Sportas

2020.07.07 19:16

Kurtinaitis – apie neišdegusį planą prisivilioti Giedraitį, Eurolygos sezoną bei pokalbį su Jasikevičiumi

Gintarė Grikštaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.07.07 19:16

Gegužės 15-ąją 60-ąjį jubiliejų šventęs Rimas Kurtinaitis vis dar priiminėja sveikinimus jubiliejaus proga. Savaitgalį Palangoje vykusiame trijulių turnyre ilgametį bendražygį Kauno „Žalgiryje“ Lietuvos krepšinio federacijos atminimo medaliu apdovanojo jos prezidentas Arvydas Sabonis.

Artėjančio sezono planus jau dėliojantis R. Kurtinaitis kol kas planų vėl sugrįžti dirbti į Lietuvą neturi – strategas ir toliau diriguos Maskvos srities „Chimki“ komandai, su kuria sezono pasirengimą pradės vasaros pabaigoje.

Rimas Kurtinaitis: apie galimybę stoti prie „Žalgirio“ vairo su klubo vadovais nėra kalbėjęs

Paklaustas, ar į „Barcelona“ klubą išvykus Šarūnui Jasikevičiui pats negalvojo apie darbą „Žalgiryje“, R. Kurtinaitis tik pakartojo, kad jaučiasi gerai Rusijos klube.

LRT televizijos pokalbis su R. Kurtinaičiu apie: kito sezono planus, derybas su Alekseju Švedu bei ateities planus.

– Ar jau dėliojate planus kitam sezonui?

– Planus mes rikiavome dar nepasibaigus sezonui, bet viskas taip nelauktai įvyko, tai turėjom pertrauką, nes nežinojome kiek nukentėjo mūsų klubas. Vis tiek turėjome įsipareigojimų savo rėmėjams ir jų neišpildėm. Ne dėl savo kaltės, bet vis tiek jų neišpildėm. Nežinojome, koks bus mūsų biudžetas sekantį sezoną. Laukėme gal kokį mėnesį, situacija buvo neaiški, nes neturime garantuoto kontrakto Eurolygoje. Tačiau Eurolyga, mano nuomone, priėmė teisingą sprendimą – nebaigta lyga, todėl naujų komandų neatsirado. Nėra dėl ko keisti situacijos. Paliko tuos pačius klubus. Aišku, tai labai džiugu mūsų klubui.

Ne paslaptis, kad mūsų klube visą laiką keičiasi biudžetas. Jeigu žaidžiame Europos taurėje, tai jis kitoks negu Eurolygoje. Mūsų rėmėjai ilgai skaičiavo tai, kas mums pavyko ir kas nepavyko. Truputėlį apsimažinome, bet ženklaus pamažėjimo komandos biudžete nebus. Pradėjome dabar dėliotis jau kažkokius žaidėjus, kažką truputėlį gal praleidom, bet neturėjome galimybės.

Būsiu atviras, jau pernai kalbėjom apie Giedraitį. Šiemet vėl kalbėjome ir su pačiu juo kalbėjau. Ir čia taip staiga perskaičiau, kad sutarė su „Baskonia“. Tikrai norėjau, kad žaistų klube, tačiau dėl užtrukusio mūsų rėmėjų priėmimo biudžeto nesigavo taip, kaip norėjosi. Palauksim dar 3 metus, patobulės, tada ir paimsime.

– O daugiau lietuvių savo akiratyje dar turite?

– Turiu, bet nenoriu sakyti pavardžių. Bus matyt dar. Dabar turime įsigyti eilę žaidėjų, bet šiemet kažkaip labai sunkiai vyksta derybos. Aišku, mes niekada nebuvome pirmaujantys rinkoje. Gal tik pernai, kai gavom Eurolygą, sužinojom savo biudžetą. Tiesiai po išėjimo į Eurolygą, po tų rungtynių prieš UNIKS, iš karto sėdome visi prie stalo ir tiesiai po rungtynių pas mane kabinete viską sudėliojome – koks bus biudžetas ir ką reikia daryti. Tai buvo turbūt vienintelis kartas „Chimki“, kai nelaukėme liepos vidurio, kas paprastai pas mus būna. Mūsų rėmėjai yra turtingi, bet jie turi kitų dar savo reikalų be krepšinio ir juos kartais labai sunku atitraukti nuo jų darbų, priklausom to, kada jie turi laiko. Tai kartais truputėlį suvėluojam, bet iš esmės surinksim žaidėjų. Kažko nepaėmėm, kažką pakeisime, lauksim ir darysim. Svarbu yra už ką.

– Jums pavyko išsaugoti Aleksejų Švedą. Ar derybos užtruko?

– Taip, pasirašėm trejiems metams, bet derybos užtruko, nes pasiūlymų jis šiemet turėjo kaip niekada daug – ir iš Kinjos, ir iš NBA, ir iš Europos. Bet jis yra vienas iš mūsų veidų. Mes turime tokius žaidėjus kaip Monia ir Vialcevą, kurie pas mus žaidžia jau po 10 metų. Mes tokius žmones branginame. Na, Aleksejus pas mus irgi turbūt kokie 5 metai žaidžia. Aš mėgstu, kad žaidėjai prisigyventų klube ir gintų klubo garbę kaip savo gimtus namus, kaip savo šeimą. Jeigu tu keisi kiekvienais metais žaidėją, tai aišku jis to nedarys, nes jam tas nėra svarbu. Taip, kad jis buvo mums labai svarbus žaidėjas pagal savo lygį ir dabar pagal jį bandysime sulipdyti. Kažkas lieka mums ir iš praėjusio sezono, kažką keisime, bet reikia sulipdyti pagal jį. Kaip aš sakau futbole, negali paimti 11-a Ronaldų, nes tada nebus kas atneš tą kamuolį. Reiškia mums reikia tą viską sudėlioti. Darbas nelengvas, bet įdomus. Aišku, šiemet buvo kaip niekad laiko ir pailsėti. O dabar jau sėdim prie kompiuterių, dėliojam. Žiūrėsim, kaip čia gausis.

– Kada pradėsite treniruotis?

– Norim rugpjūčio 20-ą, nes VTB lyga startuoja rugsėjo 20-ąją, o Eurolyga jau irgi patvirtino datas – spalio 1-ąją. Datos yra ir dabar viskas gydytojų rankose.

– Su „Chimki“ turite dar metus galiojantį kontraktą.

– Taip, turiu dar metų. Tikiuosi, kad viskas pavyks, jeigu gerai šiais metais sudėliosiu komandą. Praeitais metais buvo labai vykusi komanda, nežiūrint traumų. Bangavom, bet labai pavyko viską susitvarkyti. Jeigu pavyktų šiemet, tai turėsime potencialo. Komplektuojame praktiškai panašaus stiliaus komandą ir iškart pasakysiu visiems – mes nežadame žaisti po 24 sekundes kamuolio „trynimo“ ir to tokio rezultato, kuris būna 56:60. Tai ne mūsų, mes kitaip komplektuojame komandą, todėl Giedraitis mums būtų labai tikęs – jis greitas, bėga, yra agresyvus. Mes turime gerus „pasuotojus“, bet mums reikia bėgikų. Na ir bandysime žaisti kaip pernai. Jeigu pamenate, mes žaidžiam truputėlį kitaip – greičiau, kartais pavyksta, kartais – ne, bet kai visi buvo formoje, viskas vystėsi gerai.

– O gimtasis „Žalgiris“ ir atsilaisvinusi vyriausiojo trenerio vieta dabar nevilioja? Nekalbėjote su klubo vadovais apie galimybes?

– Ne, nekalbėjau. Šiuo metu esu užsiėmęs savo reikalais. Vienu užpakaliu visko neužsėsi. Esu pasakęs, kad nenoriu blaškytis, nesiorientuoju į jokias rinktines, nors pasiūlymų yra iš visur. Bet esu kaip ir susigyvenęs su „Chimki“, su rėmėjais, su sirgaliais. Viskas man ten komfortiška. Uždarbis neblogas. Galimybės žaisti, sukurti komandą irgi yra, kas treneriams ir svarbiausia. Aš pamenu Željko Obradovičiaus žodžius, kai jis išeidinėjo iš „Panathinaikos“. Mes sėdėjome kažkada Barselonoje ir jis sako: „Aš neprašiau sau atlyginimo, aš prašiau, kad pridėtų kokius 3 milijonus prie biudžeto komplektuoti komandą“. Tai buvo priežastis išėjimo. Jis sako: „Jie nesurado, o jeigu aš neturiu žaidėjų, kurie galėtų realizuoti mano idėjų, tai ne man“. Aš kartais taip pasakau: „Kokio Jose Mourinho nepastatysi į Vilniaus „Žalgirį“, nes paprasčiausiai tie žmonės gal negalės įgyvendinti jo idėjų. Taip, kad geriems treneriams reikia geros komandos.

Kalbant apie Šarūną Jasikevičių, džiugu, kad gavo labai gerą komandą. Kaip tik kalbėjomės ir paklausiau, ką dar pirksite. Jis tada atsakė: „Ne, jau nieko pirkti nereikia. Jau viskas supirkta. Tuo klausimu kaip ir viskas gerai. Yra kai kurios pozicijos, kurios man netinka, bet ką darysi. Nieko čia nebepakeisi, bet jau komandą turime.“ Tuo aspektu jam yra lengviau. Aišku, kita vertus, kai pats susidėlioji, matai savo viziją, tau yra geriau, bet turėti daug gerų žaidėjų treneriui yra malonu.

– Jūsų nuomone, kaip koronaviruso pandemija gali pakeisti Eurolygą?

– Dabar aš truputėlį užbėgu į priekį, bandom planuoti. Paprastai turim treniruočių planus mėnesiui, pusmečiui, turėdami grafikus. Aišku, jie keičiasi, priklausomai kaip žaidėjai žaidė, ar pavargo, nors šiaip tai mėgstu turėti kažkokį planą ateičiai, ne tik, kad spontaniškai griebei ir nesigavo. Dabar galvoju apskritai kaip čia turėtų viskas atrodyti.

Kol kas rusų ir amerikiečių neįleidžia Europos Sąjunga. Vieninteliai yra turkai. Dabar ruošiamės kažkur daryti stovyklą. Kol kas yra pusė rusų, pusė – amerikiečių. Yra ir serbai, bet dabar klausimas – kur daryti stovyklą? Anksčiau paprastai darydavome Lietuvoje, bet čia Europos Sąjunga. Dabar viskas atsidarinėja po truputėlį, bet mums jau reikia užsisakinėti viešbučius, stovyklas, mes negalime laukti, kad rytoj atsidarė, o poryt – atvažiavom, taip nebūna. Turkai dabar priima visus – ir rusus, ir europiečius, ir amerikiečius. Pasidarysim dvi stovyklas Turkijoje. Labai geros sąlygos, aplamai ten suvažiuos visos Eurolygos komandos. Aš galvoju, kad ten atvažiuos kaip niekad daug Eurolygos komandų, nes ten galima treniruotis visiems kartu.

Kita vertus, jeigu niekas nesikeis, kaip Eurolyga startuos, aš nežinau. Jeigu vieni kitų neįleidinės, jeigu reikės saviizoliacijos – kas tada bus? Gal tada reiks visai tą sistemą keisti? Vėl kažkokius turus daryti, panašiai kaip Ispanija užbaigė savo čempionatą. Nežinau, čia aišku jų problema, bet tikiuosi, kad viskas turėtų prasidėti.

Kitas klausimas – žiūrovai. Dabar žiūrėjau „Barcelona“ – „Baskonia“ finalą. Man kažkaip abiejų komandų kokybė atrodė prasta. Aišku, matosi, kad nesportavę, tik kažkiek pasitreniravę, bet tų klaidų galybė. Net tokia „Barcelona“, kuri žaidžia labai disciplinuotai, likus 5 minutėms padarė lyg ir 18 klaidų. Kokybė nebuvo gera. Žiūrovų nėra. Taip, žiūri Ispanijos čempionato finalą, bet kažkaip neįprastai, nenorėčiau pasakyti kaip draugiškas rungtynes, bet kažkaip neįprastai. Aišku, jeigu reikės, tuomet teks priprasti, bet tikiuosi, kad viskas pagerės. Kaip pavyzdžiui Kaune, kur yra puikūs sirgaliai. Net mūsų krepšininkai privengia „Žalgirio“, žinome, kad bus sunku, bet kai reikia važiuoti, tai ypač Aleksejus Švedas sako: „Į Kauną gerai, ten geri sirgaliai, mes norime“. Visi Eurolygos žaidėjai vienašališkai pripažįsta, kad Kauno sirgaliai „Žalgirio“ arenoje tai yra šventė. Laimi ar nelaimi, čia jau kitas klausimas. Kaip bus, jeigu reikės žaisti be žiūrovų? Manau, sportas praras labai daug.