Sportas

2020.05.20 20:33

„Ryto“ žingsnis į Čempionų lygą – nauda klubui bei galimos tokio sprendimo grėsmės

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.05.20 20:33

Vilniaus „Ryto“ klubo vadovybė antradienį oficialiai pranešė apie sprendimą, sukėlusį audringas sirgalių ir krepšinio ekspertų diskusijas. Nuo 2020–2021 m. sezono vilniečiai rungtyniaus FIBA čempionų lygoje bei atsisveikina su Europos taurės turnyru, kuriame debiutavo dar 2003–2004 m. sezone.

Tokia naujiena greitai suskaldė krepšinio bendruomenę į dvi dalis. Vieni tikina, kad su skolomis susitvarkyti norinčiam ir jaunimą auginančiam „Ryto“ klubui naudinga rungtyniauti FIBA čempionų lygoje, kiti teigia, kad tai – žingsnis atgal.

Portalas LRT.lt apžvelgia „Ryto“ klubo pasirinkimą ir įvertina žaidimo FIBA čempionų lygoje pliusus ir minusus.

Patrauklesnės finansinės sąlygos

Pagrindinė priežastis, kodėl Vilniaus klubo nuo kito sezono varžysis FIBA čempionų lygoje yra aiški – finansinis aspektas.

3,5 milijono biudžetą prieš 2019–2020 m. sezoną pristačiusi Vilniaus klubo vadovybė, su tuomet klubo struktūroje dar dirbusiu Linu Kleiza, užsiminė, kad dalis biudžeto yra rezervuojama susikaupusioms skolos grąžinti.

„Ryto“ klubo finansinę situaciją, kaip ir absoliučiai daugumai profesionalių klubų, apsunkino ir pasaulinė koronaviruso pandemija. Su portalu LRT.lt anksčiau bendravęs „Ryto“ direktorius Rolandas Jarutis skaičiavo, kad vilniečiai dėl anksčiau laiko nutraukto sezono praras apie 40 proc. planuotų pajamų.

Nenuostabu, kad esant tokiai situacijai, Vilniaus klubo valdyba ateities sprendimams didžiulę įtaką turi finansinis klausimas. Atsidūrus kryžkelėje tarp Europos taurės ir FIBA čempionų lygos turnyrų, kompaso kryptis rodė į gerokai patrauklesnį FIBA organizuojamą turnyrą.

„Finansinį stabilumą sudarys palankesnės sąlygos patekti į kitus etapus. Tos finansinės injekcijos yra didesnės. Tiek už perėjimą į kitus etapus, tiek ir apskritai už dalyvavimą reguliariajame sezone ir mums tos sąlygos pasirodė priimtinesnės. Europos taurė nieko panašaus pasiūlyti negalėjo“, – bendraudamas su LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba trečiadienį aiškino „Ryto“ valdybos pirmininkas Adomas Bužinskas.

Jeigu lyginsime dviejų turnyrų – Europos taurės ir FIBA čempionų – pinigines injekcijas už komandų pasiekimus sezono metu, didžiulio skirtumo, su tam tikromis išimtimis, nepamatysime.

Už dalyvavimą reguliariajame sezone Europos taurės turnyro klubai uždirba 20 tūkst. eurų, Čempionų lygos – 50 tūkst. Patekimas į antrąjį etapą Europos taurėje garantuoja dar 30 tūkst., Čempionų lygoje – 20 tūkst.

Pasiekusios ketvirtfinalį, komandos Europos taurėje iš viso už visą sezoną uždirbtų 90 tūkst. eurų, Čempionų lygoje – 100 tūkst.

Čempionų lyga į titulus besitaikančias komandas vilioja ir solidžiomis premijos. Čempionai šiame turnyre gauna 1 milijonų eurų, Europos taurėje – 450 tūkst. Už antrąją vietą Čempionų lygoje skiriami 400 tūkst. eurų, Europos taurėje – 275 tūkst.

Reikia pripažinti, kad didesnės piniginės injekcijos skirtumus pajaustų tik tie klubai, kurie abejuose turnyruose kovotų dėl aukščiausių vietų. Vilniečiai jau nuo 2020–2021 m. galės bandyti taikytis į čempionų taurę ir didesnė piniginę sezono premiją, tačiau ne tai buvo esminis Čempionų lygos pasirinkimo faktorius.

Portalo LRT.lt žiniomis, Čempionų lygos vadovybė, kartu su „Rytu“ į kito sezono turnyrą prisiviliojusi Eurolygoje dar neseniai kovojusį Stambulo „Darušafaka“ klubą ir dar 2017–2018 m. sezone Europos taurėje rungtyniavusį „Bilbao“ ekipą, panaudojo ir kitą svarų finansinį argumentą.

Klubai pasirašyti ilgalaikes sutartis su Čempionų lyga skatinami ir papildomomis išmokomis. LRT.lt žiniomis, „Ryto“ klubo atveju kiekvieną sezoną komandos biudžetą papildytų tam tikra suma, priklausanti nuo pasiekimų LKL čempionate.

Už pirmąją vietą LKL čempionate „Rytas“ iš Čempionų lygos gautų 400 tūkst., už antrąją – 250 tūkst., už trečiąją – 100 tūkst. eurų finansinę injekciją.

Jeigu 2020–2021 m. sezone vilniečiai pasiektų Čempionų lygos pusfinalį bei liktų antri LKL čempionate, galėtų džiaugtis biudžetą papildysiančia bendra beveik 400 tūkst. eurų suma.

Turnyro pajėgumas

Europos klubinio krepšinio turnyrų hierarchija yra nusistovėjusi – Eurolyga yra piramidės viršūnėje, antrąją vietą užima Europos taurės turnyras, o 2016 m. pradėta organizuoti FIBA čempionų lyga stovi ant trečiojo laiptelio.

Ilgalaikėje klubams pristatomoje perspektyvoje, Čempionų lyga siekia tapti stipriausiu Europos krepšinio turnyru. Pasiekti tokį tikslą FIBA bandė ir agresyviomis priemonėmis bei ultimatumais šalių, kurių klubai pasirinko Eurolygos ar Europos taurės turnyrus, federacijoms. Karo žiežirboms prigesus, Čempionų lyga bent jau kol kas renkasi konservatyvesnę – tapimo antruoju pagal pajėgumą turnyru ir klubų iš Europos taurės perviliojimo taktiką.

Jau minėjome, kad Čempionų lygos komandų šeimą kartu su „Rytu“ šią savaitę papildė Stambulo „Darušafaka“ ir „Bilboa“ klubai, anksčiau žaidę Eurolygos organizuojamuose turnyruose. Portalo LRT.lt žiniomis, kitą savaitę Čempionų lygos vadovybė žada paskelbti apie dar kelis naujus kito sezono klubus.

Nors tokius Čempionų lygos vadovybės žingsnius galime laikyti laimėtais mūšiais, bendrame karo tarp lygų kontekste Europos taurės turnyras turi geresnes pozicijas.

Vien 2019–2020 m. sezone Europos taurės turnyre rungtyniavo 7 komandos, kurios per pastaruosius penkerius metus (2015–2020 m.) bent vieną sezoną praleido Eurolygoje. Tarp 32 Čempionų lygos šio sezono ekipų tokių klubų buvo tik 3.

Be to, šiame Europos taurės turnyro sezone rungtyniavo net 9 komandos, kurios praeityje jau bandė savo laimę Čempionų lygos turnyre, skaičiuojančiame tik ketvirtąjį sezoną. Negana to, praėjusių metų čempionas – Bolonijos „Virtus“ 2019–2020 m. sezone pasirinko Europos taurę.

Galima daryti išvadą, kad didesnių ambicijų Europos klubiniame krepšinyje turintys ir solidžiu biudžetu disponuojantys klubai, renkasi Europos taurės turnyrą, kuris gali nutiesti kelią į Eurolygą.

Mažesni klubai, Europos taurės turnyro kontekste – vidutiniokai, gali pasirinkti ir kitus svertus bei keisti barikadų puses, kas ir nutiko Vilniaus „Ryto“ klubo atveju. Tiesa, šioje vietoje įdomi ir kitos Lietuvos ekipos – Panevėžio „Lietkabelio“ pozicija.

Panevėžiečiai griebė jautį už ragų ir, Vilniaus klubui pasirinkus Čempionų lygą, nusprendė siekti vietos Europos taurės turnyre. „Lietkabelis“ pastarąjį kartą šiame turnyre rungtyniavo 2017–2018 m. sezone. Pastaruosius dvejus metu Panevėžio krepšininkai kovojo Čempionų lygoje.

Su portalu LRT.lt bendravęs „Lietkabelio“ generalinis direktorius Martynas Purlys paaiškino, kodėl klubo vadovybė siekia sugrįžti į Europos taurę.

„Europos taurę visi laiko antruoju pagal pajėgumą turnyru Europoje. Manome, kad galimybe rungtyniauti šiame turnyre reikia pasinaudoti. Tai yra garbė ir prestižas dalyvauti tokiame turnyre. Manome, kad sirgaliai ir rėmėjai galės pasižiūrėti į aukštesnio lygio komandas. Be abejo, tai yra iššūkis ir pačiam klubui. Manome, kad sąlyginai lengviau į komandą galėsime prisikviesti aukštesnio pajėgumo krepšininkus, norinčius rungtyniauti Europos taurės turnyre“, – pasakojo M. Purlys.

Klausimai, į kuriuos dar reiks atsakyti

„Ryto“ klubas, pasirinkęs kryptį Europos klubiniame krepšinyje, lauks sirgalių reakcijos. Trečiąją vietą Europos taurės turnyre pagal lankomumą (vidutiniškai 4670 sirgalių per rungtynes) užėmę vilniečiai, prisijungę prie Čempionų lygos, gali sulaukti ir mažesnio sirgalių palaikymo tribūnose.

Be to, jeigu M. Purlio žodžiai išsipildys, dalis žaidėjų rinkoje „Ryto“ medžiojamų krepšininkų gali atsisakyti vilniečių pasiūlymo ir rinktines Europos taurės turnyrą. Žinoma, tai kol kas tik teorijoje egzistuojančios problemos.

Pasirinkusi Čempionų lygą, „Ryto“ valdyba tikisi, kad šiame turnyre daugiau progų sulauks ir pastaruoju metu sėkmingai klubo brandinami jaunieji talentai. Kaip aiškino A. Bužinskas, dvikovose su dalimi silpnesnių nei Europoje taurėje sutinkamų varžovų, klubo auginami krepšininkai galėtų gauti daugiau žaidimo laiko.

Ar klubo sistemoje augantį jaunimą suvilios didesnis minučių kiekis Čempionų lygoje nei galimybė išbėgti ant parketo Europos taurės turnyre, sužinosime netrukus. Dalis augintų talentų, kurių sutartis su klubu artėja prie pabaigos (Mareko Blaževičiaus atvejis), gali pasirinkti kitas karjeros stoteles.

„Ryto“ vadovybės priimtas sprendimas rungtyniauti Čempionų lygoje yra orientuotas į norą turėti stabilią finansinę padėtį ir garantuotas įplaukas. Tai yra savotiškas draudimo polisas, tačiau šis žingsnis gali turėti ir priešingą efektą.

Tik ateities parodys, ar vilniečiai naujajame turnyre taps konkurencingu, dėl aukščiausių vietų kovojančiu klubu. Viena yra aišku – sėkmingi rezultatai Čempionų lygoje ar net gauta teisė organizuoti finalo ketverto kovas, padėtų įtikinti ir sirgalius tokiu pasirinkimu. Prie to, žinoma, prisidėtų ir augantis turnyro pajėgumas bei vis solidesni varžovai.

Priešingu atveju, „Ryto“ klubui neskinant aukštų vietų Čempionų lygoje, sirgalių širdžių nesušildytų ir žinojimas, kad klubo finansinė padėtis yra kiek geresnė nei žaidžiant Europos taurės turnyre ir būnant arčiau Eurolygos.

„Rytas“, anot A. Bužinsko, ateityje tikisi žaisti Eurolygoje. Pasirinktas kelias bloškia vilniečius keliais žingsniais atgal nuo tikslo, todėl vilniečių sirgaliams teks apsišarvoti kantrybe.