaisti su savo šalies komanda ir 1993 m. Europos čempionate. Jame estai liko šešti.

Prieš kelerius metus Estijos žiniasklaidoje pasirodžiusiame interviu J. Salumetsas pasakojo, kad su Kauno ekipa „susitarimą pasiekė paskutinę akimirką“ ir atvyko dirbti į Lietuvą.

„Mano kelio pradžia Kaune buvo duobėta. Komanda buvo demoralizuota, o žaidėjai daugiau laiko praleisdavo aludėse nei treniruočių salėje“, – minėtame interviu prisiminė J. Salumetsas.

Su naujuoju specialistu žalgiriečiai bandė sėkmę ir Europos klubiniuose turnyruose. Pagal tuometę turnyro sistemą „Žalgiris“ pasirodymą pradėjo nuo pirmojo atrankos etapo FIBA Europos lygos čempionate, kuris buvo aukščiausio rango varžybos Senajame žemyne.

Pirmajame etape dvejų rungtynių serijoje žalgiriečiai nesunkiai susitvarkė su islandų „Keflavik“ klubu. Antrajame etape Kauno ekipa pirmose rungtynėse Alytuje 60:77 nusileido Stambulo „Efes Pilsen“ krepšininkams.

Antrajame mače žalgiriečiai vos nepateikė didelės staigmenos, kai Stambule iškovojo pergalę 15 taškų skirtumu (72:57). Visgi tokio laimėjimo nepakako žygiuoti į tolesnį etapą.

Iškritęs iš FIBA Europos lygos atrankos turnyro etapo, J. Salumetso treniruojamas „Žalgiris“ gavo progą varžytis FIBA Europos taurės trečiajame atrankos etape. Jame žalgiriečiai dvejų rungtynių serijoje nusileido (76:84 ir 71:89) Vitorijos „Taugres“ ekipai iš Ispanijos.

Vietiniame fronte Kauno ekipos reikalai buvo daug sėkmingesni. Per visą reguliarųjį LKL sezoną esto vadovaujama ekipa pralaimėjo tik kartą (71:72) – Vlado Garasto treniruojamam Kauno „Atletui“.

Dvi Kauno komandos kovojo ir dėl čempionų titulo. Nors pirmame finalo serijos mače „Atletas“ iškovojo įtikinamą pergalę (69:51), kitus tris finalo susitikimus laimėjo „Žalgiris“ ir tapo čempionu. Du estai – treneris ir žaidėjas – gavo pirmuosius LKL čempionų žiedus istorijoje.

Po sezono sutartis su J. Salumetsu nebuvo pratęsta, o komandą nuo 1994 m. rudens šešerius metus treniravo legendinis Jonas Kazlauskas.

2005–2006 m. ir 2006–2007 sezonų dalys. Ainaras Bagatskis (Latvija)

Po vienintelio J. Salumetso sezono Kaune kito užsieniečio trenerio laikas „Žalgiryje“ išaušo beveik po 12 metų. Simboliška, kad iš esto užsieniečio trenerio estafetę 2005–2006 m. sezono pabaigoje perėmė latvis Ainaras Bagatskis.

Taiklia rankele žaidėjo karjeros metais pasižymėjęs A. Bagatskis „Žalgiryje“ nebuvo naujokas. Latvis dar 2003–2004 m. sezoną prisidėjo prie „Žalgirio“ – rungtyniavo kartu su Arvydu Saboniu ir buvo per plauką nuo Eurolygos finalo ketverto.

Snaiperis „Žalgiryje“ žaidė ir 2004–2005 m. sezoną, o po jo baigė karjerą ir tapo vyriausiuoju Rygos „Barons“ klubo treneriu.

Tuo metu „Žalgiriui“ dar vadovavo patį A. Bagatskį treniravęs Antanas Sireika, tačiau po serijos pralaimėjimų Eurolygos „Top 16“ etape ir triuškinamos nesėkmės kovoje su Vilniaus „Lietuvos rytu“ LKL čempionate (68:98) A. Sireika atsistatydino, o jo vietą užėmė latvis.

Minėtame sezone buvęs „Žalgirio“ žaidėjas, o dabar ir vyriausiasis treneris komandos pasirodymą Eurolygoje užbaigė pralaimėjimu Bolonijos „Climamio“ ekipai (72:99), o LKL čempionate po penkių pergalių iš eilės stojo į akistatą finale su „Lietuvos rytu“.

Kova dėl trofėjaus A. Bagatskio treniruojamam „Žalgiriui“ buvo ypač nesėkminga – kauniečiai pralaimėjo visas ketverias rungtynes ir liko be titulo.

Tiesa, A. Bagatskis liko vyriausiojo trenerio kėdėje ir pradėjo ruoštis su komanda 2006–2007 m. sezonui. Visgi „Žalgirio“ vadovybės kantrybės taurė buvo greitai pripildyta.

Latvio treniruojama Kauno ekipa iš pirmų šešerių Eurolygos sezono rungtynių laimėjo tik vienerias, o A. Bagatskio darbus su „Žalgiriu“ užbaigė pralaimėjimas „Lietuvos rytui“ (78:93).

Antrą užsienietį trenerį „Žalgirio“ istorijoje pakeitė prie komandos vairo stojęs Rimantas Grigas.

Dalis 2010–2011 m. sezono. Aco Petrovičius (Serbija)

Prieš 2010–2011 m. sezoną, „Žalgirį“ valdant skandalingam verslininkui Vladimirui Romanovui, kaip naujasis komandos treneris buvo pristatytas serbas Aco Petrovičius.

Angliškai nekalbantis ir visą trenerio karjerą prieš tai Serbijos ir Rusijos klubuose dirbęs specialistas nebuvo pasitiktas su fanfaromis, tačiau jo startas su „Žalgiriu“ buvo įspūdingas.

Tuo metu 51 metų strategas sezoną su Kauno ekipa pradėjo 4 pergalėmis iš 5 galimų. LKL čempionate žalgiriečiai žygiavo be pralaimėjimų, o pirmose sezono rungtynėse su principiniu varžovu „Lietuvos rytu“ buvo iškovota triuškinama pergalė (85:60).

V. Romanovo kantrybės taurė valdant sporto klubus Lietuvoje niekada nepasižymėjo didžiule talpa, tad A. Petrovičiaus likimą Lietuvoje nulėmė vos kelios nesėkmės Eurolygoje ir VTB Vieningojoje lygoje.

Gruodžio 14-ąją treneris buvo oficialiai atleistas, o žaidėjams apie tokį V. Romanovo sprendimą buvo pranešta tik prieš vakarinę treniruotę.

Netikėto sprendimo efektą atskleidžia ir su žiniasklaida bendravusio generalinio klubo direktoriaus Pauliaus Motiejūno atsakymai į klausimus.

„Viskas sužinota neseniai ir labai šviežia. Viską įvardysime šiek tiek vėliau. Viskas šviežia ir mums reikia laiko pasiruošti“, – apie karštas naujienas tuomet pasakojo ir dabar „Žalgiriui“ vadovaujantis P. Motiejūnas.

Kauno ekipos vairą iš A. Petrovičiaus laikinai perėmė sporto direktoriaus pareigas ėjęs Rimantas Grigas, o netrukus į vyriausiojo trenerio kėdę buvo pakviestas graikas Ilias Zouros. Jis sėkmingai užbaigė sezoną su komanda ir jai sugrąžino LKL ir BBL čempionės titulus.

„Žalgiryje“ neįsitvirtinęs A. Petrovičius dirbo Mariupolio „Azovmaš“ ir Kazanės UNIKS ekipose. Specialistas mirė 2014 m. po ilgos kovos su liga – A. Petrovičius sirgo amiotrofine lateraline skleroze.

Dalys 2010–2011 m., 2011–2012 m. ir 2013–2014 m. sezonų. Ilias Zouros (Graikija)

Nėra kito trenerio iš užsienio, kuris tiek daug kartų bandė savo laimę Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio kėdėje ir vis tiek neįsitvirtino.

Jau minėjome, kad kelią I. Zourui į „Žalgirį“ atvėrė V. Romanovo sprendimas atleisti A. Petrovičių 2010–2011 m. sezono viduryje. Gruodį vyriausiojo trenerio vairą perėmęs R. Grigas šioje pozicijoje išbuvo mėnesį – sausį jį pakeitė į Kauną atvykęs graikas.

Nors su A. Petrovičiumi žalgiriečiai užtikrintai pradėjo Eurolygos reguliarųjį sezoną, I. Zouro atėjimas prieš „Top 16“ etapą nebuvo pergalingas. Specialisto treniruojama ekipa laimėjo tik vienerias žaistas rungtynes iš šešerių.

Tiesa, vietiniame fronte I. Zouros savo uždavinius įvykdė. „Žalgiris“ po pertraukos susigrąžino LKL ir BBL čempionų titulus, o graikui buvo pasiūlyta komandą treniruoti ir 2011–2012 m. sezoną.

Kai jau atrodė, kad trenerių karuselėje besisukantis „Žalgiris“ sulauks stabilumo, išaušo pirmo I. Zouro atleidimo iš „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio posto metas.

Graikijos rinktinei 2011 m. Europos čempionate Lietuvoje vadovavęs specialistas „Žalgirio“ krepšininkams vadovavo tik vieneriose Eurolygos rungtynėse – jas kauniečiai namuose pralaimėjo (74:87) Maskvos CSKA.

Trenerio darbu nepatenkintas V. Romanovas atleido graiką ir sumokėjo atlyginimą už visą 2011–2012 m. sezoną. I. Zourą, prašiusį duoti daugiau laiko įsivažiuoti su naujos komplektacijos „Žalgiriu“, laikinai pakeitė Vitoldas Masalskis, žiniasklaidoje kritikavęs jo darbo metodus.

V. Masalskis ilgai vyriausiojo trenerio poste neužsibuvo, o sezoną su Kauno ekipa užbaigė serbas Aleksandras Triufunovičius.

Sakoma, kad į tą pačią balą niekas dukart nebrenda, tačiau po pirmo atleidimo I. Zouros su „Žalgiriu“ sukirto rankomis 2013–2014 m. sezono išvakarėse.

„Visų pirma turiu paminėti kelią, kurį pasirinko klubas man pristatydamas visą idėją. Išdėstyta programa man labai patiko ir aš užsidegiau noru padėti atgaivinti komandą. „Žalgiris“ visada buvo ir bus mano širdyje, todėl tikiu, kad komanda gyvuos dar ilgai. Dabar tam atsiveria naujos galimybės“, – pasirašęs sutartį interviu „Žalgirio“ interneto svetainei kalbėjo I. Zouros.

Nors komandą jau buvo palikęs V. Romanovas, graiko bandymas dar kartą įsitvirtinti Kaune buvo pažymėtas antru staigiu atleidimu.

V. Romanovo eroje I. Zouros buvo atleistas po pirmųj7 Eurolygos sezono rungtynių, o šįkart vyriausiojo trenerio kėdė sulūžo po dviejų nesėkmių šio turnyro sezono starte ir netikėto pralaimėjimo „Šiauliams“ LKL čempionate.

Taip, nesulaukus nė spalio pabaigos, „Žalgiryje“ I. Zourą pakeitė trenerio karjerą neseniai pradėjęs Saulius Štombergas.

Tuo metu komentuodamas išsiskyrimą su graiku Kauno klubo vadovas P. Motiejūnas aiškino, kad treneris per mažai pasitikėjo jaunaisiais krepšininkais.

„Nuo pat vasaros kalbėjome su treneriu, braižėme klubo viziją ir strategiją. Atrodė, kad nuomonės sutapo, komanda buvo suformuota atsižvelgiant į ribotas galimybes. Bet prasidėjus sezonui pamatėme, kad tos strategijos treneris nebesilaiko, eina kita linkme. Galutinis taškas buvo pralaimėjimas „Šiauliams“ namuose – tai yra gėda, tai netoleruotina. Nusprendėme nelaukti“, – apie permainas trenerių štabe interviu „Delfi“ kalbėjo P. Motiejūnas.

Tą sezoną „Žalgirio“ trenerių karuselė nesustojo. S. Štombergą, įsibėgėjus sezonui, pakeitė Gintaras Krapikas.

Iki M. Schillerio atėjimo į „Žalgirį“ I. Zouros buvo paskutinis komandą treniravęs užsienietis.

Dalis 2011–2012 m. sezono. Aleksandras Trifunovičius (Serbija)

Kai 2011–2012 m. „Žalgirio“ sirgaliai vos spėjo sekti visas naujienas dėl pokyčių vyriausiojo trenerio kėdėje, klubas 2011 m. lapkričio mėnesį paskelbė sudaręs sutartį su anksčiau Vilniaus „Lietuvos rytą“ treniravusiu serbu Aleksandru Trifunovičiumi.

Serbas su „Lietuvos rytu“ 2006–2007 m. buvo pasiekęs Europos taurės turnyro finalą, o 2007–2008 m. kovojo Eurolygos „Top 16“ etape ir buvo mėgstamas vilniečių sirgalių.

Kauno ekipos sirgaliai iškart skilo į dvi stovyklas – vieni nenorėjo prie komandos vairo matyti buvusio Vilniaus ekipos specialisto, kitiems tai visiškai netrukdė.

Apie tokį sprendimą viešai prabilo ir V. Romanovas – paprašė sirgalių supratimo.

„Prašau mūsų klubo sirgalių suprasti, kad šiuo metu A. Trifunovičius – tinkamiausias krepšinio specialistas treniruoti „Žalgirį“. Serbas yra patyręs ir gerai išmano Lietuvos krepšinį. Jis treniravo Vilniaus „Lietuvos rytą“, kuriam padėjo įveikti ne vieną garsų Europos krepšinio klubą, tarp jų ir „Barcelona“ ekipą, – tomis dienomis Lietuvos žiniasklaida citavo V. Romanovą. – Po pokalbio su A. Trifunovičiumi supratau, kad jam užtenka profesionalaus pasirengimo, žinių ir motyvacijos treniruoti „Žalgirį“, todėl tikiuosi, kad šis krepšinio specialistas atves mūsų komandą į jai vertą vietą.“

Serbo atėjimas į „Žalgirį“ davė teigiamą trumpalaikį efektą Eurolygoje. Komanda per sužaistas 8 reguliariojo sezono rungtynes iškovojo 4 pergales ir prasimušė į „Top 16“ etapą. Tiesa, tolesnėje kovoje A. Trifunovičiaus auklėtiniai pralaimėjo visas 6 rungtynes.

Vietiniame fronte A. Trifunovičius įvykdė visus iškeltus uždavinius. Specialisto treniruojamas „Žalgiris“ tapo LKL, Lietuvos krepšinio federacijos taurės bei Baltijos krepšinio lygos čempionu.

2012–2013 m. sezonas. Joanas Plaza (Ispanija)

Kai „Žalgiris“ užsienyje pradėjo dairytis Šarūną Jasikevičių pakeisiančio trenerio, nemaža dalis krepšinio gerbėjų iškart prisiminė 2012–2013 m. sezoną kauniečiams vadovavusį ispaną Joaną Plazą.

Darbas Lietuvoje treneriui buvo pirmoji patirtis užsienyje, tačiau šiltai su žaidėjais ir žiniasklaida bendravęs J. Plaza greitai tapo sirgalių numylėtiniu.

Prie didesnės meilės specialistui prisidėjo ir puikus „Žalgirio“ pasirodymas reguliariajame Eurolygos sezone.

Kauniečiai C grupės turnyrą pradėjo klubo rekordu – penkiomis pergalėmis iš eilės. Per likusias penkerias rungtynes buvo pasiekti dar trys laimėjimai ir užtikrintai iškovotas grupės nugalėtojų titulas.

Kol „Žalgiris“ rūpinosi gerais rezultatais krepšinio aikštėje, klubo vadovybėje ėmė rūkti juodi dūmai. 2013 m. pradžioje prasidėjusi V. Romanovo valdomo Ūkio banko griūtis skaudžiai kirto žalgiriečių biudžetui.

Krepšininkams nebuvo vykdomi įsipareigojimai, o startuoti „Top 16“ pasiruošusią komandą paliko svarbus žaidėjas – Tremmelas Dardenas. Be to, dėl religinių įsitikinimų Lietuvoje rungtyniauti nebenorėjo ir gynybos specialistas gynėjų linijoje Ibrahimas Jaaberas.

Sunkios akimirkos paveikė ir žaidėjų psichologiją. Ją visomis išgalėmis bandė palaikyti Kaune likti nusprendęs J. Plaza.

„Top 16“ etape žalgiriečiai per 14 rungtynių iškovojo 6 pergales ir E grupėje liko šešti. Į kitą etapą tuo metu pateko po keturias geriausias E ir F grupių komandas.

Nepaisant besikaupiančios finansinės naštos, J. Plaza su „Žalgiriu“ užbaigė 2012–2013 m. sezoną ir tapo LKL čempionu.

Trenerio darbo metai Lietuvoje buvo pažymėti ir į lietuvių kalbą išverstos J. Plazos knygos leidyba.

Po karjeros etapo Lietuvoje J. Plaza grįžo į Ispaniją ir ten penkerius metus vadovavo Malagos „Unicaja“ ekipai. Su šia ekipa specialistas 2016–2017 m. sezoną tapo Europos taurės turnyro čempionu.

2019–2020 m. sezoną treneris į Eurolygą grįžo su Sankt Peterburgo „Zenit“, gavusiu vardinį kvietimą, tačiau po kurio laiko J. Plazą vyriausiojo trenerio kėdėje pakeitė tautietis Xavi Pascualis.