Sportas

2020.07.12 21:02

Įsimintina istorija: kaip „Manchester United“ lyderis per karantiną tapo tautos didvyriu

LRT.lt2020.07.12 21:02

Kovo 19-ą dieną „Manchester United“ puolėjas Marcusas Rashfordas socialiniuose tinkluose pirmą kartą pasisakė opiu visuomenei klausimu ir išreiškė savo baimes dėl to, kas gali nutikti nepasiturinčių šeimų vaikams, kai dėl karantino bus uždarytos šalies mokyklos.

Kviečiame skaityti BBC publikaciją apie tai, kaip futbolininkas tapo svarbių pokyčių šalyje veidu.

Šiuo metu M. Rashfordas yra žinomas kaip vienas geriausių Anglijos „Premier“ lygos futbolininkų, tačiau vos prieš 11 metų dabartinis „Manchester United“ ir Anglijos rinktinės puolėjas turėjo naudotis specialiais pusryčių klubais ir nemokamo maitinimo paslauga mokykloje, kad galėtų gauti daugiau nei tik jo mamos ruoštas maistas, – ji buvo vieniša penkių vaikų mama, dirbusi už minimalų atlyginimą.

Kai Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kovo 18-osios vakarą teigė, kad mokyklos užsidarymas turi prisidėti prie koronaviruso plitimo stabdymo, M. Rashfordas iškart suprato, ką tai reiškia. Kai kurie tėvai turėjo sukti galvą, kas prižiūrės vaikus karantino metu, o futbolininkas svarstė, kas laukia vaikų, kurie, kaip ir jis, iš dalies priklausė nuo nemokamo mokyklos maisto.

„Visoje JK yra 32 tūkstančiai mokyklų ir jos visos bus uždarytos. Daug jas lankančių vaikų ten gauna nemokamą maistą, tad pastarąsias kelias dienas bendravau su įvairiomis organizacijomis, kad galėčiau suprasti, kaip šis deficitas bus užpildytas“, – rašė futbolininkas.

Pirmasis iš šešių įrašų šia tema tviteryje susilaukė daugiau nei 42 tūkstančių paspaudimų „patinka“. Nepraėjus nė 13 savaičių, žaidėjas vėl paliko žinutę, šį kartą – daug paprastesnę.

„Aš net nežinau, ką pasakyti“, – ši trumpa žinutė susilaukė 709 tūkstančių „patinka“.

Per tą laiką M. Rashfordas prisidėjo prie to, kad būtų išdalyta 3 milijonai porcijų maisto tiems, kam to reikia. Jis pats išreiškė nuogąstavimų dėl žalos, kurią sukelia „nematoma maisto trūkumo bėda“. Jis sulaukė palaikymo žinučių iš didžiausių priešų „Liverpoolio“ ir „Manchester City“ klubų, jis pakeitė valdžios elgsenos gaires.

Žaidėjui grįžtant į jam įprastą veiklą – futbolo žaidimą – verta suprasti, kodėl, būdamas vos 22-ejų metų amžiaus, futbolininkas nusprendė išeiti iš savo komforto zonos.

Žaidėjas savo istoriją pristatė praėjusią savaitę laiške, skirtame JK ministrui pirmininkui.

„Mūsų šeima buvo priklausoma nuo specialių pusryčių vietų, nemokamų pietų mokyklose ir kilnių kaimynų ir trenerių poelgių. Maisto bankai ir sriubos virtuvės mums nebuvo svetimos – aiškiai pamenu, kaip ten kasmet keliaudavome atsiimti savo kalėdinių patiekalų. Tik dabar suprantu, kaip mano mama aukojosi, kad galėtų mane išsiųsti sportuoti ir gyventi atskirai, kai man buvo tik 11. Ne kiekvienas žmogus galėtų taip pasielgti“, – laiške rašė žaidėjas.

Tai buvo drąsus vieno geriausiai atpažįstamų jaunųjų pasaulio futbolininkų žingsnis. Jei jis būtų norėjęs, savo praeitį būtų galėjęs palikti toli sau už nugaros. Profesionaliai jis žaidžia vos kelerius metus, tačiau jau dabar yra uždirbęs tiek, kad nė vienam jo šeimos nariui gyvenime nebereikėtų galvoti apie tai, kur gauti maisto.

Tačiau vien atsiminimai dar nepapasakoja visos istorijos.

Vieną kartą M. Rashfordas, jau būdamas gerai vertinamu „Manchester United“ auklėtiniu klubo akademijoje, su draugais spardė kamuolį atviroje treniruotėje, surengtoje netoli jo namų. Jo perspektyvos tapti geru žaidėju aiškios buvo jau tada. Jei jo jaunimo treneriai būtų žinoję apie šias atviras treniruotes, jas neabejotinai būtų sustabdę.

Turbūt ir tuometinis komandos treneris Louisas van Gaalas būtų atsitraukęs nuo savo sprendimo suteikti jaunuoliui galimybę debiutuoti pagrindinėje komandoje, jei būtų žinojęs, kad, likus kelioms valandoms iki pirmo mačo pagrindinėje komandoje 2016-aisiais, M. Rashfordas aikštelėje su draugais taip pat žaidė savo malonumui.

„Manoma, kad tokios patirtys ir pasižaidimai padarė jį žmogiškesnį, nei jis būtų tapęs kildamas vien tik jaunimo sistemoje. Jis turi labai stiprią šeimą, jo mama yra tikras pavyzdys ir dalis to, kas laiko žaidėjo kojas ant žemės“, – teigė vienas iš artimų „Manchester United“ šaltinių.

Futbolininko noras įsitraukti į bendruomenės veiklas buvo matomas nuo senų laikų. Kai savanorių būdavo prašoma dalyvauti įvairiuose klubo renginiuose, skirtuose bendruomenėms, jis būdavo nuolatinis jų dalyvis. Jau tada buvo aišku, kad jis nesunkiai randa kalbą su jaunesniais ir padeda jiems jaustis saugiai.

„Greičiausiai dėl aplinkos, kurioje jis augo, žaidėjas sugebėdavo rasti požiūrio taškų ir empatijos, į ją vaikai mielai atsakydavo. Jiems labai patikdavo būti krepšininko kompanija, tuo mėgaudavosi ir jis. Tebesimėgauja ir dabar“, – teigė dar vienas komandos šaltinis.

Šis ryšys neturėtų būti praleistas kaip nesvarbus.

Nepaisant to, kad žaidėjo karjera klostėsi neįtikėtinai sparčiai (2012-ųjų lapkritį jis pirmą kartą buvo pakviestas į šalies šešiolikmečių rinktinę, o mažiau nei po 4 metų, 2016-ųjų vasarą, jau žaidė vyrų komandoje ir varžėsi Europos čempionate), jis niekada nepamiršo savo šaknų.

„Kai jis debiutavo, klausėme – ar jis dar grįš į mokyklą? Vieną kartą mokykloje rengėme šokius. Mokykloje bendravau su vienu iš administracijos žmonių, kai staiga prie durų pasirodė keli mokiniai, jie norėjo patekti į vidų, nes buvo mūsų mokyklos moksleiviai.

Visų jų nepažinome, bet Marcusas buvo ten. Jis nuėjo į šokius ir visi vaikai buvo ten – žaidėjas su jais pakalbėjo, atsakė į klausimus ir fotografavosi. Jis buvo visiškai nerealus“, – atsiminė Simonas Pyne`as, M. Rashfordo pirmoje mokykloje dirbęs mokytojas.

Futbolininkas taip pat aukodavo mokyklai. Apsilankęs ten kitų metų kalėdiniu laikotarpiu jis padovanojo 1000 svarų, kad kiekvienas vaikas švenčių proga galėtų gauti dovanėlę.

Jo ryšys su gimtuoju rajonu yra toks artimas, jog jis ant pilvo net turi namo, kuriame tada gyveno, tatuiruotę.

Tačiau įvykis, pakreipęs žaidėjo mintis prie dar didesnių darbų, nutiko praėjusių metų rugpjūtį ir buvo kiek liūdnas ir visiškai nesusijęs su kitais jo darbais.

Namų rungtynėse su „Crystal Palace“ M. Rashfordas neįmušė 11 metrų baudinio. Po rungtynių viešojoje erdvėje pasirodė daugybė prieš žaidėją nukreiptų rasistinių žinučių. Prieš kelias panašių smūgių buvo sulaukęs ir jo komandos draugas Paulis Pogba.

Artimi žaidėjui žmonės sako, jog jau tada jis pradėjo labiau domėtis tuo, kaip jis buvo vertinamas viešojoje erdvėje. Po minėto nutikimo jis nusprendė, kad tai nėra gerai, ir ėmėsi veiksmų.

Būdamas vaikas, M. Rashfordas mokykloje padėdavo pakuoti dovanas tiems, kuriems to reikėdavo labiausiai. 2018-ųjų kalėdiniu laikotarpiu jis asmeniškai padovanojo įvairiausių reikalingų daiktų, tokių kaip šilumą sulaikantys rūbai, pirštinės, dantų šepetėliai ir dantų pastos Mančesterio benamiams. Tą patį jis pakartojo ir dar po metų.

Toks veiksmas buvo priimtas pozityviai, tačiau žaidėjui to nepakako.

Sausio mėnesį per rungtynes jis patyrė nugaros traumą ir buvo baiminamasi, kad tai gali užbaigti žaidėjo sezoną. Žaidėjas kartu su savo artimais žmonėmis pradėjo ieškoti galimybių, kaip būtų galima dar labiau padėti gimtajam savo miestui.

Darbai buvo dar tik prasidėję, kai tapo aišku, kokią žalą pasauliui padarys koronavirusas. Dar prieš B. Johnsonui pranešant, kad mokyklos bus uždarytos, futbolininkas organizacijai „FareShare“ teigė norintis prisidėti pinigais ir savo pagalba.

„FareShare“ yra labdaros organizacija, kuri iš maisto tiekimo įstaigų – tiek iš pramoninių įstaigų, tiek iš ūkininkų – surenka maisto perteklių.

Priežastys gali būti įvairios – būna atšaukti užsakymai, pasitaiko klaidų pakuojant produkciją, tada „FareShare“ su savo partneriais tą perteklių surenka ir išskirsto įvairioms su tuo dirbančioms organizacijoms, kurios maitina vyresnio amžiaus žmones ar tiekia pusryčius. Tokiose vietose lankydavosi pats anglas.

„Tokio pobūdžio organizacijos sudaro maždaug 25 proc. iš visų 11 tūkstančių, su kuriomis „FareShare“ dirba. Tai dažnai yra vaikai, kurie galbūt nevalgė nuo praeitos dienos, todėl gauti pusryčius jiems yra neįtikėtinai svarbu. Marcusas tai žinojo, nes pats buvo vienas iš jų“, – pasakojo „FareShare“ komercijos vadovas Alysonas Walshas.

Prasidėjo M. Rasfordo kelias link šalies herojaus vardo.

B. Johnsonas iš pradžių teigė, kad nemokamas maistas nepasiturintiems vaikams bus teikiamas tik per karantiną, o paskui tai bus sustabdyta, bet futbolininkas užsimojo šią iniciatyvą pratęsti ir vasaros atostogų metu.

Valdžia šiam siūlymui pritarė ir dabar daugiau nei 1,3 milijonai vaikų gaus papildomus šešių savaičių maisto talonus.

Po istorinio sprendimo bendraudamas su BBC žaidėjas sakė, jog nenori, „kad tai būtų pabaiga, nes yra ir daugiau žingsnių, kurių reikia imtis. Žmonės skursta nuolat, todėl apie situaciją reikia sužinoti daugiau ir ieškoti būdų, kaip galima jiems padėti“.

„Manchester United“ treneris Ole Gunnaras Solskjaeras teigė, kad jo auklėtinio įtaka „buvo daug svarbesnė nei bet kokios rungtynės“. Bet tiesa tokia, kad M. Rashfordas futbolą žaidžia, kad pragyventų.

Jis turi tikslą ateityje įsteigti ir savo asmeninį paramos fondą, kad galėtų dirbti ir tiesiogiai prisidėti prie bendruomenės stiprinimo. Tačiau dabar futbolas vėl turi tapti jo prioritetu ir iki pat kitų metų vasaros futbolininkas bus tikrai užsiėmęs.

Todėl šiuo metu jis turi atsirinkti iniciatyvas ir projektus, prie kurių nori aktyviausiai prisidėti.

Birželio 1-ąją tai buvo stipri žinutė, palaikanti „Black Lives Matter“ judėjimą, o po trijų dienų jis užstojo autizmu sergantį juodaodį berniuką, kurį užgauliojo vyresni vaikai.

Pats kentėjęs nuo rasizmo žaidėjas dabar nemato priežasčių, kodėl turėtų atsitraukti nuo problemos, kuri jam asmeniškai artima.

„FareShare“ tiki, kad aktyvus M. Rashfordo pozicijos parodymas gali inicijuoti dar didesnius pokyčius, negu jau yra pasiekta.

„Maisto stygius yra nematoma problema. Žmonės kalba apie pinigų rinkimą kovoms su ligomis, kurios palietė juos pačius, tačiau nedaug žmonių sako, kad „turime surinkti pinigų maisto bankui, nes mano sesuo aną savaitę tris kartus nevalgė pietų“.

Tačiau faktas, kad Marcusas apie tai kalba, ne tik nušviečia problemą, bet ir prideda patikimumo, nes pats Marcusas yra naudojęsis tomis vietomis ir supranta, kaip jos veikia“, – sakė A. Walshas.