Sportas

2020.07.01 16:59

Olimpinis čempionas Kasputis apie dviračių sporto padėtį Lietuvoje: reikalai yra liūdni

Gintarė Grikštaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.07.01 16:59

Seulo olimpinėse žaidynėse treko 4 kilometrų komandų persekiojimo lenktynėse drauge su Gintautu Umaru triumfavęs Artūras Kasputis vasarą nėra dažnas svečias Lietuvoje – dviračių profesionalams šis metų laikas yra pats darbymetis. Tačiau šiemet dėl koronaviruso pandemijos varžybų kalendorius ištuštėjo, tad gimtinėje jis praleido net keletą savaičių. Klaipėdoje 82-ojo gimtadienio proga pasveikino buvusį savo trenerį Narsutį Dumbauską ir susitiko su legendinės jo komandos bendražygiais.

„Labai malonūs prisiminimai. Su treneriu praleista 10 metų. Buvo visko, bet Narsučio dėka buvo pasiektos visos mūsų pergalės. Tai lėmė jo užsispyrimas, bandymai kasmet atsinaujinti, kažką daryti kitaip ir būti geresniems už kitus. Aš iki šiol sukuosi dviračių sporte ir dabar dirbu su profesionalų komanda Prancūzijoje. Ir gana neblogai sekasi. Nors tas kelias buvo labai sunkus, žinodamas galutinį rezultatą, pakartočiau jį dar kartą“

Jau 26-tus metus Prancūzijoje gyvenantis Artūras Kasputis yra „AG2R La Mondiale“ ekipos narys. Pradžioje mynė dviračio pedalus pats, o pastaruosius 17 metų dirba vienu iš penkių komandos sporto direktorių.

Legendiniam treko lenktynininkui Artūrui Kaspučiui pamainos dar nėra

„Ant mūsų pečių visa komanda. Per lenktynes visa taktika priklauso nuo mūsų. Yra trenerių grupė, kuri dirba su sportininkais. Jie turi treniruočių metodus pagal kuriuos ruošia dviratininkus lenktynėms, o mes gauname juos parengtus ir bandom padaryti geriausią rezultatą.“

„AG2R La Mondiale“ komanda, kurios generalinis rėmėjas yra draudimo bendrovė, geriausių pasaulio ekipų reitinge dabar užima 13-ąją vietą. Aukso amžių ji išgyveno prieš šešerius metus, kai komandų įskaitoje tapo „Tour de France“ ir „Giro d'Italija“ lenktynių nugalėtoja.

Anksčiau šiai ekipai atstovavo nemažai dviratininkų iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, ji net vadinta „Baltų“ komanda. Ryškiausia žvaigždė buvo estas Jaanas Kirsipuu. Ekipai atstovavo ir lietuviai: Linas Balčiūnas, Tomas Vaitkus, Gediminas Bagdonas. Deja, 2020 metų sąrašuose nebėra nė vienos Baltijos šalių dviratininko pavardės.

Paklaustas ar akiratyje yra lietuvių, kurie galėtų pretenduoti į komandą, A. Kasputis atsako trumpai: „Deja“.

Vienas iš Prancūzijos komandos vadovų džiaugiasi, kad generalinis rėmėjas pratęsė sutartį dar trejiems metams – iki 2023-ųjų, tad pandemijos pasekmės, kaip kitose ekipose, neturėtų būti labai jaučiamos. Išskyrus tai, kad tempas bus beprotiškas, nes lenktynės nuo rugpjūčio 1 dienos bus suspaustos į trijų mėnesių grafiką.

„Didžiosios lenktynės, kurios buvo planuotos, bus vykdomos: ir „Tour de France“ ir „Giro d'Italija“, ir „Vuelta Espana“. Ir visi didieji klasikai, vadinamieji istoriniai klasikai. Jie bus įvykdyti, tik jų datos bus kitos, bet, aš manau, kalendoriuje bus galima visus juos matyti.“

– Kada prasidėjo pasirengimas sezonui?

– Paskutinę birželio savaitę jau vyko stovyklos kalnuose. Viena grupė jau startavo, o nuo liepos pirmos dienos į stovyklą išvyko ir kita grupė. Liepos mėnesį turėsim dar tris stovyklas. Per jas teks pasirengti sezonui, kuris bus labai intensyvus. Per 3 mėnesius reikės užkamšyti tas lenktynes, kurios neįvyko per karantino laikotarpį. Tai bus gana intensyvus laikotarpis iki lapkričio pradžios.

– Kaip pandemija paveikė jūsų komandą?

– Pandemija mūsų komandą galima sakyti kažkiek palietė, bet nelabai skaudžiai. Tačiau yra komandų, kurios nukentėjo. Prancūzijoje yra labai stipri socialinė pusė – per pandemiją buvo paskelbta dalinė bedarbystė ir sportininkams, ir personalui, tad visi išgyvenome. Ir komanda tęs darbą toliau.

– Ar daug komandų gali visai išnykti iš žemėlapio?

– Nenoriu pasakoti gandų. Apie vieną komandą rimtai kalbama, kad metų pabaigoje ji užsidarys. Yra gandų, kad prasta situacija ir keliose kitose komandose, nes karantinas paveikė jų rėmėjus. Geriau pamatysime per keletą mėnesių. Būtų labai skaudu dviračių sportui, nes tai yra pasaulinio lygio komandos. Labai norėtųsi, kad tos komandos neužsidarytų. Bet yra kaip yra.

– Jūsų pagrindinis rėmėjas – draudimo kompanija. Ar ji nesitraukia? Buvo rašoma, kad kontraktas sudarytas iki šių metų?

– Kad nutrauks kontraktą kalbų nebuvo. Jis dažniausiai pratęsiamas trejiems metams, o kalbėti apie ateitį pradedama kažkur prieš pusantrų metų. Pernai vyko pokalbiai, o dabar kontraktas su rėmėjais sudarytas iki 2023 metų.

– Ar teks mažinti atlyginimus?

– Dabar aš negaliu tiksliai pasakyti, nes finansine puse užsiima komandos menedžeris. Jisai kontaktuoja su rėmėjais, žiūri kas yra rinkoje, kokius sportininkus galima įsigyti. Gal kai kurie sportininkai gali išeiti ir iš mūsų komandos. Menedžeris ieško dviratininkų kitose komandose, kurie yra laisvi ar nori pakeisti komandą. Tai yra komercija.

– Komandoje beveik visą laiką buvo ir lietuvių, bet šių metų sąrašuose lietuviškų pavardžių neradau?

– Buvo Linas Balčiūnas, Tomas Vaitkus, Gediminas Bagdonas. Gediminas išsilaikė septynerius metus, tačiau šiemet komanda jo kontrakto nepratęsė. Buvo ne tik lietuvių, buvo ir estų, latvių. Buvo laikotarpių, kad mus vadindavo „Baltų“ komanda. Turėjome gerą kolektyvą. Turėjome gerą estų sportininką Jaaną Kirsipuu, kuris į komandą atnešė virš 130-ies pergalių. Jis buvo vienas iš mūsų lyderių.

– Kodėl komandos ir G. Bagdono keliai išsiskyrė?

– Gediminas buvo daugiau kaip padėjėjas. Visas jėgas jis atiduodavo lyderiui, kad sukurtų kuo geresnes sąlygas, kuo ilgiau jį išsaugotų. Kuo geriau atlikdavo savo darbą pagalbininkai, tuo lyderio rezultatai būdavo geresni. Gediminas didžiausią darbą dirbdavo per vadinamuosius klasikus, per vienadienes lenktynes. Tai dažniausiai būdavo lenktynės lygumų trasose Belgijoje ar Prancūzijos šiaurėje. Oliveris Naesenas būdavo lyderis tose lenktynėse ir jam labai gerai sekdavosi. Gediminas dažniausiai būdavo toje komandoje, kuri padėdavo Oliveriui pasiekti geriausią rezultatą.

Gediminas atidirbdavo tą darbą, bet amžius daro savo. Ir jaunimas spaudžia iš apačios, kuris nori įeiti į tą profesionalų sportą. Rinka yra gana nemaža, tai kartais menedžeriai nusprendžia ir turi nori–nenori kažkam vietą atlaisvinti.

– O dabar akiratyje yra lietuvių, kurie galėtų patekti į jūsų komandą?

– Šiuo metu jaunimo, kuris galėtų ateiti į profesionalų sportą, reikalai yra liūdni. Gaila, kad jaunimas, nors aš manau, kad ne tik jaunimas, bet ir visa struktūra dviračių sporto, nedirbo taip, kaip reikėtų. Nebuvo parengta jaunimo, kuris užpildytų tuos tarpus. Dabar eina į pabaigą Igno Konovalovo karjera, Ramūno Navardausko. Lieka Evaldas Šiškevičius, kuris dar turi kontraktą kitiems metams. Kaip toliau bus – sunku pasakyti.

– Kas atsitiko Lietuvoje, kad nieko panašaus į jūsų kartą nėra?

– Aš manau, kad tai ne tik Lietuvoje. Visoje Europoje mes matome kaip sportas senka ir koks dviračių sportas yra ir kitose šalyse. Aišku, neskaitant Italijos, Prancūzijos ar Belgijos, kur dviračių sportas yra numeris vienas, kaip Lietuvoje krepšinis. Laikai keičiasi. Jaunimas auga, jaunimo prioritetai irgi kitokie. Aš manau, kad dabar pastatyti jaunimo į tas sąlygas, kurias mes praėjome, būtų neįmanoma.