Sportas

2020.07.05 09:30

Golfo stereotipus Lietuvoje sulaužyti norintis Budrikis: kai žmonės išbando šį sportą, pakeičia nuomonę

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.07.05 09:30

Ar kada nors esate žaidę golfą? Į šį klausimą dar prieš kelis dešimtmečius absoliuti dauguma lietuvių atsakytų neigiamai. Nuo 2000-ųjų Lietuvoje įrengiami golfo aikštynai ir didėjantis žaidžiančiųjų skaičius pamažu griauna šios sporto šakos stereotipus. Golfo populiarinimu aktyviai užsiima ir vienas iš dviejų mūsų šalies profesionalų – Juozapas Budrikis.

26-erių metų lietuvis profesionalu tapo prieš trejus, kai Vokietijoje surengtame kvalifikaciniame turnyre, kuriame varžėsi 156 žaidėjai, pateko į pirmąjį žaidėjų 90-uką. Tuo metu J. Budrikiui teko išgyventi ne vieną įtampos akimirką – turnyre dėl patekimo į tolimesnį etapą sportininkai varžėsi ir papildomų duobučių serijose, tačiau vilniečiui pavyko atlaikyti įtampą ir gauti profesionalo licenciją.

Profesionalu J. Budrikis tapo 23-ejų, kaip portalui LRT.lt pasakojo pats pašnekovas – apie trejus metus vėliau, nei įprasta golfo pasaulyje. Tiesa, nuo 14 metų golfą žaidžiantis sportininkas įprato vytis anksčiau šio sporto paslaptis krimsti pradėjusius konkurentus.

Nemaža dalis geriausių pasaulio golfo žaidėjų lazdą į rankas paima jau penkerių metų. J. Budrikis būdamas 14-os pirmą kartą užsuko į Europos centro golfo klubą bei greitai nustebino ten dirbusius trenerius ir personalą. Paauglys golfo aikštyne praleisdavo po 12 valandų per dieną ir tūkstančius kartų kartodamas tuos pačius smūgius stengėsi pasivyti ilgiau šiuo sportu užsiimančius bendraamžius.

„Kai buvau 20-ies metų, galų gale pavyko prisivyti ir kitus golfo žaidėjus, savo bendraamžius, – pasakojo pašnekovas. – Tiesa, mintys apie profesionalo kelią ėmė suktis jau nuo 16-os, viskas vyko pakankamai greitai.“

Golfą iki ausų įsimylėjęs J. Budrikis būdamas 20-ies buvo tapęs Lietuvos mėgėjų golfo žaidėjų reitingo lyderiu. Po trejų metų tapęs profesionalu, vienoje Vilniaus įmonių rinkodaros skyriaus vadovu dirbantis vyras išsilaikė ir trenerio licenciją.

Po darbų J. Budrikis sėda į automobilį, skuba į golfo aikštyną ir šio sporto paslapčių moko ne tik pačius mažiausius, bet ir verslininkus, pramogų pasaulio žvaigždes ar kitus atsitiktinai golfu susidomėjusius žmones.

„Norėčiau, kad su šiuo sportu jie susipažintų bent trumpam ir pakeistų savo nuomonę. Kai žmonės išbando golfą, jie dažnai pakeičia savo nuomonę apie šį sportą. Žmonės supranta, kad golfas nėra toks brangus, tačiau tai gana sudėtingas sportas“, – portalui LRT.lt tvirtino J. Budrikis.

Dėl koronaviruso pandemijos šiais metais J. Budrikis turės kiek kitokį, nei įprasta, tarptautinių turnyrų grafiką. Tiesa, pirmieji turnyrai po karantino vilniečio laukia jau artimiausiu metu.

Kalbėdamas su portalu LRT.lt J. Budrikis pasidalijo mintimis apie golfo situaciją Lietuvoje, profesionalo karjerą bei šios sporto šakos ateitį.

– Kodėl nusprendėte pasirinkti Lietuvoje neįprastą sporto šaką – golfą?

– Ieškojau savo sporto šakos. Neblogai žaidžiau stalo tenisą, išbandžiau save gimnastika, septynerius metus lankiau tenisą, bet vis nerasdavau, kas mane užkabintų.

Visų pirma, man nepatiko, kad komandiniame sporte turi žaisti su kitais ir, kad ir kaip gerai pasirodytum, vis tiek gali pralaimėti. Atrodo, gali įdėti be galo daug darbo ir pralaimėti.

Dalyvaudamas mėgėjiškuose golfo turnyruose, kuriuose žaisdavo ir 100 žaidėjų, suprasdavau, kad, jeigu šiuo metu esu šeštoje pozicijoje, man reikia aplenkti tik aukščiau už save žygiuojančius oponentus. Tai man davė labai daug motyvacijos iki šių dienų.

– Ar skiriasi golfą žaidžiančių jaunuolių skaičius dabar nuo tų dienų, kai pats pirmą kartą paėmėte lazdą į rankas?

– Šiuo metu yra tikrai daugiau golfą žaidžiančių vaikų. Kai tą pradėjau daryti aš, jaučiausi ganėtinai vienišas. Buvome 4–5 vaikų kompanija, treniravomės intensyviai. Iš mūsų grupelės toliau golfą aktyviai žaidžiu tik aš. Su kitais golfo žaidėjais susitinkame kasmet ir džiaugiuosi, kad jie mane palaiko bei laukia, kada pasieksiu dar rimtesnius rezultatus.

– Kada supratote, kad norite tapti profesionalu?

– Mintys apie profesionalo kelią ėmė suktis jau nuo 16-os, viskas vyko pakankamai greitai. Su manimi norėjo susipažinti ir vyresni geri golfo žaidėjai, jie negailėjo patarimų.

Tuo metu sužinojau ir apie nerašytą golfo taisyklę – visi profesionalai visame pasaulyje golfą žaidžia nemokamai. Supratau, kad galiu įdėti daug darbo, kad vėliau galėčiau mėgautis golfu visame pasaulyje.

Buvo ne vienas atvejis, kai, atvykęs į užsienio golfo klubą, galėdavau žaisti nemokamai arba gaudavau didžiulę nuolaidą.

– Tapimas profesionalu turi savų pliusų ir minusų. Profesionalai negali žaisti mėgėjiškuose turnyruose ir yra priversti dalyvauti tik užsienyje vykstančiose varžybose. Kokie yra profesionalų pranašumai?

– Taip, profesionalai turi galimybę dalyvauti tik viename turnyre Baltijos šalyse, kuris vyksta Estijoje. Mėgėjiškų turnyrų skaičius siekia beveik 100.

Kita vertus, būdamas mėgėju dalyvaudavau turnyruose, rengtuose Izraelyje, Turkijoje ir įvairiose kitose pasaulio šalyse. Ten visur varžaisi dėl nugalėtojo taurės. Tiesa, kartais būna taip, kad paskutinę varžybų dieną galimybių tapti nugalėtoju nebeturi, o vis tiek turi varžytis su kitais. Tada susikaupti ir tęsti žaidimą tampa labai sunku.

Profesionalų turnyruose dažniausiai apdovanojamos pirmosios 40 vietų. Gali būti 50-as ar 60-as, bet žinai, kad turi galimybę pakilti iki 40-os pozicijos.

Lygiai taip pat gali būti ir 6-tas, tačiau viena klaida tave nublokš į 30-ą poziciją, o tavo iškovotas piniginis prizas bus dešimt kartų mažesnis. Tai priverčia tave išlikti susikaupusį, turi varžytis dėl kiekvieno smūgio, supranti jo svarbą. Man tai beprotiškai patinka.

Savo įspūdingiausius karjeros smūgius esu padaręs tada, kai suprasdavau, kad toks smūgis yra vertas, pavyzdžiui, 500 eurų. Esant tokiai situacijai pradedi skaičiuoti – ar turi žaisti saugiai, ar verta rizikuoti. Kai rizikuoji ir viskas pavyksta, supranti, kad buvo verta, o malonumą jauti milžinišką.

– Tais pačiais metais, kai tapote profesionalu, išsilaikėte ir trenerio licenciją. Kas pastūmėjo golfo paslapčių mokyti ir kitus?

– Pirmiausia, man labai patiko dalintis patirtimi su jaunimu. Tą darydavau retkarčiais savanoriškai. Greitai ir vaikų tėvai pastebėjo, kad man gerai sekasi motyvuoti vaikus, o aš supratau, jog galiu ir pats skirti papildomų pamokų jaunimui. Dėl šios priežasties išsilaikiau trenerio licenciją, kai prieš trejus metus tapau profesionalu.

– Koks yra profesionalaus golfo žaidėjo sezono grafikas?

– Profesionalo sezonas trunka nuo sausio iki lapkričio. Lapkritis dažniausiai paskiriamas poilsiui. Gruodį jau galima rasti turnyrų, vykstančių šiltojo klimato valstybėse. Nuo sausio sezonas užsikuria visu pajėgumu.

– Kaip randate lėšų dalyvauti turnyruose užsienyje?

– Būtent ieškodamas finansavimo turnyrams ir pradėjau savo trenerio veiklą su ribotu valandų skaičiumi. Dirbu tiek, kiek pats sau galiu leisti, kad nesugadinčiau savo treniruočių grafiko. Visas už treniravimą gautas lėšas investuoju į keliones.

Papildomi piniginiai prizai ir rėmėjų pagalba padeda jaustis dar komfortabiliau bei padeda suplanuoti daugiau kelionių per sezoną.

Stengiuosi dalyvauti 10–15 turnyrų. Viskas priklauso nuo tvarkaraščio, patogių kelionių, sportinės formos. Vienos išvykos suma – apie 800 eurų.

– Dalyvaujate trečios kategorijos – satelitiniuose turnyruose. Aukščiau yra PGA ir „Challenger“ serijos turnyrai. Kaip sekasi varžytis su kitais savo kategorijos žaidėjais?

– Satelitiniuose turnyruose kovoti man dar yra gana nelengva. Juose dalyvauja didžiulė masė žmonių, besivaržančių šiame lygyje ne vienerius metus.

Be satelitinių turnyrų, yra ir komerciniai turnyrai, kuriuose profesionalai varžosi su mėgėjais. Esu laimėjęs ir buvęs ant podiumo tokiuose turnyruose.

Kaip bebūtų, satelitiniuose turnyruose aš dar kaupiu patirtį. Esu ne vieną kartą iššokęs tarp geriausių žaidėjų, tačiau, bėgant laikui, krenta žaidimo lygis, todėl reikia kaupti patirtį.

– Kaip vyksta jūsų bendradarbiavimas su treneriu iš Anglijos? Ko jis tikisi iš jūsų ateityje?

– Su treneriu Matthew Tipperiu kalbame taip – turiu vykti į kuo daugiau komercinių turnyrų, kad galėčiau jausti didesnį pasitikėjimą savo jėgomis bei parodyčiau gerą rezultatą. Vėliau su sukauptu pasitikėjimu turiu vykti į stipriausią įmanomą turnyrą, kad pasiekčiau gerą rezultatą.

Komerciniuose turnyruose parodyti geri rezultatai leido suprasti, kad galėčiau kovoti ir satelitiniuose turnyruose, tačiau reikia nepamiršti, jog juose dalyvauja daugybė stiprių golfo žaidėjų. Dėl to parodyti rezultatą yra sunku.

Su treneriu pradėjau dirbti prieš trejus metus. Labai norėjau dirbti su juo, nes jis treniruoja tik aukščiausio lygio profesionalius žaidėjus. Jis treniruoja tuos, kuriuos ateityje mato tarp 200 stipriausių pasaulyje, norinčius dalyvauti PGA serijos varžybose.

Vienas mano trenerio auklėtinis – geriausias Lenkijos golfo žaidėjas Adrianas Meronkas. Po to, kai A. Meronkas pateko į aukščiausiąją lygą, rudenį netikėtai sulaukiau trenerio skambučio. Pokalbio pradžia skambėjo taip: „Hello, Juozapas, have you heard about Adrian? You‘re next.“ („Sveikas, Juozapai, ar girdėjai naujienas apie Adrianą? Dabar tavo eilė.“)

Treneris siekia išspausti iš mano žaidimo maksimalų lygį. Koks bus mano maksimalus lygis, niekada negali žinoti. Tiesiog gali tikėtis tik geriausio. Nenoriu siekti neįmanomų tikslų. Visada žvelgiu į realius tikslus kitiems metams. Taip noriu judėti į priekį.

Su treneriu susitinkame kas 3–4 mėnesius gyvai. Visą kitą laiką palaikome ryšį nuotoliniu būdu: treniruočių metu filmuoju savo smūgius, pateikiu įvairius rezultatus ir treneris lengvina arba sunkina treniruotes, priklausomai nuo mano pasiektų rezultatų, kad būčiau pasiruošęs turnyrams.

– Klausantis jūsų bei kitų golfo žaidėjų, susidaro įspūdis, kad viena iš svarbiausių šio sporto sėkmės paslapčių – didžiulė kantrybė. Kiek svarbus šis faktorius?

– Golfo žaidėjų karjera trunka gana ilgai. Žmonės turėtų džiaugtis kiekvienų metų pasiekimais bei išsikelti tikslus, kuriuos gali pasiekti tais metais. Kelionė yra labai ilga, kantrybės ir užsispyrimo reikia velniškai daug. Nereikia išspausti iš savęs per daug per vienerius metus, nes galbūt kitais metais nebebus pakankamai noro viską tęsti.

– Lietuvoje tikriausiai vis dar gyvas mitas, kad golfą gali žaisti tik dideles pajamas gaunantieji ir šis sportas nėra prieinamas visiems norintiesiems. Ar tenka susidurti su šiuo stereotipu?

– Mitas, kad golfas – brangi sporto šaka ir ja užsiima tik turtingieji, egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių. Tuo įsitikinau bendraudamas su kitais golfo žaidėjais.

Tokį įvaizdį padėjo pasiekti kino filmai, prabangos prekių gamintojai, remiantys golfo turnyrus. Dėl šių ir kitų priežasčių susidarė įspūdis, kad paprasti žmonės net negali išbandyti šio sporto, nes neturės pakankamai lėšų.

Keisti nuomonę ir pritraukti jaunesnius žaidėjus į šią sporto šaką padeda žiniasklaidoje pasirodanti informacija, jaunųjų golfo žaidėjų pasiekimai. Tokiu būdu išjudinama masė. Tam, kad vienoje šalyje pasikeistų požiūris į golfą, reikia nemažai laiko. Skaičiuojama, kad reikia 20–30 metų nuo pirmųjų rimtesnių golfo žingsnių. Lietuvoje skaičiuojame dvidešimtus metus. Pokyčius galime matyti gana ryškius.

– Kokią matote Lietuvos golfo ateitį? Ar turime pajėgių augančių jaunųjų sportininkų?

– Gilė Bitė yra mūsų golfo viltis, ji tikrai gali prasimušti tarp geriausių golfo moterų žaidėjų pasaulyje. Visgi reikia nepamiršti, kad ji dar yra mėgėja ir dar trejus metus studijuos. Per šį laiką ji turės skirti visas savo pastangas golfui. Matome, kad iš jos gali išaugti žaidėja, apie kurią rašys ir užsienio žurnalistai.

Tarp vaikinų turime 13–15 metų žaidėjų, pasiekusių lygį, kuriame aš buvau 18-os. Jeigu tik jie nenustos tobulėti ir treniruotis, per penkerius metus juos būtų galima pamatyti tarp stipriausių Europos, o gal net ir pasaulio žaidėjų.

– Viename iš interviu esate minėjęs, kad tolima jūsų svajonė – patekti į olimpines žaidynes. Kiek realus šis tikslas?

– Pagal dabartines kvalifikacijos į olimpines žaidynes taisykles, atstovauti Lietuvai žaidynėse būtų labai sudėtinga ir galimybė yra menka. Deja, olimpiadoje varžosi 80 dalyvių, iš jų 50 patenka iš stipriausiųjų žaidėjų reitingo.

Reitinge aukščiausias vietas užima stipriausi Anglijos ir JAV atstovai, kitos šalys turi mažiau galimybių.

Žinoma, kitas dalykas – Lietuvoje nevyksta profesionalų turnyrai, todėl turime mažiau galimybių rinkti taškus bei parodyti geresnius rezultatus nei tie, kurie žino golfo aikštynus kitose šalyse ir turi pranašumą.

Svajonė apie olimpiadą visada yra, tačiau šiuo metu atrodo, kad didesnė tikimybė ten patekti yra po pakoreguotų atrankos taisyklių nei dabar.

– Ar realu Lietuvoje suorganizuoti profesionalų golfo turnyrą?

– Tai yra reali galimybė. Turime aukščiausio lygio golfo aikštynus, o viešbučiai ir visas kitas aptarnavimas, ko galėtų reikėti profesionaliam žaidėjui, taip pat atitinka aukštus standartus. Galbūt mums reikia turėti daugiau savų profesionalių žaidėjų, kurie sugebėtų ir patys į Lietuvą prisikviesti tą kritinę žaidėjų masę.

Manau, kad per penkerius metus Lietuvoje atsiras toks turnyras. Lenkijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje yra nemažai profesionalų. Žaidėjų galėtume prikviesti iš šių valstybių ir taip jau turėtume smagią galimybę pasivaržyti namų erdvėje.

– Esate minėjęs, kad treniruojate ir Lietuvoje žinomus asmenis? Kas yra jūsų auklėtiniai?

– Treniruoju Justiną Jarutį, Rolandą Mackevičių, Giedrių Savicką. Norėčiau, kad žinią apie golfą kitiems skleistų kuo daugiau žinomų žmonių, turinčių didžiulę įtaką kitų požiūriui. Norėčiau, kad su šiuo sportu jie bent kiek susipažintų ir pakeistų savo nuomonę. Kai žmonės išbando golfą, jie dažnai pakeičia savo nuomonę apie šį sportą. Jie supranta, kad golfas nėra toks brangus, tačiau tai gana sudėtingas sportas.